250 metrų krantinė, naujos talpyklos ir teisinės kovos: kas vyksta Krovinių terminale?

Planuojama, kad maždaug 250 metrų ilgio krantinė bus rekonstruojama dviem etapais.

Rangovas taip pat įsipareigoja naujam statiniui suteikti papildomą 5 metų garantiją.

Krovinių terminalas - šviesių naftos ir chemijos produktų perkrovos terminalas, pradėjęs veiklą 2006 metais, teikiantis šviesių naftos produktų ir naftos chemijos produktų krovos bei sandėliavimo paslaugas.

Krovinių terminalas 2024 metais uždirbo 5,2 mln. eurų pajamų ir 570 tūkst. eurų grynojo pelno. Įmonėje dirba 65 darbuotojai, o vidutinis atlyginimas viršija 3 tūkst. eurų prieš mokesčius.

Terminalas priklauso koncernui „Achemos grupė“. Įmonė įsikūrusi šalia valstybės valdomos „KN Energies“. Pastaroji šiuo metu bylinėjasi su aplinkosaugininkais dėl Krovinių terminalo plėtros.

„KN Energies“ prašo teismo panaikinti Aplinkos apsaugos agentūros šių metų birželio 2 dienos sprendimą dėl Krovinių terminalo plėtros poveikio aplinkai vertinimo (PAV).

„KN Energies“ BNS pranešė, kad agentūra tik iš dalies įvertino įmonės pasiūlymus ir iš esmės neatsižvelgė į dalį svarbių pastabų dėl PAV ataskaitos. Nesutikdama su tokiu vertinimu, įmonė kreipėsi į teismą.

Krovinių terminalui planuojant plėtrą šalia „KN Energies“ skystųjų energijos produktų terminalo, pastaroji 2022-2024 metais aktyviai dalyvavo šios veiklos PAV procese ir ne kartą prašė agentūros įpareigoti Krovinių terminalą pakoreguoti ir papildyti PAV ataskaitą pagal bendrovės pasiūlymus bei atsižvelgti į juos priimant galutinį sprendimą, komentare BNS teigė įmonė.

Tačiau birželį agentūra nutarė, kad pagal PAV ataskaitą Krovinių terminalo veiklos išplėtimas atitinka aplinkos apsaugos, visuomenės sveikatos, nekilnojamojo kultūros paveldo apsaugos, gaisrinės saugos ir civilinės saugos reikalavimus.

Krovinių terminalas savo teritorijoje, šalia „KN Energies“, ketina įrengti šešių po 1 tūkst. kubų talpyklų parką (kiekviena - 8 metrų skersmens ir 21,8 metro aukščio), siurblinę (4,5 metro aukščio), naftos produktų avarinio drenažo talpyklą, dviejų autocisternų pakrovimo ir dokumentų išdavimo postus (7,5 ir 3,5 metro aukščio), elektros skydinę, butano talpyklą (40 kubų talpos), taip pat modernizuoti siurblinę ir geležinkelio estakadą.

BNS dar 2020 metais rašė, kad LVAT po penkerių bylinėjimosi metų padėjo tašką tuometinės „Klaipėdos naftos“ (dabar „KN Energies“) ir Krovinių terminalo ginče dėl leidimo pastarajam statyti talpyklas su produktų krovos vietomis.

Krovinių terminalas 2016 metais planavo statyti naują automobilių cisternų pakrovimo ir iškrovimo postą su beveik 40 kubų talpos požemine naftos talpykla bei dar penkias naujas po 750 kubų talpos naftos produktų talpyklas.