Milijardinis projektas pakibo ant plauko: „Ignitis grupės“ jūrinio parko laukia krachas arba valstybės milijonai
Kol Finansų ministerijos nurodymu naujausia projekto kaštų ir naudos analizė išlieka įslaptinta nuo Seimo bei visuomenės, Ž. Vaičiūnas atvirai bpirštu dūmė į kaltininkus.
Jo teigimu, prielaidas šiam jūrinių vėjo elektrinių fiasko sukūrė buvusi Ingridos Šimonytės Vyriausybė ir tuometis energetikos ministras Dainius Kreivys, kurie nepagrįstai sukeitė vietomis konkursų eiliškumą.
Ši politinė improvizacija ne tik sužlugdė komercinį projektą, bet ir atėmė iš Lietuvos galimybę jau šiandien turėti pigią elektrą gaminantį parką.
Žygimantas Vaičiūnas pareiškė, kad parką, kuris turėjo būti plėtojamas išimtinai įmonės lėšomis ir veikti komerciniais pagrindais, išgelbėtų nebent valstybės pagalba arba Europos Sąjungos parama, o esamomis sąlygomis jis neštų tik nuostolius akcininkams.
Fiasko sukūrė buvusi Ingridos Šimonytės Vyriausybė
Ž. Vaičiūnas nepabijojo atskleisti, kad prielaidas tokiam jūrinio vėjo parko fiasko sukūrė buvusi Ingridos Šimonytės Vyriausybė ir tuometis energetikos ministras Dainius Kreivys, „sukeitęs vietomis“ dviejų jūrinių parkų aukcionus.
Mat pagali pirminį planą iš pradžių turėjo vykti su valstybės pagalba vystomo jūrinio parko konkursas ir tik po to – komercinis projektas, bet jis galiausiai pasirodė negyvybingas.
Ministras darė prielaidą, kad, jeigu buvusi konservatorių Vyriausybė nebūtų sumaišiusi kortų, Lietuva jau būtų turėjusi jūrinį vėjo parką, gaminantį elektrą patraukliomis kainomis.
Nei komercinį jūrinį parką „Curonian Nord“ įgyvendinantis „Ignitis grupė“, nei valstybės kontroliuojamos įmonės akcininko teises įgyvendinanti Finansų ministerija šių prielaidų nekomentuoja ir teigia, kad pirmiausia naujoji Vyriausybė turės apsispręsti dėl parko likimo, kai susipažins su pateikta projekto kaštų ir naudos analize, kuri kol kas lieka įslaptinta.
Nusprendė neviešinti
Alfa.lt primena, kad įgyvendindama Valstybės kontrolės rekomendacijas „Ignitis grupė“ buvo įpareigota atlikti jūrinio parko projekto kaštų ir naudos arba „vidinių ir išorinių veiksnių“ analizę ir ją pateikti Finansų ir Energetikos ministerijoms iki birželio 30 d.
Birželio 29 d. dokumentas buvo pateiktas akcininko teises įgyvendinančiai Finansų ministerijai, Lietuvos energetikos politiką formuojančiai Energetikos ministerijai bei Valstybė kontrolei, bet nepasiekė nei Seimo, nei visuomenės, nei smulkiųjų akcininkų, daugiausia tarptautinių finansų institucijų.
Seimo Audito komiteto pirmininkas Artūras Skardžius pastebėjo, kad kaštų ir naudos analizė nebuvo atlikta laiku, t. y. kai „Ignitis grupė“ pradėjo įgyvendinti pirmąjį jūrinį parką Baltijos jūroje, todėl praėjus trejiems metams Seimo nariai norėjo išgirsti, ar parkas gali būti įgyvendinamas komercinėmis sąlygomis, ar įdėtos investicijos nuplauks perniek.
Finansų ministerijos Valstybės turto valdymo departamento patarėja Vaida Dumčiūtė Seimo nariams teigė, kad dokumento nuspręsta neviešinti, nes jį būtina „įsivertinti, sukoordinuoti savo pozicijas ir tuomet jas pristatyti parlamentinei kontrolei ir plačiajai visuomenei“.
„Per vieną dieną tokios analizės mes padaryti negalime, bet dirbame prie šio klausimo, ir kai tiktai susirinks pilnos sudėties (nauja – red.) Vyriausybė, kuri turėtų dirbti ateinančius dvejus metus, (tai bus padaryta – red.). Norime, kad tos pozicijos būtų tvarios, pagrįstos ir suderintos su nauja vadovybe, kad visi būtų viename informacijos lauke“, – aiškino V. Dumčiūtė.
