Nepajėgdami išgyventi pieno gamintojai atsisako veiklos – per metus Lietuvoje sumažėjo daugiau kaip 5 tūkst. karvių. Be to, žemdirbiai nebeperka pašarų ruošimo medžiagų artėjančiai žiemai.
Neoficialiais duomenimis, parašų ruošimo medžiagų – plėvelės ir tinklelių – šiuo metu nuperkama perpus mažiau negu įprastai.
Lietuvos žemės ūkio bendrovių asociacijos prezidentas Eimantas Pranauskas sako, kad tokia tendencija rodo, kad dalis pieno gamintojų iš šios veiklos išgyventi nebesitiki.
„Situacija pieno sektoriuje yra kritiška“, – teigė jis.
Išseko pajamų šaltinis
Žemės ūkio bendrovių asociacija, remdamasi Žemės ūkio duomenų centro duomenimis, atliko pieno gaminių rinkos padėties tyrimą, kuris parodė, kad mažmeninės kainos išlieka gana stabilios net ir mažėjant didmeninėms pieno gaminių kainoms.
Kai kurių pieno produktų (2,5 proc. riebumo geriamojo pieno plastikiniuose maišeliuose, 10–15 proc. riebumo grietinės, natūralaus jogurto, sviesto ir liesos varškės) vidutinės mažmeninės mėnesio kainos šių metų balandį, palyginti su buvusiomis 2022 m. sausį, pakilo 20–30 proc., kai žalio pieno supirkimo kaina per tą patį laikotarpį krito beveik 20 proc.
„Vargu ar galima konstatuoti, kad situacija pasikeitė į gerąją pusę“, – Alfa.lt sakė E. Pranauskas.
Jis priminė, kad panaši situacija buvo beveik prieš dešimtmetį: kai 2014 m. lapkritį–gruodį pieno supirkimo kaina, palyginti su tų metų pradžia, sumažėjo 31 proc., vidaus rinkoje mažmeninė geriamojo pieno kaina sumažėjo 9 proc., sviesto – 8 proc., „Tilsit“ sūrio – 12 proc.
E. Pranauskas mažmeninės prekybos grandyje įžvelgia ūkio subjektų, prekiaujančių pieno gaminiais, nesąžiningus veiksmus – esą jie turi naudos net iš didmeninių kainų mažėjimo, bet ši nauda nepasiekia pieno gaminių vartotojų.
Lietuvoje apie 70 proc. pagaminto pieno ir pieno produktų yra eksportuojama, vietos rinkoje parduodama tik 30 proc. šių produktų.
Manau, turime lįsti į prekybininkų daržą ir ten ieškoti pajamų. Tiesiog nėra kitur, neturime kito šaltinio, tik vidaus prekyboje.
Tačiau šiuo metu yra susitraukęs ir eksportas. „Matome, kad balandžio mėnesį eksportas vėl susitraukė. Ką tai reiškia? Kad susitraukė ar „Rokiškio sūrio“, ar „Vilkyškių pieninės“, ar kurios kitos pieninės pajamos.
Bet jeigu matau, kad prekyboje pieno produktų kainos prieš metus pakilo ir laikosi tame pačiame lygmenyje, kai supirkimo smarkiai nukrito, kur yra pieno gamintojų pajamų rezervas? Turime eksporto smukimą ir pajamų sumažėjimą. Iš valstybės paramos nėra.
Kiek dar tęsis šita krizė, nežinia.
Tai manau, turime lįsti į prekybininkų daržą ir ten ieškoti pajamų. Tiesiog nėra kitur, neturime kito šaltinio, tik vidaus prekyboje.
Turbūt tai būtų logiška“, – svarstė E. Pranauskas.
Negamina žiemai pašarų
E. Pranauskas teigia, kad Lietuvoje pašarų ruošimui medžiagų – plėvelės, tinklelių – pirkimas yra kritiškai sumažėjęs.
„Turime tokią neoficialią informaciją. Šienainiui ruošti reikalingos plėvelės, tinkleliai. Tai tie pirkimai yra maždaug perpus sumažėję. Ką tai reiškia? Žmonės nedaro pašarų žiemai.
Karvės dar ganosi, šeriamos iš likusių pašarų atsargų ar kažkur žolės prisigano.
Gyvuliai dar yra. Nors melžiamų karvių skaičius pradėjo mažėti. Bet jeigu perpus sumažės pašarų ruošimas, karvė be pašaro nestovės“, – pastebėjo E. Pranauskas.
Kartu jis pabrėžė, kad sausros sukelti pašarų ir būsimų augalininkystės pajamų praradimai situaciją paaštrino iki kritinės.
Jeigu žemdirbys nebeperka medžiagų pašarams ruošti, jis nebegalvoja, kad karves laikys.
„Jeigu žemdirbys nebeperka medžiagų pašarams ruošti, jis nebegalvoja, kad karves laikys, aš taip interpretuočiau“, – sakė E. Pranauskas.
Asociacijos prezidentas linkęs lažintis, kad metų pabaigoje Lietuvoje liks mažiau kaip 200 tūkst. melžiamų karvių. „Tik ar tai tikrai naudinga valstybei?“ – retoriškai klausė jis.
Karvių mažėja tūkstančiais
Lietuvos pieno gamintojų asociacijos direktorius Eimantas Bičius Alfa.lt patvirtino girdintis nuogąstavimus, kad ūkininkai nebeperka pašarų priedų.
„Pieno supirkimo kainos yra mažos, tai investavimas į pašarus neduoda jokio efekto. Priedai yra brangūs, kaina už pieną yra nedidelė, tai investuoti nuostolinga. Kuo mažiau perki priedų, tuo mažesnis nuostolis. Nes pieno gamyba ir taip yra nuostolinga“, – paaiškino E. Bičius.
Pieno supirkimo kainos yra mažos, tai investavimas į pašarus neduoda jokio efekto.
Pieno gamintojų atstovas pastebėjo, kad kritišką pieno sektoriaus padėtį gerai iliustruoja melžiamų karvių šalyje mažėjimas.
Šių metų birželio 1 d., palyginti su tuo pačiu laikotarpiu pernai, šalyje buvo 5,1 tūkst. karvių mažiau.
„Kiek jų bus mažiau rudenį, pamatysime. Bet turbūt bus dar mažesnis karvių skaičius“, – prognozavo E. Bičius.
Šiuo metu Lietuvoje iš viso yra apie 210 tūkst. karvių, kurių gaminamas pienas parduodamas. Iš viso karvių Lietuvoje priskaičiuojama iki 220 tūkstančių.
E. Bičius teigė, kad karvių skaičius šalyje mažėja nuo 2004 m., kai Lietuva įstojo į Europos Sąjungą.
Taip pat skaitykite
Rašyti komentarą