Pigūs degalai – brangi iliuzija: kodėl Europa rizikuoja dar didesne krize
„Lenktynės iki dugno“: kuro lubos ir akcizų karpymai
Ekonomistė Indrė Genytė-Pikčienė pastebi, kad Europos šalys griebiasi drastiškų priemonių: Vengrija, Kroatija ir Lenkija įvedė kainų lubas bei mažino mokesčius, o Slovėnija pirmoji ES apribojo parduodamo kuro kiekį (iki 50 l gyventojams).
Nors tai populiaru, tokios horizontalios priemonės yra brangios ir netaiklios – jos subsidijuoja galingų automobilių savininkus, o ne tuos, kuriems pagalbos reikia labiausiai.
„Degalų turizmas“ ir ES kirtis
Skirtinga šalių mokesčių politika sukūrė naują reiškinį – „degalų turizmą“. Siekdamos apsaugoti savo atsargas, kai kurios valstybės bando riboti pardavimus užsieniečiams, tačiau Europos Komisija jau įspėjo, kad tai pažeidžia bendrosios rinkos principus ir yra diskriminacinė praktika, dėl kurios gali tekti aiškintis teisme.
Lietuvos laikysena: budrumas pavasario fone
Lietuva kol kas nesivelia į „populizmu sulaistytas lenktynes“, tačiau visiškai ignoruoti kaimynų veiksmų negali, kad neprarastų kuro pardavimų.
Ekonomistė pabrėžia, kad mums pasisekė dėl pavasario – pasibaigęs šildymo sezonas ir išaugusi atsinaujinančios energijos gamyba amortizuoja elektros kainų šuolį, tačiau rudenį laukia ištuštėję ir brangiai pildomi dujų rezervai.
Geroji krizės pusė?
Aukštos kainos, nors ir skausmingos, spartina struktūrinius pokyčius:
- Skatina investicijas į saulės ir vėjo energetiką.
- Keičia vartotojų elgseną – renkamasi efektyvesnį transportą.
- Mažina priklausomybę nuo iškastinio kuro.
Svarbiausia rekomendacija – išsaugoti „fiskalinį paraką“ ir ruošti tikslines priemones pažeidžiamiausiems, nes krizė gali užsitęsti ir virsti stagfliacija.
Ar Lietuvai gresia degalų sausra?
Nepaisant įtemptos situacijos Artimuosiuose Rytuose, vienintelė Baltijos šalyse naftos perdirbimo gamykla „ORLEN Lietuva“ ramina: rizikos dėl nepertraukiamo tiekimo šiuo metu nėra.
Nors Saudo Arabija yra pagrindinė strateginė partnerė (pernai importuota naftos už daugiau nei 2 mlrd. eurų), gamykla naftą gauna ne per užblokuotą Hormūzo sąsiaurį, o per Būtingės terminalą iš diversifikuotų šaltinių – JAV, Norvegijos bei Afrikos.
Europa ruošiasi „balandžio egzaminui“
Nors Mažeikiai jaučiasi saugūs, globalios prognozės niūresnės.
Milžinės „Shell“ vadovas Waelis Sawanas perspėjo, kad jei tiekimas per Hormūzo kanalą nebus atnaujintas, Europa degalų trūkumą gali pajusti jau balandžio pabaigoje.
Pirmiausia tai paveiktų aviacinį kurą, vėliau – dyzeliną ir benziną. Vokietijos ekspertai antrina, kad realus tiekimo stygius europiečius pasieks gegužę.
Kainų pasiutpolkė ir valstybių reakcija
Dėl krizės Artimuosiuose Rytuose degalų kainos šoktelėjo net 85-iose šalyse. Lietuva nėra išimtis – per pastarąjį mėnesį benzinas ES brango iki 22,5 proc., o dyzelinas – net iki 40 proc.
Kaip gelbstisi pasaulis?
Lietuva ir Airija: planuoja mažinti akcizus.
Naujoji Zelandija: pirmoji pasaulyje šeimoms skiria tiesiogines išmokas degalams pirkti.
Tailandas ir Pietų Korėja: įvedė kainų lubas ir kuro kuponus.
Mažeikių gamyklos pajėgumai
Nors pardavimai pačioje Lietuvoje krito 14 proc., Mažeikių gamykla dirba 86 proc. pajėgumu. Nuostolius tėvynėje kompensuoja milžiniškas paklausos šuolis kaimyninėse rinkose: eksportas į Ukrainą augo net 81 proc., į Estiją – 30 proc.
Įmonė pabrėžia, kad sukaupti rezervai ir lankstus tiekimo modelis turėtų apsaugoti Lietuvos vartotojus nuo tuščių degalinių scenarijaus.
Šaltinis: Alfa.lt / Pranešimas žiniasklaidai /
Taip pat skaitykite
Rašyti komentarą