Pagrindinio akcininko atstovė pabrėžė, kad būsimas sprendimas palies „ir valstybės energetikos politiką, ir energetikos saugumo interesus, ir atsinaujinančiųjų išteklių plėtrą“, todėl siekiama „tvarių ir ilgalaikių sprendimų“.
„Ignitis grupės“ valdybos pirmininkas ir generalinis direktorius Darius Maikštėnas patvirtino, kad parengtos „Curonian Nord“ vėjo parko kaštų ir naudos analizės kol kas neskelbti per biržą valstybės kontroliuojamos įmonės paprašė pagrindinis akcininkas.
D. Maikštėnas tikino, kad studija „pilna apimtimi“ bus paviešinta, „kai Vyriausybė bus įsigilinusi ir pasiruošusi tolesniems vertinimams“.
O tai bus padaryta per biržą, kad informacija „vienu metu pasiektų visus akcininkus, kurie dalyvauja biržos prekyboje“.
„Jeigu dalis informacijos būtų pradėta viešai aptarinėti anksčiau, būtų pažeistas piktnaudžiavimo rinka reglamentas.
Jeigu aš, finansų ministras, energetikos ministras, kurie yra susipažinę su šia informacija, jos detales atskleistų, mes pažeistume šį reglamentą, – teigė „Ignitis grupės“ vadovas. – Kai Vyriausybė bus pasirengusi pateikti vertinimą, visos studijos bus pilna apimtimi išviešintos per biržą ir užtikrinant maksimalų skaidrumą.
Tai kelių savaičių, ne mėnesių, klausimas.“
Laidoja projektą
Tačiau paskutines dienas poste skaičiuojantis laikinasis energetikos ministras Ž. Vaičiūnas, nelaukdamas naujosios Vyriausybės išvadų, pareiškė, kad dabartinėmis komercinėmis sąlygomis „Ignitis grupės“ jūrinio parko projektas negali būti įgyvendinamas.
Ministras kvietė „Ignitis grupę“, laikantis listinguojamos įmonės procedūrų, „negaišti ir nedelsiant paviešinti visą informaciją“ bei teikti siūlymus dėl tolesnių žingsnių.
„Dėl jūrinio vėjo yra toks „deja vu“ (pranc. jau matyta) jausmas. 2017–2018 m. kūrėme konkursinį jūrinio vėjo projektą, praėjo aštuoneri metai ir realiai grįžtame prie to paties projekto.
Nuosekliai laikausi pozicijos, kad dviejų jūrinių vėjo parkų projektų iniciatyva buvo klaida. Dabar matome tos klaidos pasekmes. Manau, kad analizė, kuri bus paviešinta, irgi tai parodys“, – Seime trečiadienį sakė Ž. Vaičiūnas.
Kartu laikinasis energetikos ministras pabrėžė, kad Lietuvai tiek strategiškai, tiek praktiškai reikalingas vienas jūrinis parkas, tačiau jis turėtų būti plėtojamas taip, kad duotų daugiausia naudos vartotojams už mažiausią kainą. „Ar tai įmanoma pasiekti, yra atviras klausimas“, – sakė jis.
Ž. Vaičiūnas citavo anksčiau paskelbtą „Igntis grupės“ pagrindinio akcininko teises įgyvendinančios Finansų ministerijos lūkesčių laišką šiai įmonei, kuriame teigta, kad „Igntis grupė“ turėtų investuoti į jūrinio vėjo elektrines, taip pat į jos gaminamos elektros energijos kaupimo ir konvertavimo technologijas.
Be to, teigta lūkesčių laiške, grupė turi parengti galimus tolesnius „Curonian Nord“ jūrinio vėjo parko vystymo scenarijus su siūlomais alternatyviais sprendimais bei užtikrinti, kad projektas būtų ekonomiškai naudingas.
„Būtent ta analizė ir alternatyvūs siūlymai yra parengti. Dabar yra viešumo ir viešinimo klausimas“, – pabrėžė ministras.
Ž. Vaičiūnas dar pacitavo minėto laiško fragmentą, kuriame teigiama, kad priimant galutinius investicinius sprendimus dėl jūrinio vėjo projekto turi būti užtikrinama ne mažesnė kaip 6,5–7,5 proc. investicinė grąža, o kapitalo grąžos rodiklis – 6,5 procento.
