Niūri prognozė: Lietuvoje pradės trūkti maisto, nerasime įprastų produktų, viskas brangs

„Tikriausiai galime sakyti taip: kad bus badas, tokios prielaidos nėra. Bet maisto produktų pasirinkimas, asortimentas, kuris buvo įprastas, gali tapti kuklesnis. Galbūt ant lentynų neberasime kai kurių produktų, jie taps deficitiniai. Kitas dalykas, kad žmonės neįpirks tiek, kiek anksčiau įpirkdavo, nes maistas tiesiog taps brangesnis“, – Alfa.lt kalbėjo Lietuvos ūkininkų vadas.

Ukrainos ir Kinijos veiksnys

R. Juknevičius mano, jog daugiau kaip 10 dienų Ukrainoje vykstančio karo sukeltos pasekmės gali plėtotis dviem kryptimis.

Pirma, kas dabar vyksta Lietuvoje – gyventojus apėmusi panika sukelia dirbtinius trumpalaikius prekių tiekimo sutrikimus. Kaip visi matome, prekybos centruose pirkėjai iššlavė druską ir mėsos konservus. Daugiau perka įvairių kruopų ir kitų negendančių produktų. Bet didesnio produktų trūkumo nėra ir maistas drastiškai dar nebrangsta.

Ilgalaikė karo Ukrainoje pasekmė – galima didesnė krizė, kurios šiuo metu dar nejaučiame. „Dar turbūt negalima kalbėti apie tai, kad trūksta maisto produktų. Bet ateityje jų gali pritrūkti“, – spėjo pašnekovas.

Viena iš priežasčių – Europoje dėl karo Ukrainoje bus pagaminta mažiau žemės maisto produktų.

„Ukraina buvo stipri agrarinė šalis. Neseniai kalbėjausi su Ukrainos žemės ūkio asociacijos (Всеукраїнська аграрна рада) nariais. Jie pasakoja, kad ne visoje Ukrainoje vyksta karas.

Bet žemės ūkyje fiziškai trūksta vyrų, nes jie kariauja. Be to, visa logistika nukreipta aprūpinti frontą. Degalai tiekiami pirmiausia kariuomenei. Žemės ūkis laiku neapsirūpino trąšomis ir dabar jų įsigyti nėra galimybių. Tad Ukraina garantuotai pagamins mažiau žemės ūkio produkcijos ir greičiausiai iš eksportuotojos taps maisto produktų importuotoja.

Tai galima konstatuoti, kad Europoje dėl Ukrainos sumažėjo žemės ūkio produktų gamyba“, – teigė R. Juknevičius.

Europiečiams gresiantis maisto produktų deficitas gali pasirodyti netikėtas, tačiau jis galbūt buvo ir suplanuotas.

R. Juknevičius atkreipė dėmesį, jog Kinijoje valdžia praėjusių metų rudenį savo žmonėms pareiškė, kad jie privalo šeimai sukaupti maisto atsargų mėnesiui. Nors tuomet tai buvo aiškinama pandemijos aplinkybėmis, dabar, prasidėjus karui Ukrainoje, apie kurį Kinija buvo įspėta iš anksto, gali kilti ir kitų minčių. Mat Kinija tuo pačiu metu labai aktyviai pirko kviečius ir kaupė valstybės rezervą. Pirko neįprastai daug.

„Dabar lygiai tą patį daro visos pasaulio šalys, susirūpinusios pasaulio ekonomikos ir geopolitinių įvykių nenuspėjamumu. Tas noras sukaupti žemės ūkio ir maisto produktų atsargas didina deficitą.

Kažkas sukaups atsargas, o kažkam nieko neliks. Neišvengiamai tai turės įtaką, nes, kai paklausa didėja, o pasiūlos nėra, neišvengiamai kyla kainos“, – pastebėjo R. Juknevičius.

Energetika ir trąšos

Vis dėlto didžiausią įtaką europiečiams apsirūpinti žemės ūkio ir maisto produktais turi energetikos kainų šuolis ir su juo tiesiogiai susijęs azoto trąšų gamybos sumažėjimas.

Trąšų kaina jau dabar yra nepaprastai išaugusi dėl pabrangusių gamtinių dujų. Vienos didžiausių pasaulyje trąšų kompanijų vadovas teigia, kad padėtis gali dar labiau pablogėti.

Daugiau kaip 60 šalių veikiančios norvegų kompanijos „Yara International“ vadovas Sveinas Tore'as Holsetheris perspėja, kad padėtis keičiasi kas valandą. „Jau prieš karą Ukrainoje buvome sunkioje situacijoje. Dabar tiekimo grandinės dar labiau sutriko. O Šiaurės pusrutulyje netrukus reikės pristatyti daug trąšų“, – perspėjo jis.

Rusijoje taip pat gaminami didžiuliai kiekiai maistinių medžiagų, tokių kaip kalis ir fosfatas – pagrindinės trąšų sudedamosios dalys, padedančios augti augalams.

