Prekybininkai ramina: drastiško kainų šuolio ir prekių trūkumo išvengsime

Mažmeninės prekybos tinklai pripažįsta, kad parduotuvėse kyla kai kurių produktų kainos, stringa tiekimas, tačiau padėties nedramatizuoja. Prekybininkai pastaruoju metu gauna informaciją apie padidėjusias žaliavų, energijos kainas galimus tiekimo sunkumus. Vis dėlto drastiško kainų šuolio ar produktų trūkumo mažmenininkai nesitiki.

Nors gauna informaciją apie brangstančias žaliavas, energijos išteklius, galimus tiekimo sutrikimus, mažmenininkai intensyviai derasi, kad pirkėjams galėtų pasiūlyti platų pasirinkimą, tinkantį ir brangesnių, ir pigesnių prekių ieškantiems klientams.

Pavyzdžiui, prieš Vėlines pavyko sėkmingai išspręsti brendusią žvakių krizę: nors smarkiai išaugo parafino ir plastiko, reikalingo žvakėms gaminti, kainos ir padidėjo žvakių paklausa, prieš šventes pavyko išlaikyti žvakių kainas.

Vis dėlto kai kurių garsių prekės ženklų gamintojai perspėja, kad vartotojai turėtų neišvengiamai pratintis prie aukštesnių maisto ir kitų plataus vartojimo produktų kainų.

Praėjusią savaitę Statistikos departamentas paskelbė, kad metinė infliacija Lietuvoje spalį pasiekė 8,2 proc.

„Luminor“ banko vyriausiasis ekonomistas Žygimantas Mauricas mano, kad tai dar ne pabaiga, nes metų pabaigoje galime turėti ir dviženklę infliaciją. Ekonomisto nuomone, infliacijos mažėjimo geriausiu atveju galima tikėtis tik kitų metų pavasarį. Tačiau pesimistiniu atveju dviženklė infliacija po kelerių metų gali paversti Lietuvą viena brangiausių šalių Europos Sąjungoje.

Intensyviai derasi su tiekėjais

Mažmeninės prekybos tinklo „Rimi Lietuva“ komunikacijos vadovė Gabrielė Šerėnienė pastebėjo, kad nebūtų tikslu daryti apibendrinimus apie kainų pokyčius bei jų dinamiką, nes situacija skiriasi įvairiose prekių kategorijose – vienose pozicijose kainos išliko stabilios, kitose kaina mažėjo, o kai kuriose nežymiai augo.

„Stebime globalios ekonomijos procesus ir prireikus gauname mūsų tiekėjų – tiek lokalių, tiek globalių kompanijų – informaciją apie dėl įvairių veiksnių padidėjusias žaliavų bei energijos kainas, operatyviai sužinome ir apie galimus tiekimo sunkumus.

Be to, sprendimams naudojame analitikų informaciją apie besikeičiančius vartotojų įpročius bei augantį poreikį tam tikroms prekėms.

Mūsų tikslas – derėtis su tiekėjais taip, kad pirkėjams galėtume pasiūlyti geriausią kokybės ir kainos santykį bei platų pasirinkimą, tinkantį ir brangesnių, ir pigesnių prekių ieškantiems klientams“, – Alfa.lt sakė G. Šerėnienė.

Kaip pavyzdį „Rimi“ prekybos tinklo atstovė paminėjo šiuo metu „itin aktualią žvakių kategoriją“: žvakių gamintojai pastaraisiais metais susidūrė su didžiuliu iššūkiu ne tik dėl sparčiai išaugusių parafino bei plastiko kainų – labai stipriai padidėjo vartotojų poreikis žvakių produktams, nes, dėl pandemijos daugiau būdami namuose, jie didesnį dėmesį pradėjo skirti namų jaukumui.

„Nespėjant patenkinti vartotojų poreikio atsiranda papildomų veiksnių, galutiniame etape turinčių įtakos ir gamintojo, ir pardavėjo kainai. Ir vis dėlto mums pavyko užtikrinti, kad žvakių kainos ant lentynų išliktų minimaliai paveiktos šių iššūkių“, – tikino G. Šerėnienė.

Ji atkreipė dėmesį, kad prekybos tinklas turi dešimtis tūkstančių įvairių prekių, jų pardavimus nuolat stebi ir skatina, atsižvelgdamas į vartotojų poreikius ir prekybos rezultatus.

„Siekiame būti konkurencingi ir kartu užsitikrinti pirkėjų norą vėl sugrįžti ir apsipirkti būtent „Rimi“.

