Šalies eksportas praėjusiais metais augo penktadaliu, tačiau šiemet augimas greičiausiai prislops: pardavimų į Kiniją nebeliko

Viso šalies eksporto apimtims praėjusiais metais augus penktadaliu, šiemet verslumo ir eksporto plėtros agentūros „Verslios Lietuvos“ tyrėjai prognozuoja augimo sulėtėjimą.

Viso šalies eksporto vertė 2021 m. augo 20,6 proc., paslaugų eksporto vertės augimas sudarė 13,3 proc., o prekių pardavimai užsienyje išaugo 20,5 proc.

Tuo tarpu reeksporto apimtys augo maždaug dešimtadaliu. „Verslios Lietuvos“ tyrimų ir analizės skyriaus vadovė Jonė Kalendienė sako, kad eksporto rodiklių augimą pirmiausiai lėmė parduodamos produkcijos brangimas.

„Lietuviškos kilmės prekės jau sudaro daugiau negu pusę viso Lietuvos eksporto. Ir jos paaugo apie 21 proc. praėjusiais metais.

Dalis to augimo buvo susijusi su kainų kilimu, tačiau ir kiekių augimas buvo ganėtinai reikšmingas“, – ketvirtadienį surengtame eksporto situacijos pristatyme kalbėjo J. Kalendienė.

Daugiausiai per praėjusius metus išaugo chemijos pramonės eksportas (51,4 proc.), tuo metu baldų ir medienos pramonės produkcijos pardavimai užsienyje augo 31,5 proc., o inžinerijos pramonės – 21,0 proc.

Vis tik žemės ūkio bei tabako gaminių eksportas susitraukė atitinkamai 5,1 ir 19,5 proc.

Nors importas iš Kinijos praėjusiais metais augo, tačiau šių metų pradžioje eksporto į šią šalį praktiškai nebeliko.

Vidutinė parduodamos produkcijos vertė per metus siekdavo apie 20 mln. eurų, tačiau šių metų sausį sudarė vos 202 tūkst. eurų.

„Praėjusių metų didysis iššūkis buvo Kinija ir politinės įtampos su ja. Ir nors politinės įtampos itin suaktyvėjo ir paaštrėjo nuo metų vidurio, eksporto rezultatuose mes tai pamatėme tik gruodžio mėnesį.

Tiek gruodžio, tiek sausio mėnesio situacija leidžia teigti, kad iš esmės eksporto į Kiniją nebeliko“, – teigė J. Kalendienė.

Tuo metu rengiant šių metų prognozes, buvo daroma prielaida, kad Lietuva ir toliau neeksportuos į Kiniją, o prekybiniai santykiai su Rusija ir Baltarusija bus visiškai nutrūkę, tuo metu eksportas į Ukrainą nevyks iki metų pabaigos.

„Verslios Lietuvos“ tyrėjai prognozuoja, kad dėl sustojusios prekybos su Ukraina tiesioginis poveikis eksportui sudarys maždaug 50 mln. eurų, su Rusija – apie 240 mln. eurų., o Baltarusija – dar 140 mln. eurų.

Tačiau „Verslios Lietuvos“ tyrimų ir analizės skyriaus vadovė akcentavo, kad lietuviškos kilmės prekių eksportas dar iki Rusijos karo Ukrainoje buvo ganėtinai gerai diversifikuotas, o tarp didžiausių rinkų nėra nei vienos Rytų kaimynės.

Tačiau reeksportas į šias valstybes sudarė apie 40 proc., pažymi J. Kalendienė.

Būtent atsižvelgiant į šias aplinkybes, prognozuojama, kad Lietuviškos kilmės eksportas šiemet gali augti 11,1 proc., paslaugų eksporto augimas sudarytų 3,8 proc., tačiau reeksportas kristų 16,2 proc.

„Pagrindinė vidutinio eksporto augimo priežastis turėtų būti kainų augimas. Kiekiui augimą numatome labai nedidelį, nesiekiantį 2 proc.“, – tvirtino J. Kalendienė.

Respublika.lt info

Rašyti komentarą

Plain text

  • HTML žymės neleidžiamos.
  • Linijos ir paragrafai atskiriami automatiškai
  • Web page addresses and email addresses turn into links automatically.
Sidebar placeholder