Neplanuoja ukrainietiškų krovinių gabenimo per Baltarusiją – veš per Lenkiją

Neplanuoja ukrainietiškų krovinių gabenimo per Baltarusiją – veš per Lenkiją

(1)

„Lietuvos geležinkelių“ (LTG grupės) krovinių vežimo bendrovė „LTG Cargo“ šiuo metu aktyviai dirbai su partneriais Ukrainoje dėl žemės ūkio produkcijos vežimo per Lenkiją, o kitų variantų nesvarsto.

Tokio pobūdžio projektas, kai kroviniai iš Ukrainos gabenami per Lenkiją, aplenkiant Baltarusiją, pasak bendrovės, įgyvendinamas pirmą kartą.

„Įprastai sukurti ir užtikrinti tokį maršrutą prireiktų iki metų, tačiau greita reakcija ir nestandartiniai sprendimai jau leidžia įgyvendinti vežimus“, – Alfa.lt teigė AB „Lietuvos geležinkeliai“ komunikacijos partnerė Kotryna Dzikaraitė.

Šiemet iki lapkričio mėnesio „LTG Cargo“ pervežė apie 61 tūkst. tonų žemės ūkio produkcijos iš Ukrainos.

Iš Lietuvos į Ukrainą pervežamų naftos produktų apimtys jau viršijo pervežamas žemės ūkio produkcijos apimtis.

Iki lapkričio mėnesio naftos produktų pervežta apie 95 tūkst. tonų, taip padedant šalies ekonomikai užsitikrinti jų tiekimą.   

Prezidentas: tai spąstai

Jungtinės Tautos praėjusį penktadienį netikėtai pranešė, kad Baltarusija leis per savo teritoriją tranzitu gabenti Ukrainos grūdus eksportuoti iš Lietuvos uostų be jokių išankstinių sąlygų. Bet vėliau tradiciškai paprašė leidimo eksportuoti trąšas, nors joms yra taikomos Vakarų sankcijos.

Oficialusis Vilnius į tokius Baltarusijos režimo pareiškimus reagavo skeptiškai.

Prezidentas Gitanas Nausėda Baltarusijos siūlymą vežti ukrainietiškus grūdus tranzitu per jos teritoriją pavadino spąstais.

„Mano nuomone, tai yra spąstai. Tai yra spąstai, į kuriuos norima įvilioti, ir paskui parodyti, kad štai Vakarai ir vėl nenuoseklūs, vėl nesugeba susitarti dėl sankcijų“, – žurnalistams Vilniuje šeštadienį sakė G. Nausėda, komentuodamas Baltarusijos siūlymą.

Jis Minsko iniciatyvą pavadino „sena daina, kurią mes girdime jau gan ilgai“, ir tvirtino, jog Baltarusija nepasitiki ir pati Ukraina.

„Kaip galima ja pasitikėti, jeigu ji leidžia daryti savo teritorijoje rusams, ką jie nori?“ – svarstė G. Nausėda.

Užsienio reikalų ministerija (URM) savo ruožtu pareiškė, kad ukrainietiškų grūdų eksportui iki šiol jokių teisinių ar politinių kliūčių nebuvo.

„Jie gali vykti tiek per Lietuvą, tiek per kitus Europos Sąjungos uostus, komercinėmis sąlygomis.

Taip pat galėjo vykti ir tranzitu per Baltarusiją, jei jų gabenime nedalyvauja sankcionuoti subjektai, tačiau šis kelias iki šiol komercinių subjektų naudojamas nebuvo“, – teigė URM.

Išseko srautas iš Baltarusijos

Krovinių srautai iš Baltarusijos į Lietuvą sparčiai mažėja – šiemet jų pervežta beveik 80 proc. mažiau nei pernai.

„Krovinių srautai Lietuvoje daugiausia mažėja dėl Rusijai bei Baltarusijai paskelbtų tarptautinių sankcijų, dalies klientų savarankiškai priimtų sprendimų nebegabenti krovinių iš šių šalių bei „LTG Cargo“ nuo pat Rusijos karo Ukrainoje pradžios nuosekliai įgyvendinamų kompleksinių veiksmų, kuriais mažinamos sąsajos su šiomis šalimis“, – teigė K. Dzikaraitė.  