„Kadangi negaliu cituoti konkrečių dalykų iš („Ignitis grupės“ – red.) pateiktos analizės, darau prielaidą, kad pagal lūkesčių laišką, pagal ekonominius parametrus ir pagal pateiktą analizę, nesigilinant į detales, „Curonian Nord“ jūrinio vėjo parko projektas komercinėmis sąlygomis šiuo metu nėra įmanomas“, – konstatavo Ž. Vaičiūnas.
Ministras pastebėjo, kad tai „korektiškai turėjo pasakyti pati įmonė“, bet jis prisiima atsakomybę ir tokią išvadą viešina „vertindamas globalią situaciją“.
Ž. Vaičiūno teigimu, Energetikos ministerija rengėsi tokiam scenarijui ir „dabar yra du variantai“: kadangi Lietuvai reikalingas vienas jūrinis parkas, būtų galima iš naujo su ES derinant valstybės pagalbą skelbti naują konkursą arba inicijuoti valstybės pagalbos derinimo procedūras „Ignitis grupės“ vystomam „Curonian Nord“ projektui.
„Kadangi projektas turėtų duoti naudą vartotojams ir jo kaštai – optimalūs, jam galėtų būti naudojama Europos Sąjungos struktūrinė parama. Tokiu keliu ėjo Lenkija ir kita finansinė perspektyva yra puikiausias būdas tam padaryti, kad už tai nereikėtų papildomai mokėti vartotojams“, – pridūrė laikinasis ministras.
Ž. Vaičiūnas netiesiogiai atsakė ir į ore tvyrantį klausimą, kas gi kaltas dėl tokios situacijos, kai vietoj dviejų vėjo parkų šiuo metu Lietuva neturi nė vieno, o perspektyvos – miglotos.
„Šiuo metu Lenkijoje netoli Gdansko matyti jūrinis vėjo parkas. Lietuva 2017–2018 m. buvo keletu žingsnių priekyje Lenkijos. Jeigu projektas būtų buvęs įgyvendintas nuosekliai ir laikantis tęstinės politikos, šiandien jau stovėtų jūrinis vėjo parkas 23 km nuo Palangos, o šioje jėgainės gaminamos elektros energijos tarifas būtų tarp 7 ir 8 centų už kilovatvalandę.
Ta pamoka turėtų būti išmokta ir tai būtų mano palinkėjimas kitai Vyriausybei – ieškoti optimalių sprendimų ir nebandyti improvizuoti su strateginiais valstybės projektais“, – linkėjo postą paliekantis Ž. Vaičiūnas.
Sukeitė vietomis
Alfa.lt primena, kad sprendimus dėl jūrinių vėjo elektrinių parkų konkursų organizavimo bei jų eiliškumo priėmė tuometė Ingridos Šimonytės Vyriausybė, o jų teisinę bazę rengė konservatoriaus Dainiaus Kreivio vadovaujama Energetikos ministerija.
Projektai buvo sukeisti vietomis siekiant skubiai išnaudoti tuo metu buvusį rinkos potencialą ir užtikrinti kuo greitesnę plėtrą be finansinės naštos valstybei, tačiau tokia strategija nepasiteisino.
Tuo metu, kai buvo priimami galutiniai sprendimai, rinkoje buvo stebimas itin didelis investuotojų susidomėjimas jūriniu vėju visoje Europoje. Vyriausybė tikėjosi, kad komercinį parką (be valstybės paramos) pavyks išvystyti visiškai savarankiškai, o valstybės lėšos bus sutaupytos.
Kadangi parkui su paramos schema reikėjo gauti suderinimus su Europos Komisija (dėl valstybės pagalbos gairių) ir atlikti ilgiau trunkančius parengiamuosius darbus, buvo nuspręsta nelaukti. Komerciniam parkui reikėjo mažiau valstybinių garantijų procedūrų, todėl tikėtasi jį paleisti greičiau.
Šis eiliškumo sukeitimas vėliau sulaukė didelės valstybės institucijų bei parlamentinės kontrolės kritikos. Seimo Audito komitetas ir Valstybės kontrolė pradėjo detalius tyrimus dėl šių projektų.