Amoniakui, pagrindiniam azoto trąšų ingredientui, pagaminti reikia didžiulių gamtinių dujų kiekių. Tačiau dujoms brangstant trąšų gamintojai mažino pajėgumus.

„Yara International“ jau pernai buvo priversta laikinai sustabdyti apie 40 proc. pajėgumų Europoje. Kiti gamintojai taip pat sumažino tiekimą.

„Pusė pasaulio gyventojų gauna maisto dėl to, kad žemės ūkyje naudojamos trąšos. Jeigu jos nepasieks pasėlių, derlius sumažės 50 proc.“, – prognozavo J. Holsetheris.

Jis neabejoja, kad pasaulį šiemet ištiks maisto krizė, esą klausimas tik toks, kokio ji bus masto.

Tarptautiniai ekspertai perspėja, kad padidėjusios išlaidos trąšoms ir augalų apsaugos priemonėms didins ūkininkų išlaidas, o tai savo ruožtu brangins maisto produktus. Tiekimo grandinė bus pažeista, skurdesnėse šalyse gali pritrūkti maisto.

„Per pastaruosius dvejus metus žmonių, kurie eina miegoti alkani, skaičius padidėjo 100 milijonų. Tai kelia nerimą“, – prisipažino norvegas.

Tikėtinas mažesnis derlius

Lietuvos ūkininkų vadas pripažįsta, kad šių iššūkių neišvengs ir Lietuvos žemdirbiai. Dėl trąšų trūkumo mūsų šalyje gali būti išaugintas mažesnis augalų derlius, pagaminta mažiau mėsos.

Didžiausia dujų vartotoja šalyje Jonavos azotinių trąšų gamintoja „Achema“ pernai rugsėjį pranešė, kad jos veikla dėl brangstančių dujų ir kitų energetikos šaltinių tapo nuostolinga. Įmonė sustabdė tris gamybos agregatus, iš jų vienas yra amoniako gamybos cechas. Įmonė į prastovas išleido trečdalį darbuotojų.

„Achemos“ generalinis direktorius Ramūnas Miliauskas sakė, kad dujų kaina Europoje pakilo iki raudonos ribos, virš kurios „Achemos“ veikla tapo nuostolinga. Maždaug 80 proc. „Achemos“ produkcijos savikainos sudaro gamtinių dujų kaina.

Kartu trąšų kainos Lietuvoje išaugo kone trigubai. Tačiau dabar, kai netrukus reikės tręšti pasėlius, neįmanoma gauti net šių brangių trąšų.

„Azoto trąšų poreikis ypač padidėja pavasarį, nes reikalingiausios prasidėjus augalų intensyviai vegetacijai. Trąšų gamyboje dideliais kiekiais naudojamos gamtinės dujos ir elektra.

Kai energetika labai pabrango, azotinė trąša tapo tris kartus brangesnė negu prieš metus. Kainos Lietuvoje kilo jau spalio ir lapkričio mėnesį. Todėl trąšų pardavimas sustojo, fabrikai ir gamintojai Europoje ir pasaulyje nutraukė gamybą ar dirbo 40 proc. ar puse pajėgumo. Mūsų Jonavos „Achema“ iki šiol taip at nepradėjo dirbti visu pajėgumu“, – pastebėjo R. Juknevičius.

Pasak jo, tai sukūrė keletą itin sudėtingų problemų. Pirma, trąšų yra pagaminta mažiau laukiant pigesnių dujų ir tikintis, kad pavasarį atšilus orams atsiras pigesnių dujų. Mat gamintojai bijojo prigaminti trąšų labai aukštomis kainomis, numanydami, kad žemdirbiai paprasčiausiai neįpirks.

O dabar trąšų kaina dar labiau išaugo dėl to, kad susidarė realus trąšų deficitas. „Akivaizdu, kad trąšų gamyba nepinga ir nepigs. Atitinkamai sandėliuose nėra prigamintų trąšų, kurios lauktų pirkėjų pavasarį“, – pasakojo R. Juknevičius.

Jis prognozuoja, kad ne tik Lietuvoje, bet ir daug kur pasaulyje nebus patręšti pasėliai ir atitinkamai tai atsilieps derliui. Mat skaičiuojama, kad 1 kg azotinių trąšų duoda vidutinį 5 kg derliaus priedą.

„Galima iš karto suprasti, kad mūsų laukia mažesnis derlius vien dėl to, kad nebus patręšta tiek, kiek įprastai būdavo patręšiama. Kita problema, kad dabar Europos ūkininkai, kolegos iš Ispanijos, Italijos,

Portugalijos, nerimauja, nes prasidėjo labai ankstyvas sausringas pavasaris. Apie įtaką derliui dėl gamtinių dalykų šiandien galime tik spėlioti. Bet pagal tikimybių teoriją vien tai, kad buvo dveji palankūs derliaus metai, treti tokie sėkmingi metai gali nepasikartoti. Taigi nerimas yra ir dėl to, ką mums gamta žada“, – pasakojo R. Juknevičius.

Ekspertai Europoje perspėja, kad pusė pasaulio gyventojų gauna maisto dėl trąšų. Jeigu jos nepasieks pasėlių, derlius sumažės 50 proc.

