Nauja „Bolt“ paslauga translytei moteriai pasinaudoti nepavyko, platforma sako: nėra techninių galimybių

„Bolt“ pripažįsta kol kas neradusi techninių galimybių užtikrinti sprendimo, bet ieškos išeičių paslaugą patobulinti. Lygių galimybių kontrolieriaus tarnyba situaciją vertina kaip dviprasmišką. 

„Bolt“ trečiadienį pranešė, kad Lietuvoje startuoja nauja pavežėjimo kategorija „Moterys veža moteris“. Bendrovės teigimu, moterys kelionę su pavežėja moterimi užsisakyti gali atsidariusios programėlę „Bolt“, įvedusios kelionės tikslą ir pasirinkdamos „Moterys veža moteris“ kategoriją iš programėlėje matomo sąrašo.

Nurodoma, kad prieš pradėdamos naudotis šia kategorija keleivės turės patvirtinti savo tapatybę įkeldamos asmens dokumento nuotrauką ir padarydamos asmenukę. 

Įmonės teigimu, „Bolt“ patikrins asmens dokumentą ir sutikrins, ar asmenukė atitinka nuotrauką dokumente. Tokiu būdu tapatybę periodiškai privalo patvirtinti ir visi „Bolt“ partneriai vairuotojai bei vairuotojos. 

Kol kas ši paslauga prieinama trijuose didžiuose Lietuvos miestuose – Vilniuje, Kaune ir Klaipėdoje.

„Situacija mane žeidžia“ 

Vis dėlto su „Delfi“ susisiekusi Saulė pastebėjo problemų – ji, būdama translytė moteris, šia paslauga naudotis negali. 

„Paslauga „Moterys veža moteris“ leidžia moterims važiuoti tik su moterimis vairuotojomis. Tačiau tiek keleivės, tiek vairuotojos turi patvirtinti savo lytį pagal dokumentus. 

Tokiu būdu translytės moterys, kurių dokumentuose vis dar nurodyta lytis „vyras“, bet kurios realiai gyvena kaip moterys, yra atmetamos. 

Sistema neleido man užsisakyti paslaugos, nes mano dokumentuose įrašyta lytis neatitinka mano tikrosios tapatybės“, – laiške „Delfi“ dėstė Saulė. 

Kaip pastebėjo, vyrams tokie ribojimai ar tikrinimai nėra taikomi, todėl tai rodo nelygybę. Pasak Saulės, trūksta ir teisinio pagrindimo, nes nėra aišku, kokiu įstatymu remiantis ribojimai taikomi tik vienai grupei. 

„Ši situacija žeidžia ne tik mane, bet ir visas translytes moteris, kurios siekia naudotis viešai deklaruojamomis saugiomis paslaugomis“, – nurodė Saulė. Ji pažymėjo, kad skundą pateikė anonimiškai, nes bijo neigiamų pasekmių – galimo paskyros apribojimo, nes platforma nesuteikia būdo tiesiogiai susisiekti su atsakingu asmeniu. 

Vartotoja jau kreipėsi į Lygių galimybių kontrolieriaus tarnybą ir Europos LGBTQ+ teisių organizaciją ILGA–Europe. 

„Pateikiau ekrano kopijas ir informaciją apie diskriminaciją, kuri dar nėra viešai nagrinėta kitose šalyse, nors paslauga veikia daugelyje „Bolt“ veiklos teritorijų“, – teigė Saulė.

„Bolt“ komentaras: deja, neradome sprendimo, kuris įtrauktų ir translytes moteris 

Atsakydamas į pastebėjimus „Bolt“ pavėžėjimo paslaugos vadovas Lietuvoje Laimonas Jakštys sakė, kad papildomas saugos žingsnis – tapatybės patvirtinimas – buvo įvestas siekiant užtikrinti saugumą. 

Jis patvirtino, kad kategorija gali naudotis tik tos naudotojos, kurių oficialiuose dokumentuose nurodyta lytis yra moteris. Tokiu principu, pasak L. Jakščio, ši kategorija veikia ir kitose šalyse. 

„Kurdamas šią kategoriją „Bolt“ konsultavosi su įvairiomis nevyriausybinėmis organizacijomis bei ekspertais. Deja, kol kas sprendimas, kuris įtrauktų ir translytes moteris, nebuvo rastas. 

