Milžiniškos sąskaitos už teisinę gynybą: Lietuva arbitražuose prieš „Belaruskalij“ ir „Hasenberg“ paklojo dar beveik milijoną

Pagrindinis dėmesys – „Belaruskalij“ 12 mlrd. eurų ieškiniui

Liūto dalis naujai skirtų lėšų – 537,8 tūkst. eurų – skirta gynybai byloje prieš Baltarusijos valstybinę milžinę „Belaruskalij“. Ši bendrovė iš Lietuvos siekia prisiteisti astronominę sumą – apie 12 mlrd. eurų.

Baltarusijos režimą finansuojanti įmonė teigia patyrusi milžiniškus nuostolius po to, kai 2022 m. vasarį „Lietuvos geležinkeliai“, remdamiesi Vyriausybės nutarimu dėl grėsmės nacionaliniam saugumui, nutraukė trąšų tranzito sutartį. Iki šiol vien šiam ginčui Lietuva teisininkams jau yra atseikėjusi daugiau nei 1 mln. eurų.

Naujas frontas su Šveicarijos įmone „Hasenberg“

Lietuva taip pat priversta gintis Nuolatiniame arbitražo teisme (PCA) Hagoje prieš Šveicarijoje registruotą įmonę „Hasenberg“. 

Šiam ginčui Vyriausybė papildomai skyrė 287,4 tūkst. eurų.

„Hasenberg“, kurią netiesiogiai kontroliuoja verslininkas Igoris Udovickis, valdo kontrolinį Klaipėdos uoste veikiančio „Birių krovinių terminalo“ (BKT) akcijų paketą. 

Verslininkas siekia įrodyti, kad ES sankcijos šiuo atveju neturėtų galioti, remdamasis dvišale Lietuvos ir Šveicarijos sutartimi dėl investicijų apsaugos. 

Nuo šios bylos pradžios 2024 m. pabaigoje teisinėms paslaugoms jau išleista apie 319 tūkst. eurų.

© Lietuvos geležinkeliai. ELTA / Julius Kalinskas

Nacionalinis saugumas prieš komercinius interesus

Lietuvos pozicija arbitražuose išlieka tvirta: tranzito nutraukimas buvo būtinas žingsnis siekiant apsaugoti nacionalinio saugumo interesus ir įgyvendinti tarptautines sankcijas Aliaksandro Lukašenkos režimui. 

Nors Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas jau yra patvirtinęs Vyriausybės sprendimų teisėtumą šalies viduje, tarptautinėje arenoje kova užsitęsė ir reikalauja didelių finansinių resursų.

Šios bylos ne tik kainuoja mokesčių mokėtojams šimtus tūkstančių eurų už advokatų darbą, bet ir tampa svarbiu precendentu vertinant valstybių teisę riboti agresorių verslo interesus vardan saugumo.

Kalio trąšų tranzito mįslė: milijardinis Baltarusijos interesas prieš Lietuvos saugumo filtrus

Nors JAV neseniai paskelbė apie sankcijų naikinimą Baltarusijos kalio trąšoms, Lietuvoje ši žinia sukėlė ne džiaugsmą dėl galimų pajamų, o aštrias diskusijas. 

Klaipėdos uosto terminalai stovi pasiruošę, tačiau politinis barjeras išlieka aukštas: Europos Sąjungos (ES) sankcijos ir nacionalinio saugumo interesai kol kas užkerta kelią trąšų sugrįžimui.

© Belaruskalij trąšų tranzitas / Nuotrauka iš atvirų šaltinių

Ekonominis gundymas: 3,5 milijardo dolerių kaina

Skaičiai kalba patys už save. Iki sankcijų įvedimo per Klaipėdos uostą kasmet būdavo iškraunama apie 10–11 mln. tonų kalio chlorido. Esant dabartinei rinkos kainai (apie 350 JAV dolerių už toną), atnaujintas tranzitas Baltarusijos režimui kasmet generuotų apie 3,5 mlrd. JAV dolerių pajamų.

Lietuvos ekonomika taip pat jaučia netektis:

„LTG Cargo“ pajamos dėl nutraukto tranzito susitraukė daugiau nei 100 mln. eurų.

Klaipėdos uosto direkcijos pajamos krito daugiau nei dešimtadaliu.

„Birių krovinių terminalas“ (BKT), kuriame 30 proc. akcijų valdo pati „Belaruskalij“, skaičiuoja milijoninius nuostolius ir šiuo metu bando išgyventi kraudamas grūdus.

Verslo argumentai: nekompetencija ar politika?

Pagrindinis tranzito atnaujinimo šalininkas, BKT kontrolinio akcijų paketo savininkas Igoris Udovickis, kritikuoja Lietuvos poziciją. Verslininko teigimu, Lietuva klaidingai interpretuoja ES sankcijas, painiodama „tranzitą“ su „nuosavybės perleidimu“.

I. Udovickis pabrėžia, kad Lietuva taiko dvigubus standartus: leidžia Rusijos tranzitą į Kaliningradą, bet draudžia Baltarusijos krovinių gabenimą. 

Be to, jis primena apie investicijų apsaugos sutartis su Šveicarija, kurios, jo nuomone, turėtų būti viršesnės už ES sankcijų reglamentus. Verslininkas perspėja, kad Lietuvai delsiant, kroviniai gali pasukti į Latvijos uostus, nors kaimyninės šalies vadovai oficialiai deklaruoja vieningą poziciją su Vilniumi.

Valstybės laikysena: saugumas svarbiau už pelną

Nepaisant verslo spaudimo, Lietuvos vadovų retorika išlieka griežta. Prezidentas Gitanas Nausėda patikino sulaukęs Lenkijos ir Latvijos vadovų paramos laikytis bendros blokados politikos. 

Premjerė Inga Ruginienė taip pat akcentavo, kad jokių prašymų iš JAV partnerių atnaujinti tranzitą negauta.

Svarbiausias teisinis argumentas Lietuvai išlieka Vyriausybės nutarimas, pripažįstantis „Belaruskalij“ sutartį keliančia grėsmę nacionaliniam saugumui. Šią išvadą galutinai patvirtino ir Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas, taip suteikdamas valstybei tvirtą užnugarį tarptautiniame arbitraže Hagoje, kur Baltarusija siekia prisiteisti beveik 12 mlrd. eurų.

Ateities scenarijai: Odesa ar Klaipėda?

Kol Lietuva skiria milijonus teisininkams arbitražo bylose, politologai svarsto alternatyvas. Viena jų – kalio trąšų srautų nukreipimas per Odesos uostą Ukrainoje, jei tai padėtų užtikrinti uosto apsaugą ir atitiktų JAV interesus.

Visgi, Klaipėdos uosto vadovas Algis Latakas patvirtina, kad techniškai uostas yra pasirengęs bet kada sugrįžti prie kalio krovos, tačiau tik tada, jei tai atitiks šalies vertybes ir nepažeis sankcijų režimo. 

Ar 2026-ieji taps lūžio metais, parodys arbitražo teismo eiga ir geopolitinių svertų kaita.