Šioje be galo dinamiškoje bei sunkiai prognozuojamoje aplinkoje, kurioje gyvename mes visi pandemijos metais, stengiamės visų pirma keistis ir prisitaikyti patys, kad galėtume mūsų pirkėjams pasiūlyti tokias prekių kainas ir apsipirkimo patirtis, kokių jis labiausiai ir tikisi“, – sakė G. Šerėnienė.

Kai kurios kainos pakilo kelis kartus

Prekybos tinklas „Iki“ pastebi kainų kilimą iš tiekėjų ir gamintojų. Kai kuriose prekių kategorijose kainos pakilo net kelis kartus.

„Mes perkame prekes iš Lietuvos ir tarptautinių gamintojų, kurie dirba su globalia tiekimo grandine, ir procesai, vykstantys pasaulinėse žaliavų rinkose, į vieną ar į kitą pusę veikia jų pardavimo kainas.

Kokia apimtimi kainos keičiasi, priklauso nuo kiekvieno gamintojo turimų sutarčių su žaliavų tiekėjais, pasiūlos ir paklausos svyravimu, regiono strategija.

Tačiau taip, matome kainų kilimo mastą iš tiekėjų, gamintojų pusės. Kai kuriose kategorijose šiais metais net po kelis kartus. Mes, kaip tinklas, dedame visas pastangas, kad mūsų vartotojai kuo mažiau pajustų kainų pokyčius“, – Alfa.lt teigė „Iki“ komunikacijos vadovė Vaida Budrienė.

„Maximos“ Komunikacijos ir įvaizdžio departamento direktorė Ernesta Dapkienė sakė, kad kainos kyla dėl įvairių priežasčių, tačiau konkrečių produktų kainų augimo nenurodė.

„Kainų svyravimus jaučiame skirtingų prekių lentynose, kurių priežastis – auganti savikaina.

Ją didina augantys atlyginimai, brangstančios komunalinės išlaidos, logistika.

Be to, žaliavų kaina šiemet kyla ir dėl prastesnio derliaus įvairiuose pasaulio regionuose, didelio darbuotojų trūkumo, apie kurį visus metus informuoja tiekėjai, eilių gamybos ar tiekimo grandinėse“, – Alfa.lt teigė E. Dapkienė.

Ji pastebėjo, kad, pavyzdžiui, biržoje auga aliejaus ir grūdų kainos, o tai savo ruožtu veikia duonos, miltų, košių, makaronų, sauso gyvūnų maisto kainas. Kavos kainos biržoje šiemet taip pat kilo: arabikos pupelės biržoje brango 40 proc., robustos – 35 proc.

„Kaip ir visada esame pasiryžę su tiekėjais ieškoti ir nuolat ieškome abipusių sprendimų, kad mūsų pirkėjai reikšmingų kainų pokyčių nepajustų ir mūsų parduotuvėse rastų prekių už gerą kainą“, – tikino E. Dapkienė.

Vokietijos mažų kainų parduotuvių tinklo „Lidl Lietuva“ atstovė ryšiams su visuomene Lina Skersytė tikino, jog padėtis valdoma.

„Lidl“ strategija nėra pasikeitusi – visada stengiamės užtikrinti, kad galėtume klientui pasiūlyti geriausią kainos ir kokybės santykį rinkoje. Situacija logistikos pasaulyje yra įtempta jau kelis mėnesius, tačiau kol kas didelių trikdžių tiekimo grandinėje nepastebime.

Šiuo metu pasitaiko nebent pavienių situacijų, kai turime laikinus vėlavimus, tačiau stengiamės juos kompensuoti ir užtikrinti, kad pirkėjams tai nesukeltų papildomų nepatogumų. Stebime rinką ir atsižvelgiame į tai savo kainodaroje. Dedame visas pastangas, kad galėtume užtikrinti geriausias kainas ir toliau“, – Alfa.lt teigė L. Skersytė.

Perspėjo apie neišvengiamą brangimą

Konteinerio su plataus vartojimo prekėmis Europos mažmeninės prekybos tinklams kaina per metus padidėjo nuo maždaug nuo 2 tūkst. iki 18–20 tūkst. JAV dolerių.

Padidėjusios didmeninės išlaidos atitinkamai persikelia į mažmeninę prekybą. Žinomų prekių ženklų gamintojai perspėja, kad vartotojai turėtų neišvengiamai pratintis prie aukštesnių maisto kainų. Lietuvos vartotojai ne išimtis – jie irgi pastebi kylančias kainas.

Produktai brangsta ne tik dėl sutrikusios tiekimo grandinės, bet ir dėl kitų priežasčių.

