„Linavoje“ – įtampos dėl planų bylinėtis su valstybe: bandoma atstatydinti viceprezidentą

Kaip skelbta, pernai spalio pabaigoje prasidėjus intensyviems kontrabandinių balionų iš Baltarusijos antplūdžiams Vyriausybė nusprendė mėnesiui uždaryti visus pasienio punktus.

Po to Minsko režimas ėmėsi atsakomųjų priemonių – lietuviškiems vilkikams uždrausta judėti šalies viduje, juos liepta pastatyti specialiose aikštelėse, už tai vežėjai buvo apmokestinti.

Nors siena atidaryta pora savaičių anksčiau nei planuota Vyriausybės sprendimu, Baltarusijoje iki šiol stovi dalis sulaikytų vilkikų su skirtingų ES šalių numeriais, tarp jų Lietuvos ir Lenkijos.

Nuostolius skaičiuojantys vežėjai gruodžio viduryje surengė protestą prie Seimo, kuriuo kritikavo valdančiųjų neveiksnumą ir ragino imtis konkrečių priemonių vilkikams susigrąžinti, prieš tai taip pat pirmąkart užsiminta apie galimybes žalos atlyginimo iš Vyriausybės reikalauti per teismus.

Tačiau „Linavos“ viceprezidentas teigė nesutinkantis su dalies asociacijos narių pozicija, kad „Linava“ turėtų imtis teisinių veiksmų prieš Vyriausybę.

„Aš tai vertinu kaip veiklą prieš valstybę ir nenoriu tame dalyvauti – iš tikrųjų mes bendravome, (…) buvome išgirsti ir valstybė atidarė sieną (su Baltarusija – ELTA) anksčiau nei planavo. Nemanau, kad „Linava“ dabar turi dalyvauti tokioje iniciatyvinės grupės sukeltoje situacijoje, nežinau kodėl tai daroma“, – Eltai sakė O. Tarasovas.

„Jei kažkas nori teikti pretenzijas, bylinėtis su Vyriausybe, čia jūsų reikalas. Labai daug pas mus asociacijos narių nevažiuoja į Baltarusiją, jie važiuoja į Vakarus ir jiems atvirkščiai labai nepatinka ta situacija su baltarusišku transportu, jie sako, kad dabar (viešojoje – ELTA) erdvėje girdime tik apie Baltarusiją, transportą, bet vežėjai turi labai daug kitų problemų, (…) kurias reikia spręsti kartu su valstybe“, – aiškino O. Tarasovas.

Jo teigimu, tarp tokių vežėjams kylančių iššūkių – migracija, kuro akcizai ir kiti klausimai, kuriuos spręsti galima tik dirbant kartu su Vyriausybe, o pradėjus bylinėtis šis procesas neduotų rezultatų.

Sausio pradžioje „Linavos“ prezidentas Erlandas Mikėnas Eltai sakė, jog grupinį ieškinį Vyriausybei teikti ir taip reikalauti atlyginti nuostolius svarsto daugiau nei 100 transporto bendrovių.

Tiesa, vėliau jis teigė, kad po konsultacijų su skirtingomis advokatų kontoromis pozicija gali pasikeisti, o pati asociacija šiuo metu vis dar svarsto, ar teikti pretenziją Vyriausybei.

Organizacijoje išsiskiriant nuomonėms dėl tolimesnių veiksmų, „Linavos“ viceprezidentas teigia gavęs laišką su raginimu atsistatydinti, jį inicijavo keli asociacijos nariai – „Sontransa“ vadovas Kšyštof Songin, „Koldlita“ vadovas Ignas Motiejūnas, „Kelruva“ vadovas Vitalij Gigevič ir „Visla“ vadovas Viktor Monkevič.

O. Tarasovo teigimu, jam nėra suprantamos tokios asociacijos narių iniciatyvos.

„Man keista, kad 21 amžiuje asociacijoje (…) žmonės taip nesąžiningai elgiasi – aš turiu savo nuomonę, aš nenoriu eiti prieš valstybę, kodėl, jeigu mano nuomonė nesutampa su keliais vežėjais, kodėl jie taip paima ir nori viską užbraukti, (…) manipuliuoti“, – teigė jis.

Po „Linavos“ protesto prie Seimo iš asociacijos jau pasitraukė dvi didžiausios transporto bendrovės „Hoptransa“ ir „Vlantana“ – savo sprendimą jos motyvavo tuo, kad organizacijos viešoji pozicija ir veiksmai kai kuriais atvejais nesutampa su įmonių matymu, taip pat išsiskyrusiomis vertybėmis.