Konstatuota, kad sprendimas sukeisti parkus vietomis nebuvo pagrįstas išsamiomis kaštų ir naudos analizėmis. Komercinis parkas, kurį laimėjo „Ignitis grupės“ antrinė įmonė, susidūrė su finansavimo bei partnerių pasitraukimo rizikomis globaliai pasikeitus rinkos sąlygoms.
Antrasis parkas (su valstybės pagalba) ilgą laiką strigo ir buvo paskelbtas neįvykusiu dėl nepakankamo dalyvių skaičiaus, nes pasikeitusi makroekonominė aplinka bei įtarimai dėl neskaidrios valstybinės politikos ir protekcionizmo atbaidė užsienio investuotojus.
Ž. Vaičiūnas priminė, kad visi parengiamieji darbai buvo pradėti 2018 m. ir pagal tuometį planą jau 2022 m. galėjo būti skelbiamas pirmojo vėjo parko, kuris vėliau tapo antruoju, su valstybės pagalba konkursas.
„Esminis dalykas, kad valstybės pagalbos derinimas 2022 m. buvo sustabdytas ir realiai apie devynis mėnesius nieko nebuvo daroma.
Ar tai buvo daroma sąmoningai, ar ne, kitas klausimas. Iš esmės niekada nuo pat pradžios nematėme galimybės komerciškai tą projektą vykdyti.
Kodėl 2023 m. nuspręsta kitaip, galėtų pakomentuoti „Ignitis grupė“. Bet šiandien vėl grįžtame prie situacijos, kad projektas komerciškai neįmanomas“, – pabrėžė Ž. Vaičiūnas.
Ministro nuomone, būtent tuometės valdžios politinis sprendimas sukeisti projektus lėmė, kad šiandien neturime nė vieno jūrinio parko. Jeigu parkai būtų buvę įgyvendinami laikantis priminio plano, šiandien su valstybės pagalba vystomas parkas jau veiktų arba būtų galutinėje paleidimo stadijoje.
Valdančiųjų ir „Ignitis grupės“ klaidingus sprendimus, Ž. Vaičiūno nuomone, galėjo lemti ir „pernelyg optimistiniai“ lūkesčiai dėl elektros energijos poreikio ir žaliojo vandenilio gamybos.
Pasitvirtino prognozės
Alfa.lt dar šių metų pradžioje rašė, kad „Igntis grupė“ greičiausiai atsisakys vystyti pirmąjį jūrinį parką, nes patirtų nuostolių, o tai netenkintų akcininkų lūkesčių.
Teigėme, kad yra didelė tikimybė, kad „Ignitis grupės“ vystomo jūros vėjo parko „Curonian Nord“ eksploatacijos pradžia bus atidėta arba jo sąlygos bus radikaliai keičiamos, arba parką toliau vystyti – atsisakyta.
Primename, kad pirmąjį 700 megavatų galios jūros vėjo parko konkursą „Ignitis grupės“ įmonė „Ignitis renewables“ kartu su tarptautiniu partneriu „Ocean Winds“, kuris vėliau iš projekto pasitraukė, laimėjo 2023 m. liepą, o oficialiai nugalėtoja patvirtinta 2023 m. spalį. Laimėtoja įsipareigojo parką pradėti eksploatuoti iki 2030 m., tačiau kuo toliau daugiau kilo įtarimų, kad valstybės kontroliuojama bendrovė iš projekto trauksis.
Kad „Ignitis grupė“ gali projekto neįgyvendinti dabartiniu pavidalu, labiausiai lemia šio projekto ekonominis negyvybingumas. „Ignitis“ laimėjo konkursą pasiūlydama sumokėti valstybei 20 mln. eurų vystymo mokestį ir statyti parką be jokios valstybės paramos.
Tuo metu skaičiavimai rėmėsi aukštomis elektros kainomis. Dabar, išaugus statybų kaštams (turbinų kaina, logistika, palūkanos), projektas balansuoja ties nuostolio riba.
Be to, bendrovė pripažino, kad bankai atsisako finansuoti projektą, nes įmonė nėra užsitikrinusi sutarčių su būsimais elektros energijos pirkėjais. Šiuo metu to padaryti nepavyksta, nes nėra aiškūs povandeninio jūrinio kabelio tarp Lietuvos ir Vokietijos, kur planuota eksportuoti didžiąją dalį „Curonian Nord“ pagamintos elektros, tiesimo planai.
