Nidos verslininkas: tokios prastos liepos dar nebuvo

(6)

Nors dažnai juokaujama, jog kad ir kokie metai būtų, verslininkams vis tiek blogai, tačiau pasibaigęs vasaros sezonas pajūrio kurortų verslininkams buvo tikrai sėkmingas. Vis dėlto yra ir išimčių. Rūkytų žuvų pardavėjas sako, kad liepa buvo pati prasčiausia per visą istoriją, nes karščiai atėmė žmonėms apetitą.

Nidoje jau 34-ą sezoną žuvis rūkantis verslininkas Artūras Spirgys sako, kad užtat rugpjūtis buvo labai geras ir kompensavo liepos praradimus.

„Kiek dirbu, tokios prastos liepos dar nebuvo. Žmonės dėl karščių rinkosi lengvą maistą ir rūkyta žuvis nebuvo paklausi“, - sakė Nidoje savo rūkytomis žuvimis garsėjantis A. Spirgys. Anot jo, prekyba geriau nei liepą vyko net gegužę ar birželį. Be to, keičiasi ir rūkytų žuvų mėgėjų mados.

„Jaunimas prašo, kad būtų kuo mažiau kaulų, todėl labai populiarūs rūkyti kalmarai, jūros ešerys, skumbrė“, - vardina A. Spirgys. Vyresnės kartos pirkėjams svarbiausia, kad žuvis būtų vietinė, iš Kuršių marių, todėl daugiausia perka karšį, ešerius, sterkiukus.

„Lauktuvėms parvežti taip pat populiariausias karšis, perka ir ungurius, šamus, tačiau laukinis šamas jau retenybė“, - sako A. Spirgys.

Jis taip pat paneigia mitą, kad Kuršių mariose nėra žuvų.

„Jų pilna, vasarą pagaudavo ir paleisdavo, nes buvo per karšta, temperatūra 28 laipsniai, žuvys jau mariose „išvirdavo“, rūkymui netinka“, - „Vakarų ekspresui“ sakė A. Spirgys.

Dingo latviai

Prie Palangos, Nemirsetoje, esančio kempingo administratorius Deividas Biržys „Vakarų ekspresui“ sakė, kad vasara tikrai buvo gera. Nuo birželio pradžios iki rugpjūčio vidurio vidutinis kempingo užimtumas buvo apie 80 procentų.

„Pernai dėl kovido suvaržymų žmonėms buvo apribotos galimybės keliauti, šiemet buvo tikrai laisviau, tačiau sezonas buvo tikrai geras“, - sakė D. Biržys. Anot jo, įprastai nameliams ant ratų kempinge numatyta apie 60 vietų, tačiau buvo savaitgalių, kai teko sutalpinti ir 100 kemperių.

Žmonės taip pat apsistodavo palapinėse, viešbutyje. Jaunimas labai mėgsta kempinge esantį gyvenimui pritaikytą buvusį geležinkelio vagoną.

„Buvo dienų, kai pas mus vienu metu apsistojo 2 000 žmonių“, - piko savaitgalius prisimena D. Biržys.

Anot jo, didžioji dalis lankytojų - lietuviai, tačiau baigiantis sezonui pasirodė poilsiautojai iš Vokietijos, Estijos. Tačiau neliko turistų iš Latvijos ir Lenkijos, kurie Palangą buvo atradę praėjusiais metais.

Taip pat daugėja ilgalaikių poilsiautojų, kurie namelį ant ratų pasistato visai vasarai ir ilsisi su šeima ar draugais. Pernai tokių nuolatinių klientų buvo tik 12, o šiemet - jau 40. Kempingo administratorius nepastebėjo, kad tokiu būdu kažkas būtų sugalvojęs daryti verslą ir nuomoti namelį ant ratų atskirai dienomis, na, nebent draugams.

„Pasikeitė ir mūsų restorano lankytojų srautai, daugiau atvažiuoja žmonių iš šalies, o kempingo gyventojai “grilina„ vietoje, pas save“, - pasakojo D. Biržys. Anot jo, kempingas šiemet planuoja dirbti visus metus. Ne sezono metu čia vyksta įvairūs renginiai, organizuojamos asmeninės šventės, vestuvės, verslo konferencijos.

„Paslaugų kainos nesikeitė, tačiau jos yra dinaminės ir nuolat kinta priklausomai nuo užimtumo“, - sakė D. Biržys. Anot jo, šio sezono naujiena kempinge buvo nauji profesionalūs lauko teniso kortai, o kitiems metams teritorijoje planuojamas naujas lauko baseinas.