„LTG Cargo“ duomenimis, 2022 m. sausio–lapkritį mėn. į Lietuvą importuojamų krovinių srautai iš Baltarusijos siekė apie 3,1 mln. t. Palyginti su 2021 m. tuo pačiu laikotarpiu, jie sumažėjo 79 procento.

Planus sugriovė karas

Rusijos karas Ukrainoje sugriovė ne vieną verslo projektą, turėjusį atnešti naudos Europos šalims, tarp jų Lietuvai ir Ukrainai.

Lygiai prieš metus Lietuvos ir Turkijos geležinkelių bendrovių atstovai buvo sutarę tiesti geležinkelio koridorių iš Ukrainos per Baltarusiją į Lietuvą ir toliau į Vakarų Europos uostus.

Naujas geležinkelių maršrutas turėjo sujungti Baltijos jūros uostus Skandinavijos šalyse bei Juodosios jūros uostus Bulgarijoje, Turkijoje, Gruzijoje. Planuota, kad kroviniai pasieks Azerbaidžaną ir Iraną.

Daugiausia Skandinavijos šalių rinkai skirtu koridoriumi planuota gabenti apie 5 tūkst. puspriekabių per metus.

Transporto koridoriumi ir intermodalinio traukinio organizavimu buvo ypač suinteresuotos ir Turkijos, Ukrainos ir Lietuvos verslo įmonės. Siekta pasinaudoti esamomis paslaugomis ir sujungti Stambulą su Ukrainos pakrante bei Klaipėdą ir Skandinavijos uostus.

Susitarimas pasiektas po „Lietuvos geležinkelių“ delegacijos susitikimo Stambule su Turkijos geležinkelių komanda praėjusių metų gruodį.

Kroviniai iš Klaipėdos viena geležinkelio atšaka turėjo per Bulgariją pasiekti Stambulą, iš kur išsišakotų dviem priešingomis kryptimis: viena – į Izmirą prie Egėjo jūros, kita – į Iraną.

Antrą geležinkelio koridorių planuota tęsti iki Odesos uosto, iš kurio kroviniai keltais turėjo pasiekti Juodosios jūros Samsuno ir Trabzono uostus Turkijoje bei Gruzijos Poti uostą ir Azerbaidžano sostinę Baku.

Priešinga kryptimi kroviniai turėjo vykti iki Klaipėdos uosto, iš kur projektuota jų tolimesnė kelionė į Švedijos, Vokietijos ir Danijos uostus.

Kartu planuota bendradarbiauti tenkinant Turkijos verslo įmonių poreikius organizuojant puspriekabių vežimus tarp Turkijos ir Skandinavijos šalių.

2021 m. tarp Turkijos ir Ukrainos keltais buvo plukdoma iki 3500 puspriekabių ir vilkikų per mėnesį.

„LTG pasiūlymas puspriekabes iš Ukrainos uostų perkelti ant geležinkelių ir vežti iki Klaipėdos uosto traukiniais yra efektyvesnis ir daug patrauklesnis ekologine prasme.

Geležinkelių transporto koridoriaus bei intermodalinio traukinio organizavimu yra suinteresuotos ir Turkijos, ir Ukrainos, ir Lietuvos verslo įmonės, tarp kurių – ir veikiančios logistikos sektoriuje“, – susitarimą komentavo LTG atstovė Laura Gabrilavičiūtė.

Planuota pirmuosius bandomuosius vežimus kartą per savaitę organizuoti šių metų pavasarį, o antrąjį pusmetį dukart per savaitę.

Vėliau dėl karo Ukrainoje šių verslo planų atsisakyta.

Organizatorių nuotr.

Prieš metus Lietuva ir Turkija planavo tiesti geležinkelio koridorių iš Ukrainos per Baltarusiją į Lietuvą ir toliau į Vakarų Europos uostus. raillynews.com
 

Rašyti komentarą

Plain text

  • HTML žymės neleidžiamos.
  • Linijos ir paragrafai atskiriami automatiškai
  • Web page addresses and email addresses turn into links automatically.
Sidebar placeholder