Mokslininkų teigimu, per dujotiekio „Nord Stream“ sprogimus į aplinką pateko 465 000 tonų metano

Trijose žurnaluose „Nature“ ir „Nature Communications“ paskelbtose mokslinių tyrimų ataskaitose teigiama, kad tai yra didžiausias metano kiekis, į atmosferą patekęs per vieną žmogaus sukeltą įvykį.

Tyrimų autorių skaičiavimu, toks metano kiekis sudarė vos 0,1 proc. visų 2022 m. dėl žmogaus veiklos susidariusių metano emisijų.

Sprogimų – kaip įtariama, sabotažo akto – metu dujotiekis neveikė.

Tačiau jis buvo pripildytas aukšto slėgio gamtinių dujų, kurių viena iš pagrindinių dalių yra metanas. Po sprogimo virš pažeistų vamzdynų dar keletą dienų buvo galima matyti į jūros paviršių kylančius burbuliukus.

Metanas yra antras po anglies dvideginio svarbiausias klimato kaitą sukeliantis veiksnys. Skaičiuojama, kad 20 metų laikotarpiu metano poveikis neleidžiant šilumai išsisklaidyti yra maždaug 85 kartus didesnis nei anglies dvideginio.

Mokslininkai su Stephenu Harrisu iš JT Tarptautinės metano emisijų stebėjimo agentūros priešakyje savo skaičiavimus grindė keliais šaltiniais, tokiais, kaip dujotiekio operatoriaus duomenys ir laivų bei palydovų matavimų rezultatai. Savo tyrimo išvadas jie paskelbė trečiadienį.

Sprogimai Baltijos jūroje

2022 m. rugsėjį netoli Danijai priklausančios Bornholmo salos Baltijos jūroje nugriaudėjo keletas sprogimų, per kuriuos buvo pažeisti dujotiekių „Nord Stream 1“ ir „Nord Stream 2“ vamzdynai.

Netrukus po to trijuose iš keturių dujotiekio „Nord Stream“ vamzdžiuose pastebėtas nuotėkis.

Dujotiekiu „Nord Stream 1“ į Vokietiją iš Rusijos buvo tiekiamos gamtinės dujos. 2022 m. vasarį prasidėjus plataus masto Rusijos invazijai Ukrainoje ir dėl to išaugus politinei įtampai, „Nord Stream 2“ dar nebuvo perduotas eksploatuoti.

Buvo intensyviai ir plačiai spėliojama, kas gi galėjo būti šio incidento organizatorius, tačiau tyrimas tebevyksta, o atsakomybės už šį įvykį, dėl kurio Maskva ir Kyjivas kaltina vienas kitą, niekas neprisiėmė.