„Norime tapti daugiau paslaugų siūlančiu poilsio ir nakvynės kompleksu“, - planais dalinosi D. Biržys.

Vietiniai nedirba

Neringoje, viešbutyje, kambarine dirbanti Birutė (vardas pakeistas. - Autor. past.) sako vasarą iš mažo Žemaitijos miestelio į kurortą atvykstanti darbuotis nuolat.

„Vietiniai tokių darbų nedirba, tvarko kambarius nebent jei patys nuomoja. Mes atvažiuojame iš visos Lietuvos: Telšiai, Mažeikiai, net Rokiškis“, - vardina vidinės darbo emigracijos maršrutus Birutė. Anot jos, šiais metais viešbutis, kuriame ji dirba, buvo užpildytas visą vasarą ir net rugsėjo pradžioje.

„Daug užsienio turistų, iš Vokietijos, Lenkijos“, - sako Birutė. Anot jos, sezono pabaigoje poilsiautojus traukė įvairūs sportiniai renginiai.

Priima ne visus

Nidos centre kambarius nuomojanti Virginija „Vakarų ekspresui“ sakė, kad šiemet norinčiųjų apsigyventi buvo daug, tačiau ji priėmė ne visus.

„Apgyvendinu pas save namuose, tačiau tik pažįstamus, tie, kurie jau daug metų važiuoja, patikrinti. Visų pinigų neuždirbsi, norisi labiau ramybės“, - apie savo verslo modelį pasakoja Virginija. Ji sako, kad labai ir nesidomėjo, kaip verslas sekėsi kitiems, nors tikrai pastebėjo, kad žmonių Nidoje netrūko.

Šiemet tarp Nidos viešbučių viena didžiausių naujienų buvo pirmą sezoną veikiantis „SPA Nida“. Viešbučio vadovas Robertas Lukošius „Vakarų ekspresui“ sakė, kad pirmasis sezonas buvo kaip susipažinimas su Neringa.

„Išvadas bus galima daryti po metų, tačiau sezonas buvo geras, kambariai užpildyti“, - sakė R. Lukošius. Anot jo, viešbutis dirbs visus metus. Didesnio užimtumo ne sezono metu tikimasi savaitgaliais.

Pamarys traukia kauniečius

Drevernos poilsio ir pramogų uosto Turizmo padalinio vadovė Liudmila Juknienė „Vakarų ekspresui“ sakė, kad šiemet apgyvendinimo užimtumas liepos-rugpjūčio mėnesį buvo net 100 procentų. Birželio mėnesį šis rodiklis siekė apie 70 procentų.

„Vasara tokia pat gera, kaip ir praėjusi“, - apibendrino L. Juknienė. Anot jos, dėl pandemijos sumažėjo tik užsieniečių srautai. Anksčiau, iki pandemijos, jie sudarė iki 15 procentų lankytojų srauto ir geografija apėmė net 40 šalių, o dabar liko vienas kitas.

Tradiciškai pamario kraštą yra pamėgę vietiniai poilsiautojai, daugiausia tai Kauno regiono gyventojai, kurie turi savų sentimentų. Tačiau šiemet buvo jaučiamas ir ženklus vilniečių srauto augimas.

„Šiemet mus aplankė turistai iš Vokietijos, Olandijos, kurie dėl ribojimų negalėjo atvykti pernai ir buvo pasirinkę ne atgauti pinigus už rezervaciją, o perkėlė savo kelionę“, - sako L. Juknienė. Šių metų Drevernos uosto naujovė yra atskiras dienos bilietas į vandens pramogų zoną lankytojams, kurie negyvena pačiame uoste. Pati vandens pramogų zona su baseinu ir pirtimis šiemet pasipildė naujomis lauko vandens čiuožyklomis.

Drevernos poilsio ir pramogų uostas lankytojų laukia ir toliau kasdien visus metus.

„Turėsime naujienų ir kitam sezonui, tačiau kol darbai nepadaryti, dar neskelbiame“, - intriguoja L. Juknienė.

PAMARYS. Vis daugiau poilsiautojų atranda pamario kraštą. Drevernos poilsio ir pramogų uostas liepą-rugpjūtį buvo užpildytas 100 procentų.

Rašyti komentarą

Plain text

  • HTML žymės neleidžiamos.
  • Linijos ir paragrafai atskiriami automatiškai
  • Web page addresses and email addresses turn into links automatically.
Sidebar placeholder