Antai žinoma skalbimo priemonių gamintoja „Unilever“ neseniai pranešė, kad palmių aliejus, kurį kompanija naudoja muilui ir drėkinamiesiems kremams gaminti, per dvejus metus pabrango 82 proc. dėl darbo jėgos trūkumo Indonezijoje.

Kai kurių produktų kainos išaugo dėl Brazilijoje sumažėjusios sojų aliejaus, naudojamas maistui gaminti, pasiūlos.

Kečupą ir keptas pupeles gaminanti korporacija „Kraft Heinz“ neseniai taip pat perspėjo, kad žmonėms teks priprasti prie brangesnių maisto produktų.

Maisto ir gėrimų gamintoja „Nestle“ praėjusią savaitę atskleidė padidinusi kainas, nors jos jau augo 2,1 proc. trečiąjį ketvirtį. „Kit-Kats“ šokoladukų, „Nescafé“ kavos ir gyvūnų ėdalo „Purina“ gamintojai teigia, jog kainos išaugo dėl padidėjusių energijos ir žaliavų bei transporto sąnaudų.

Mažmeninę prekybą veikia tiekimo krizė

Kaip Alfa.lt pasakojo krovinių ekspedijavimo ir tiekimo grandinės valdymo bendrovės „Balti Logistika“ Lietuvos padalinio vadovė Jūratė Cimanavičienė, mažmeninės prekybos kainoms didelę įtaką daro tiekimo grandinės sutrikimai.

Šiuo metu krovinių vėlavimas, pasak jos, juntamas kiekviename etape.

Gamintojams dėl pandemijos sukeltų ribojimų trūksta darbuotojų, Kinijoje gamybą apsunkina elektros energijos tiekimo sutrikimai. Geležinkelių stotyse driekiasi ilgos eilės ir traukiniai neretai užtrunka papildomai 5–7 dienas kirsdami Kinijos, Kazachstano, Rusijos ir Baltarusijos sienas.

Darbuotojų trūksta ir Europos krovinių terminaluose, juose susidarė krovinių sangrūdos, dėl to užtrunka apdoroti krovinius ir atlikti muitinės procedūras. „Artimiausiais mėnesiais ir toliau tebeprognozuojamas transportavimo kainų augimas iki 30 proc. Kinijos ir Europos kryptimis“, – sakė J. Cimanavičienė.

Pasak jos, prieš porą metų kaina už 40 pėdų jūrų konteinerį siekė apie 2 tūkst. JAV dolerių, prieš metus – apie 10 tūkst. JAV dolerių, o šiuo metu už konteinerį, gabenamą iš Kinijos jūra ar geležinkeliu, tenka sumokėti nuo 15–20 tūkst. JAV dolerių.

„Kadangi apie 90 proc. pasaulinės prekybos yra vykdoma būtent gabenant konteineriais, tai šie pokyčiai yra tikrai stipriai juntami visiems prekybininkams ir vartotojams be išimties“, – teigė J. Cimanavičienė.

Jos nuomone, dauguma Lietuvos prekybininkų kenčia nuo nestabilumo ir nuolatinių vėlavimų. „Tačiau pastebime, kad jie prisitaiko prie esamos situacijos, įsivertina terminus atsargiau, dėmesingiau planuoja „su rezervu“, – pastebėjo J. Cimanavičienė.

Organizatorių nuotr.

Algis Latakas / Palangos Tiltas nuotr.

Kad konteinerių gabenimo kainų augimas pabrangins plataus vartojimo prekes, spėjo ir Klaipėdos valstybinio jūrų uosto direkcijos generalinis direktorius Algis Latakas.

„Reikėtų atkreipti dėmesį, kad kuo prekės kaina didesnė, tuo transporto įtaka mažesnė prekės kainai parduotuvėje. Skaičiuojama, jog dėl konteinerių pervežimo pabrangimo prekės kaina gali augti iki kelių procentų“, – skaičiavo A. Latakas.

Vis dėlto, jo nuomone, tikėtina, kad po kalėdinio laikotarpio konteinerių gabenimo kainos gali stabilizuotis. „Situacija iš esmės galėtų kisti rinkoje atsiradus daugiau konteinerių ir laivų, tačiau, kada tai galėtų būti, sunku pasakyti“, – Alfa.lt sakė A. Latakas.

Raktažodžiai

Rašyti komentarą

Plain text

  • HTML žymės neleidžiamos.
  • Linijos ir paragrafai atskiriami automatiškai
  • Web page addresses and email addresses turn into links automatically.
Sidebar placeholder