Prieš 15 metų Klaipėdos LEZ pastačiusi savo metu vieną moderniausių aliejinių augalų (rapsų) perdirbimo ir biodyzelino gamyklų, šiandien „Mestilla“ yra neatsiejama Klaipėdos ir visos Lietuvos ekonomikos ir energetikos dalis. Su „Mestilla“ produkcija susiduria kone kiekvienas Lietuvos dyzelinių transporto priemonių vairuotojas – į visą šalyje parduodamą dyzeliną šiuo metu įmaišoma 7% „Mestilla“ gaminamo riebalų rūgščių metilo esterio (biodyzelino), o tai leidžia sumažinti importinio iškastinio kuro naudojimą dalį jo pakeičiant atsinaujinančia vietine žaliava. Mineralinio dyzelino ir biodyzelino mišinys neturi praktiškai jokios įtakos variklių darbui, o su tam tikromis modifikacijomis varikliai galėtų naudoti ir 100% biodyzelino.
Net jei 7% biodyzelino dalis kiekviename litre iš pirmo žvilgsnio neatrodo didelė, šimtai tūkstančių vairuotojų sukuria milžinišką teigiamą efektą vietos ekonomikai ir aplinkai. „Mestilla“ skaičiavimais, naftos dyzeliną keičiantis bendrovės pagamintas biodyzelinas kasmet sutaupo 250-300 tūkst. tonų CO2. Tokį kiekį anglies dvideginio per metus absorbuoja daugiau kaip 8 mln. medžių, t.y. apie 10 kartų už Girulių mišką didesnė giria.
Kita ryški „Mestilla“ kuriama vertė yra prekių ir paslaugų pirkimai iš Lietuvos tiekėjų. Vien per 2022 m. įmonė Lietuvoje pirko už 160 mln. Eur, o per paskutinius penkis metus – už daugiau kaip pusę milijardo eurų. Didžioji dalis šios sumos tenka pagrindinę „Mestilla“ žaliavą – rapsus – auginantiems ūkininkams, bet dešimtys milijonų per metus virsta užsakymais ir kitiems šalies verslams: transporto, logistikos, inžinerijos, įrangos priežiūros bei įvairių kitų sričių bendrovėms.
Pasak „Mestilla“ direktoriaus Arūno Zubo, vertę kuria ne vien rapsų supirkimas, bet ir jų perdirbimas Lietuvoje – tai šalies ekonomikai visada naudingiau nei žaliavos eksportas. O vietos rinkoje parduodama ir eksportuodama vertingą galutinį produktą – biodyzeliną – „Mestilla“ gerina šalies eksporto ir BVP rodiklius.
„Rapsai yra viena patraukliausių kultūrų ūkininkams – juos lengva realizuoti, jie komerciškai efektyvūs bei superkami visus metus. Nuo mūsų veiklos pradžios Lietuvos rapsų derlius išaugo apie penkis kartus, iki maždaug 1 mln. tonų per metus. Skaičiuojame, kad superkame ir perdirbame apie penktadalį Lietuvoje užauginamų rapsų, o ateityje paklausą didinsime ir toliau. Daugelį ūkininkų džiugina tai, kad jų žaliava perdirbama čia, Lietuvoje, ir virsta žaliąją energija, pakeičiančia iškastinį kurą“, – komentuoja A. Zubas.
Tai, kad lietuviški rapsai perdirbami Lietuvoje, „Mestilla“ atveju lemia ir apie 82 tiesioginių darbo vietų pačioje bendrovėje bei šimtus darbo vietų partnerių įmonėse – žmogiškųjų išteklių, transporto ir logistikos, įrangos priežiūros bei kituose, dažniausiai Klaipėdos krašto versluose. Didžioji dalis bendrovės darbuotojų yra klaipėdiečiai. Be to, vien pati „Mestilla“ per metus sumoka daugiau kaip 1 mln. Eur į Klaipėdos biudžetą patenkančių GPM ir Sodros mokesčių, o visa netiesioginė įmonės vertė regiono ekonomikai siekia apie 10-15 mln. Eur.
Ruošiasi plėtrai
Rugsėjį „Mestilla“ sulaukė palankaus Aplinkos apsaugos agentūros vertinimo dėl planuojamos naujos, 45 mln. Eur gamyklos poveikio aplinkai vertinimo ataskaitos. Tai buvo paskutinė tarnyba, kurios pritarimo reikėjo ruošiantis projekto įgyvendinimui.
Naujoje gamykloje numatomos pažangiausios, žemesnių temperatūrinių režimų gamybinės linijos, mažinančios intensyvaus kvapo išsiskyrimą. Taip pat, planuojami du 70 metrų aukščio kaminai. Jie iškeltų likusio kvapo sklaidą į tokį aukštį, iš kurio praktiškai nebeįmanomas kvapo fiksavimas žemės lygyje. 2024-2025 m. įgyvendinus plėtros projektą, dabartinė, nuo 2008 m. veikianti ir už kvapo pėdsaką atsakinga rapsų perdirbimo technologija bus uždaryta.
A. Zubo teigimu, įgyvendintas plėtros projektas suderins skirtingus interesus: įmonė galės sukurti dar daugiau vertės Klaipėdai ir visai šaliai, o keliolika metų įvairių diskusijų kėlusiam kvapų klausimui bus padėtas galutinis taškas.
„Žvelgiant formaliai, jau daugelį metų „Mestilla“ gamybos proceso kvapo koncentracija gyvenamojoje aplinkoje yra keliolika kartų mažesnė nei galiojantys ar net būsimi reikalavimai. Bet žinoma, yra ir žmogiškoji pusė. Net jei kvapo tarša yra dešimtis kartų mažesnė nei leidžiama, ji vis vien egzistuoja tol, kol bent vienas žmogus ją užuodžia. Mūsų galutinis tikslas yra gamybos procesas be jokio žmogaus fiksuojamo kvapo pėdsako. Tikimės, kad be visų jau išbandytų ir toliau diegiamų neutralizavimo sistemų ir technologijų, esminį pokytį atneš sulig plėtros projektu planuojami kaminai“, – tvirtina A. Zubas.
Rugsėjį įmonės dabartiniai procesai ir ateities planai pačioje gamykloje buvo pristatyti Klaipėdos merui Arvydui Vaitkui su komanda – už aplinkosaugą atsakingai vicemerei Linai Šukytei-Korsakei ir infrastruktūros vicemerui Algirdui Kamarauskui, patarėjams. Ekskursijos metu meras pasidžiaugė „Mestilla“ efektyvumu ir ryškiu indėliu į miesto ekonomiką bei darbo rinką, tačiau pabrėžė, kad plečiantis būtina atliepti dalies gyventojų nerimą. Su meru sutarta, kad jau kitąmet gamyklos teritoriją nuo miesto atribos naujai sodinama medžių giraitė.
Taip pat skaitykite
Rašyti komentarą