Šiuo metu neturime techninių galimybių į šios kategorijos naudotojų ratą įtraukti translytes moteris, kurių dokumentuose nurodyta lytis nėra moteris. Vis dėlto toliau ieškosime galimybių, kaip patobulinti šią paslaugą bei pasiūlyti naujas saugumo priemones, kurios padėtų visiems jaustis saugiau naudojantis „Bolt“, – įvardijo platformos atstovas. 

Jis pridūrė, kad jei translytės moters tapatybės dokumentuose vėliau lytis būtų pakeista, turėdama atnaujintą dokumentą ji šia kategorija galėtų naudotis. 

Be kita ko, L. Jakštys akcentavo, kad platformoje yra nemažai kitų saugumo funkcijų, kuriomis naudotis gali visi keleiviai: susisiekti su klientų aptarnavimo komanda, įvertinti kelionę, pasidalinti buvimo vieta ir kelionės detalėmis su artimaisiais, pasinaudoti skubios pagalbos mygtuku, kelionių stebėsenos ar įsėdimo kodo funkcijomis, užslėpti telefono numerį, įtraukti patikimus kontaktus į „Bolt“ paskyrą ir panašiai. 

Lygių galimybių kontrolieriaus tarnyba: translyčiai žmonės nuolat patiria iššūkių

„Delfi“ susisiekus su Lygių galimybių kontrolieriaus tarnyba, ji patvirtino, kad Saulės skundą gavo. 

Atsakydama į klausimus įstaiga pažymėjo, kad situaciją vertina kaip dviprasmišką ir vertą išsamaus teisinio tyrimo, kuris yra atliekamas gavus skundą. 

„Viena vertus, lygių galimybių įstatymai numato atvejus, kai ribojimai, specialūs reikalavimai arba tam tikros sąlygos nelaikytinos diskriminacija, jei tai pateisina teisėtas tikslas, o šio tikslo siekiama tinkamomis ir būtinomis priemonėmis.

Viešojoje erdvėje tokia „Bolt“ paslauga pristatoma kaip saugi keleivėms moterims ir vairuotojoms, kas galėtų būti laikoma teisėtu tikslu. 

Be to, paslauga išlieka visiems, nepriklausomai nuo lyties“, – komentare pažymėjo „Bolt“. Kita vertus, lyties nustatymas pagal dokumentus gali diskriminuoti translytes moteris, kurios nėra pasikeitusios dokumentų, pažymėjo tarnyba. 

Pasikeisti dokumentus Lietuvoje translyčiams žmonėms nėra lengva, kadangi nėra prieinamos ir patogios dokumentų keitimo procedūros – norint pasikeisti asmenvardžius reikalinga psichiatro pažyma, vienintelis būdas pasikeisti lyties žymenį dokumentuose išlieka kreipimasis į teismą, teigiama komentare. 

„Be to, reikia pažymėti, kad, tarnybos atliktos nacionalinės apžvalgos duomenimis, translyčiai žmonės nuolat patiria iššūkių dėl to, kad jų asmens dokumentuose nurodyta lytis nesutampa su jų lytine tapatybe. 

Šalia teisinių ir administracinių sunkumų translyčiai žmonės susiduria ir su neigiamu visuomenės požiūriu, diskriminacija ir smurtu. 

Europos Sąjungos pagrindinių teisių agentūros duomenimis, net 65 proc. translyčių asmenų Lietuvoje patyrė diskriminaciją bent vienoje iš gyvenimo sričių, įskaitant darbo rinką, švietimą ir sveikatos priežiūrą“, – vardijo Lygių galimybių kontrolieriaus tarnyba. 

Klausiama, kaip tvarką būtų galima keisti, kad ji nekeltų dviprasmiškų situacijų, įstaiga siūlė naudoti saviidentifikacijos metodą. 

„Kol nėra užtikrinama lengviau prieinama dokumentų keitimo sistema, gerbiant žmonių teisę į tapatybę, siūlytume (...) nereikalauti pateikti dokumentų, o tiesiog paklausti, su kokia lytimi žmogus tapatinasi“, – teigiama atsakyme.