Spausti toliau nebevystyti galimai nuostolingo projekto gali ir bendrovės akcininkai. „Ignitis grupė“ yra listinguojama biržoje, vadovybė turi pareigą prieš akcininkus nedalyvauti nuostolinguose projektuose. Jei galutiniai skaičiavimai parodytų neigiamą grąžą, įmonė gali pasirinkti geriau prarasti sumokėtą užstatą ir pradinę investiciją, nei generuoti milijardinius nuostolius dešimtmečiams.
Precedentų rinkoje jau yra. Panašūs projektai buvo atšaukti Jungtinėse Amerikos Valstijose ir Jungtinėje Karalystėje. Vėjo energetikos milžinė „Orsted“ nutraukė projektus dėl tų pačių priežasčių.
Neatsako į klausimus
Anksčiau atsakydamas į Alfa.lt prašymą patvirtinti, kad „Ignitis grupė“ neinvestuos į jūrinį vėjo parką, bendrovės komunikacijos partneris Valdas Lopeta teigė, kad įmonė „toliau tęsia“ jūrinio vėjo parko vystymo darbus, siekdama gauti statybų leidimą 2027 m. O sprendimas dėl tolesnio projekto įgyvendinimo bus priimtas po to, kai įmonė atliks „vidinių ir išorinių veiksnių analizę“, kurioje bus numatyti projekto įgyvendinimo scenarijai.
„Ignitis grupės“ komunikacijos partneris nei tuomet, nei dabar neatsakė į klausimą, kada „Ignitis grupė“ numato priimti galutinį investicinį sprendimą dėl jūrinio parko „Curonian Nord“ bei kokia tikimybė, kad sprendimas bus neigiamas, t. y. parkas nebus vystomas.
Taip pat be atsako liko klausimas, ar „Ignitis grupė“ planuoja iki 2026 m. pabaigos pradėti realius jūrinio vėjo statybos darbus bei užsakyti turbinas.
Alfa.lt anksčiau rašė, kad ne kalbos ir viešos deklaracijos, o realūs darbai parodys, ar grupė vis dar ketina statyti „Curonian Nord“ parką Baltijos jūroje. Ypač šie metai pirmojo vėjo parko likimui gali būti lemiami: jei iki 2026 m. pabaigos nebus pradėti realūs statybos darbai ar užsakytos turbinos, tikimybė, kad šis parkas dabartinėmis sąlygomis nebus pastatytas, taps beveik užtikrinta.
Tokiu atveju valstybei tektų skelbti naują konkursą jau su naujomis, tikėtina, valstybės paramos sąlygomis, o jūrinio parko atsiradimas nusikeltų 3–5 metams ar ilgesniam laikotarpiui.
Į Alfa.lt klausimą, ar reikėtų „Curonian Nord“ parką plėtoti, net jei atlikta kaštų ir naudos analizė patvirtintų, kad projektas bus nuostolingas, bei koks galėtų būti „Ignitis grupės“ galutinis investicinis sprendimas, bendrovės pagrindinio akcininko teises įgyvendinanti Finansų ministerija neatsakė.
„Didžiausia nauda už mažiausią kainą“
Energetikos ministerijos atsakyme redakcijai teigiama, pateikta kaštų ir naudos analizė yra vertinama, todėl daugiau detalių ar komentarų dėl jos pateikti ministerija negali.
„Jūrinis vėjo parkas Lietuvoje – būtina strateginė investicija, garantuojanti Lietuvai energetinį saugumą, užtikrinsianti pastovesnę, labiau prognozuojamą nacionalinę elektros energijos gamybą ir gamybos šaltinių įvairovę.
Tolimesnė jūrinio vėjo energetikos plėtra Lietuvoje turėtų būti vykdoma užtikrinant, kad tokie projektai neštų kuo didesnę naudą visiems vartotojams už mažiausią kainą“, – pabrėžiama komentare.
Kartu ministerija atkreipė dėmesį, kad galutinį investicinį sprendimą turi priimti bendrovė „Ignitis Renewables”, kuri šį projektą ir įgyvendina. „Teisės aktai nenumatė ir nenumato pareigos Energetikos ministerijai daryti įtaką galutinio investicinio sprendimo priėmimui“, – pažymi ministerija.
Parengta pagal Alfa.lt. Arvydas JOCKUS
Taip pat skaitykite
Rašyti komentarą