Pirmadienį baigiasi pirmasis vėjo parko Baltijos jūroje konkursas

Pirmasis Lietuvos paskelbtas jūrinio vėjo parko vystymo be valstybės paramos konkursas bus laikomas įvykusiu, jei paraiškas dalyvauti jame pateiks bent du dalyviai. Tokiu atveju konkurso organizatorė – Valstybinė energetikos reguliavimo taryba (VERT) – 30 dienų tikrins, ar jie atitinka kvalifikacijos reikalavimus, bei sudaromas jų sąrašas. 

Apie dalyvavimą konkurse iki šiol viešai paskelbė vienintelė valstybės valdoma „Ignitis grupė“. Jos atstovas Artūras Ketlerius praėjusią savaitę BNS sakė, jog visus dokumentus grupė kartu su partnere – viena didžiausių pasaulyje tarptautinių jūros vėjo parkų vystytojų „Ocean Winds“ – pateiks iki konkurso pabaigos.  

Lietuvos vėjo elektrinių asociacijos (LVEA) direktorius Linas Sabaliauskas BNS teigė nežinantis galimų konkurso dalyvių skaičiaus. Jo teigimu, siekiant išvengti galimų kaltinimų neteisėtais susitarimais ir jų poveikiu aukciono rezultatams, asociacija vykstant konkursui nusprendė nerengti rinkos dalyvių susitikimų. 

„Mes matome, kad kitos asociacijos nukentėjo, kai vykdė susirinkimus ir buvo apkaltintos, kad buvo kažkokie susitarimai, todėl mes asociacijoje nevykdome jūrinio sektoriaus susirinkimų, kad tam nebūtų prielaidos“, – BNS teigė L. Sabaliauskas. 

Rinkoje spėjama, kad konkurse gali dalyvauti ir didžiausias Lenkijos naftos koncernas „Orlen“, neseniai Lietuvoje įsteigęs jūrinės vėjo energetikos bendrovės „Orlen Neptun“ padalinį. Jos atstovas BNS teigė, kad tai susiję su „Orlen“ planais plėsti žaliąją gamybą, tačiau neatskleidė, ar koncernas ketina dalyvauti šiame aukcione.

„Norime, kad iki 2030 metų mūsų žaliosios gamybos instaliuota galia siektų devynis gigavatus – ne tik Lenkijoje, bet ir kitose Vidurio ir Rytų Europos rinkose. Pasiekę šio proceso etapus mes būtinai apie juos informuosime“, – komentare BNS praėjusį penktadienį nurodė „Orlen Neptun“. 

„Orlen Neptun“ svetainėje skelbiama, jog įmonė planuoja plėsti jūrinius vėjo parkus kitose Baltijos šalyse, kur 2023 metais planuojama surengti pirmuosius vystytojų aukcionus. 

Apie ketinimus plėtoti vėjo parkus Lietuvos, Latvijos ir Estijos teritoriniuose vandenyse gegužės viduryje paskelbė Danijos atsinaujinančios energetikos kompanija „European Energy“ kartu su Norvegijos jūros vėjo jėgainių bendrove „Vargronn“.

„European Energy“ biuro Lietuvoje vadovas Tadeušas Konkovskis BNS praėjusią savaitę patvirtino, kad įmonės domisi Lietuvos aukcionu, tačiau sprendimas dėl dalyvavimo, pasak jo, bus priimtas paskutinėmis dienomis.

„Dabar vyksta toks, sakyčiau, grynai rizikų vertinimas. Teoriškai kaip ir būtume pasiruošę dalyvauti, tačiau bandome įsivertinti finansinę dalį, rizikas ir žiūrime, ar vis dėlto bandyti į šitą pirmą traukinį įšokti, ar ne“, – BNS teigė T. Konkovskis. 

Tuo metu galimybe dalyvauti vėjo parkų Baltijos jūroje konkurse anksčiau besidomėjusios „Achemos grupė“ bei Danijos atsinaujinančios energetikos kompanija „Orsted“ BNS patvirtino, kad pirmajame aukcione nedalyvaus. 

„Atsižvelgiant į Lietuvos pagrindines sąlygas jūriniam vėjui, „Orsted“ nusprendė neteikti prioriteto šiam konkrečiam aukcionui, todėl jame nedalyvaus“, – atsakyme BNS nurodė „Orsted“. 

Tai, jog pirmajame aukcione dėl jo sąlygų nedalyvaus „Green Genius“ bei „Enefit Green“, jų atstovai BNS teigė dar kovą. LVEA direktorius L. Sabaliauskas tuomet sakė kad dėl trumpų terminų konkurse taip pat nusprendė nedalyvauti bent kelios užsienio kompanijos. 

Tokią galimybę anksčiau svarsčiusios Vokietijos RWE kompanija „RWE Renewables“ bei Nyderlandų įmonė „Van Oord“ su pirmuoju aukcionu susijusių savo planų nekomentavo. 

Energetikos viceministrė Daiva Garbaliauskaitė balandžio pradžioje teigė, kad rinkos dalyvių susidomėjimas pirmuoju aukcionu leidžia tikėtis, jog jis įvyks. 

Pirmąjį aukcioną laimėtų dalyvis, pateikęs finansiškai geriausią pasiūlymą ir sumokėjęs vystymo mokestį į valstybės biudžetą. Pradinis pasiūlymas turėtų būti ne mažesnis nei 5 mln. eurų – ne mažesne suma turėtų būti didinami ir vėliau teikiami pasiūlymai. 

Skelbta, kad Lietuva rengiasi Baltijos jūroje statyti du vėjo parkus, kurių kiekvieno galia būtų 700 MW. Antrąjį būsimo vėjo parko Baltijos jūroje aukcioną su valstybės parama ketinama skelbti šių metų rugsėjį, tačiau, BNS žiniomis, šie planai gali būti pakeisti, priklausomai nuo pirmojo, dabar vykstančio aukciono. 

Abu jūrinio vėjo parkai užtikrintų maždaug pusę dabartinio Lietuvos elektros poreikio, juos Baltijos jūroje tikimasi pastatyti iki 2028 metų. Tačiau tokiu terminu abejoja dalis rinkos dalyvių. Pasak jų, tokias galimybes komplikuoja augantys jūrinių vėjo jėgainių statybų mastai bei kartu didėjanti jų komponentų paklausa, ribota jų gamyba, taip pat su tiekimo grandinėmis susiję iššūkiai.