Skaistė: kalbėjimas apie skolinimąsi iki begalybės ir pinigų dalinimą visiems yra neatsakingas

Skolinimosi kaštai brangsta, todėl verslui pasiūlyti tokias pačias pagalbos priemones, kaip gyventojams būtų sudėtinga, tvirtina finansų ministrė Gintarė Skaistė.

Skolinimosi kaštai brangsta, todėl verslui pasiūlyti tokias pačias pagalbos priemones, kaip gyventojams būtų sudėtinga, tvirtina finansų ministrė Gintarė Skaistė. Apskritai, politikė nuogąstavo, kad Europos Sąjungos lygmeniu nėra apibrėžiama, kokią pagalbą energetinės krizės kontekste gali pasiūlyti šalys narės, o dabar susiklosto situacija, kuomet subsidijos verslui tampa šalies konkurencingumo stiprinimo įrankiu.

„Šiek tiek pasigendu bendro Europos Sąjungos požiūrio, kaip turėtų atrodyti pagalba verslui. Nes mes pradedame konkuruoti nebe tuo, kaip efektyviai dirbame, bet mes pradedame konkuruoti, kiek fantazijos turime pritaikyti vienas ir kitas priemones. Tokiu atveju konkurencingumas kenčia ir mes taip galime eiti iki pasaulio pabaigos, tiesiog kompensuodami viską visiems“, – šeštadienį konservatorių tarybos posėdyje kalbėjo G. Skaistė.

Anot ministrės, gyventojams skirtoms energetinėms pagalbos priemonėms gali prireikti apie 1 mlrd. eurų, tačiau tokius pačius sprendimus pritaikius ir įmonėms, kaštai ženkliai išaugtų, kadangi būtent verslas sunaudoja apie 70 proc. visos šalies energijos.

„Tai reiškia, kad sprendimai žmonėms, kurie yra labai brangūs, tuos pačius sprendimus pritaikius verslui, jie tiesiog tampa nebepakeliama našta valstybei. Mes turime ieškoti subalansuoto sprendimo“, – tikino ji.

Juo labiau, skolinimosi kaina taip pat ėmė brangti, akcentuoja G. Skaistė. Be to, ji atkreipia dėmesį, kad valstybė skolinasi ne tik naujoms išlaidoms, tačiau refinansuoja ir turimas skolas, todėl už jų administravimą bus sumokama kur kas daugiau palūkanų.

Ministrės pateiktu skaičiavimu, tokiu atveju, jeigu kažkas šiandien norėtų padaryti „didelį balių“, o šalies skolai nuo dabar esančio 3 proc. lygio pabrangus dar pora procentinių punktų, dešimties metų laikotarpiui pasiskolinus 5 mlrd. eurų, skolinimasis per šiuos dešimtį metų kainuotų papildomą 1 mlrd. eurų

Anot politikės, „nemokamų pietų nebūna“, kadangi Lietuvai susidūrus su sunkumais vykdant finansinius įsipareigojimus, šalis atsidurtų po Tarptautinio valiutos fondo (TVF) padidinamuoju stiklu, o už fiskaliai neatsakingą politiką rinkos dalyviai atsakytų dar labiau padidindami šalies skolinimosi kainą.

„Kalbėti apie tai, kad valstybės galimybės skolintis yra geros, kad skolintis yra pigu, ir skolinkimės iki begalybės ir išdalinkime visiems, tiesiog yra neatsakinga. Skolintis buvo pigu, mes skolinomės už pusę proc. punkto.

Dabar skolinimasis yra pabrangęs ir jis brangsta kiekvieną dieną, nes ne visos šalys elgiasi atsakingai“, – tvirtino G. Skaistė.

ELTA primena, kad Vyriausybės patvirtintame patobulintame šių metų valstybės biudžeto projekte numatoma, jog valdžios sektoriaus deficitas 2022 metais sudarys -4,9 proc. bendrojo vidaus produkto (BVP).

Finansų ministrė anksčiau yra teigusi, kad 2023 m. biudžete išlaidos tikrai viršys pajamas.

Nors konkretų deficitą Finansų ministerija pateiks kartu su kitų metų valstybės finansų planu, ministrė tikina, kad jis turėtų siekti apie 3–4 proc. nuo BVP. Ji kartu neatmeta, kad valstybė gali pasiskolinti „keletą milijardų“ eurų.

Finansų ministerija planuoja, kad šiemet skolos valstybės vardu valdymo išlaidos sudarys 290,5 mln. eurų, iš jų – 261,4 mln. eurų palūkanų už valstybės vardu paimtas paskolas ir išplatintus Vyriausybės vertybinius popierius.

Naujų skolinių įsipareigojimų, prisiimtų nuo metų pradžios iki šios dienos, vidutinė svertinė palūkanų norma yra 1,6 proc.

Prognozuojama, kad per 2022 m. prisiimtų naujų skolinių įsipareigojimų vidutinė svertinė palūkanų norma bus apie 2,3 – 2,6 proc., nes šiuo metu 3 m. trukmės Vyriausybės vertybinių popierių pajamingumai išaugo iki 3,5 proc.

Sidebar placeholder