Pareiškime – kaltinimai neginant „Linavos“ narių teisių

Šią savaitę asociacijos Vilniaus regiono nariai gavo laišką, kuriuo renkami parašai siekiant atstatydinti du minėtus prezidiumo narius, kurie esą neatstovauja organizacijos interesams.

Visgi, anot O. Tarasovo, prieš ieškinio Vyriausybei teikimą pasisako didžioji dalis „Linavos“ prezidiumo atstovų, iki šiol „tvirtai prieš“ teigė esantys 7 iš 11 jo narių.

„Dauguma prezidiumo narių nesutinka sudaryti sutarties su advokatų kontora ir aplamai nenori dalyvauti jokios pretenzijose pateikiant ją Vyriausybei“, – Eltai tikino „Linavos“ viceprezidentas.

Anot jo, „Linavos“ susitarimas su advokatų kontora, kuri į teismą paduotų Lietuvos valstybę, pakenktų asociacijos reputacijai ir veiklai, jai būtų „uždarytos durys į visas valstybines institucijas ir įstaigas“.

O. Tarasovo teigimu, tai pastebima ir dabar – esą po kelių vieno iš „Linavos“ vadovų pareiškimų su asociacija iš anksto suderintame susitikime vietoje susisiekimo ministro vežėjus priėmė ministro patarėjas.

Dalies asociacijos narių išplatintame pareiškime teigiama, kad krizė Baltarusijos pasienyje paveikė didžiąją dalį būtent „Linavos“ Vilniaus regiono narių, dėl to jie ieško būdų spręsti situaciją ir susigrąžinti įstrigusias transporto priemones, tam įsteigta ir speciali darbo grupė.

Tačiau, anot pareiškimo, nepaisant kylančių iššūkių du Vilniaus regiono deleguoti „Linavos“ prezidiumo nariai nesiėmė tinkamų veiksmų ir „pradėjo veikti priešingai asociacijos įstatų ir asociacijos narių interesų“.

„Vilniaus regiono deleguotas prezidiumo narys Oleg Tarasov gruodžio mėnesį pasitraukė iš Kongreso metu išrinktos darbinės grupės ir nuo to laiko pasisako prieš Linavos veiksmus siekiant apginti mūsų asociacijos narių, kurių transportas yra sulaikytas Baltarusijos teritorijoje, teises. Anatolijus Ašmankevičius taip pat yra deleguotas Vilniaus regiono ir taip pat pasisako prieš „Linavos“ veiksmus siekiant ginti narių teises“, – rašoma narių pareiškime, kurį matė ELTA.

„Toks veikimas prieš Vilniaus regiono asociacijos narius ir vienos iš pagrindinės asociacijos pareigos, nurodytos jos įstatuose, pažeidimas neturėtų būti toleruotinas“, – teigiama rašte.

Dalis nepatenkintų asociacijos narių sako, kad jų deleguoti atstovai veikia priešingai vežėjų interesams.

„Visus pastaruosius metus „Linava“ skendėjo pelkėje dėl vidinių ginčų, teismų ir blogų praeities sprendimų. Turime pagaliau pradėti keisti šią asociaciją, jos įvaizdį ir požiūrį į ją. Turime galėti reikalauti atskaitomybės iš mums atstovaujančių prezidiumo narių“, – teigiama pareiškime.

Pagal organizacijos įstatus, susirinkimas siekiant atstatydinti deleguotus prezidiumo narius gali būti šaukiamas to reikalaujant penktadaliui regiono narių.

„Linavos“ prezidentas sako, kad asociacija veikia demokratiškai

Anot „Linavos“ viceprezidento, nors pats asociacijos vadovas šio kreipimosi pasirašyti negalėjo, nes priklauso asociacijos Kauno regiono skyriui, jis yra tarp tų prezidiumo narių, kurie ragina imtis teisinių veiksmų prieš valstybę.

„Buvo pasitarimas prezidiume ir prezidentas mums pasakė – jei kažkas nebalsuos iš prezidiumo narių (už susitarimą su advokatų kontora – ELTA), tai greičiausiai nariai rinks parašus, kad juos atstatydinti iš prezidiumo“, – teigė O. Tarasovas.

Pasak jo, „Linavos“ vadovas E. Mikėnas šiuo metu dar kartą organizuoja balsavimą, kuriuo toliau sprendžiama, ar asociacija turėtų teikti teisinę pretenziją Vyriausybei.

Pats „Linavos“ prezidentas Eltai tvirtino, kad asociacija šiuo metu dar diskutuoja, kokių veiksmų imtis, tačiau pats aiškiai savo pozicijos šiuo klausimu neišsakė.