R. Juknevičiaus ramina, kad blogiausiu atveju nebus patręšta tik dalis pasėlių. Todėl esą negalima teigti, kad derlius sumažės perpus. „Bet, kad jo bus mažiau, turime labai aiškias prielaidas. Panašu, kad trąšų bus panaudota mažiau. Šiandien net turėdamas labai daug pinigų ir norėdamas nusipirkti labai brangias trąšas gali susidurti su problema, kad jų tiesiog niekur negausi“, – sakė ūkininkų lyderis.

Kas laukia Lietuvos?

R. Juknevičius prognozuoja, kad Lietuvoje rudeniop galime pritrūkti ne tik kai kurių žemės ūkio produktų, bet ir mėsos, kiaušinių.

Jis atkreipė dėmesį, kad Lietuvos žemės ūkyje apsirūpinimas kiauliena nusiritęs iki tokio lygio, kad šalyje užaugintų kiaulių užtenka mažiau nei 50 proc. Lietuvos poreikio.

„Mes kiaulieną importuojame, nors dar prieš kokius penkerius metus apie 60 proc. jos eksportuodavome. Turėdavome daugiau, negu suvalgydavome. Dabar apsirūpinimas vietine kiauliena drastiškai pablogėjęs“, – pastebėjo R. Juknevičius.

Pasak jo, kiauliena dabar atpigusi iš dalies dėl to, kad Kinija neįsileido kiaulienos iš Portugalijos, Ispanijos, Vokietijos, tad susidaręs perteklius pasiekė Lietuvą.

„Bet tai yra negarantuoti tiekimai. Nežinome, kaip toliau bus. Įprasta, kad valstybės, esant kai kurių produktų trūkumui, riboja jų išvežimą ir pirmiausia aprūpina savo šalies piliečius. Kiekvienos šalies vadovai apsirūpinimą maistu laiko pagrindiniu strateginiu tikslu. Tai kiaulienos mums gali pritrūkti“, – spėjo ūkininkų vadas.

Pieno Lietuva pasigamina pakankamai, grūdų – taip pat. Tačiau grūdų rinkoje galimi nelabai palankūs pokyčiai.

„Grūdų mes visada išaugindavome gerokai daugiau, negu vietoje sunaudodavome. Bet grūdai būdavo iš Lietuvos išvežami, o kukurūzai pašarams kad ir iš tos pačios Ukrainos perkami.

Dabar iš Ukrainos pigesnių pašarų įsivežti negalėsime, todėl grūdų vidaus vartojimo poreikis išaugs. Jeigu bus noras užsiauginti daugiau kiaulių, vištų, pasigaminti kiaušinių, išaugs vietinių pašarinių grūdų poreikis.

Tačiau turėkime omenyje, kad grūdų derlius dėl trąšų trūkumo bus mažesnis nei iki šiol. O dėl daržovių ir vaisių esame labai priklausomi nuo išorės tiekėjų.

Kad Lietuva yra labai blogoje situacijoje dėl apsirūpinimo maistu, kol kas dar negalime sakyti, bet tikrai turėsime iššūkių. Iš esmės gali pasitvirtinti nuogąstavimai, kad maisto produktų gali trūkti ir kad jų kaina išaugs“, – perspėjo R. Juknevičius.

Kaip padėti žemdirbiams?

Lietuvos ūkininkų sąjungos pirmininkas atkreipė dėmesį, kad azoto trąšų mūsų žemdirbiai daugiausia sunaudoja balandžio antroje pusėje–gegužės mėnesį, paskutinieji tręšimai vykdomi iki Joninių.

„Grubiai skaičiuojant, turime keturis mėnesius.

Taigi, valdžia turėtų suprasti, kad apsirūpinimas trąšomis yra strateginis tikslas, nes apsirūpinimas trąšomis yra tolygus apsirūpinimui maistu.

Akivaizdu, kad turėtų būti padaryta viskas, kad Jonavos azoto gamykla dirbtų septynias dienas per savaitę 24 valandas per parą 100 proc. pajėgumu, ko jau seniai nėra“, – mano R. Juknevičius.

Kad pagrindinė Lietuvos trąšų gamintoja galėtų dirbti visu pajėgumu, pašnekovo nuomone, būtina garantuoti dujų tiekimą ir gaminti trąšas, nepriklausomai nuo jų savikainos.

„Jeigu Lietuvoje pritrūksime maisto, už viską sumokėsime nepalyginti daugiau, nes, sumažėjus derliui, sunku prognozuoti, kiek viskas pabrangs. Ar nebus pigesnė investicija pirkti ir gaminti trąšas, negu paskui vėliau, neturint pakankamai derliaus, brangiai mokėti už maistą“, – retoriškai klausė ūkininkų vadas.

R. Juknevičius mano, kad valdžia labiausiai šioje sudėtingoje situacijoje žemdirbiams padėtų, jeigu sudarytų sąlygas pasiskolinti apyvartinėms lėšoms, kad ūkininkai galėtų nusipirkti net ir rekordiškai pabrangusias trąšas.