E. Mikėnas taip pat tikino esantis informuotas apie asociacijos narių iniciatyvą atstatydinti du prezidiumo atstovus, tačiau kartu pridūrė, kad „Linava“ veikia kaip demokratinė organizacija.

„Yra įvairių nuomonių, tam ir yra kolektyvinis valdymo organas, kuris priima sprendimą daugumos balsais. Negalime sakyti, kad vieno ar kito nuomonė yra neteisinga, o kas ten ką bando (atstatydinti – ELTA), tai matysim“, – Eltai aiškino „Linavos“ vadovas.

„Kiekvienas asociacijos narys turi teisę iš asociacijos valdymo organo, tai yra prezidiumo nario, reikalauti to, ką jis pagal įstatus privalo daryti, (…) yra kiekvieno nario apsisprendimo teisė“, – teigė E. Mikėnas.

Pasak jo, galutinis sprendimas dėl „Linavos“ veiksmų turėtų paaiškėti greitu metu, bus priimtas tik balsavimu.

„Nuomonių išsiskyrimas yra normalus dalykas, tai rodo gerą demokratijos įvaizdį. (…) Kolektyvinio valdymo organe niekas kitas nenuspręs, tik balsavimas – jei balsavimu bus nuspręsta, kad nedalyvaujam pretenzijos Vyriausybei teikime, tai mes ir nedalyvausim“, – pridūrė E. Mikėnas.

Komentuodamas asociacijos svarstymus dėl pretenzijų valstybei, jis pabrėžė, kad pati „Linava“ kaip asociacija negalėtų teikti ieškinio Vyriausybei – tai daryti galėtų tik susivienijusios transporto bendrovės, kurioms asociacija galėtų atstovauti.

Nėra aišku, kiek vilkikų toliau stringa Baltarusijoje

„Linavos“ viceprezidento teigimu, asociacija padarė pakankamai, siekdama užtikrinti vežėjų teises – tam organizuotas protestas, teikti reikalavimai Vyriausybei, todėl dabar esą reikia tęsti dialogą, o ne „imtis šantažo ar spaudimo“.

„Mes atstovaujame asociacijai ir dabar eiti prie kažkokio ieškinio nėra racionalus sprendimas, mes nieko neįrodysim – mes pralošim tuos teismus, tai mano siūlymas atvirkščiai, eiti ir su Vyriausybe ieškoti sprendimų, galbūt kalbėti apie tam tikras kompensacijas, (…) ieškoti variantų per tarptautines organizacijas paveikti Baltarusiją“, – sakė O. Tarasovas.

Jis negalėjo įvardinti konkretaus skaičiaus vilkikų, kurie šiuo metu dar yra įstrigę Baltarusijos pasienyje – esą ne visi vežėjai teikia turimus duomenis, tik dalis jų priklauso asociacijai, todėl tikslių sulaikytų vilkikų skaičių nustatyti galimybės nėra.

O. Tarasovo teigimu, „Linava“ teikia informaciją apie tas transporto priemones, kurios yra laikomos specialiose stovėjimo aikštelėse – skaičiuojama apie 1,8 tūkst. vilkikų ir panašus skaičius priekabų.

Tuo metu Lietuvos institucijos skaičiuoja, kad šis skaičius gali būti kelis kartus mažesnis – Muitinės departamento duomenimis, gruodžio pabaigoje pasienyje galėjo būti sulaikytos maždaug 185 transporto priemonės, tačiau šie skaičiai, kaip skelbta, gali būti ne galutiniai.

ELTA primena, kad pernai spalį suintensyvėjus kontrabandinių iš Baltarusijos leidžiamų balionų srautams Vyriausybė visoje šalyje paskelbė ekstremaliąją situaciją.

Dėl kontrabandinių balionų keliamo pavojaus nuo to laiko ne kartą buvo stabdoma ir Vilniaus oro uosto veikla, nors pastaruoju metu tokių sutrikdymų nebuvo.

Lietuvos politikai ne kartą sakė, kad balionų krizė – tai hibridinė Aliaksandro Lukašenkos režimo ataka prieš šalį, kritikavo Minsko sprendimą neišleisti įstrigusių lietuviškų vilkikų.

Tiesa, anksčiau komentuodama vežėjų patiriamus nuostolius premjerė Inga Ruginienė sakė, kad bet kokie ieškiniai turėtų būti teikiami Baltarusijai, ir ragino verslą įsivertinti rizikas dirbant Rytų rinkose.