Sklandžiam pasitraukimui iš BRELL propaganda nesutrukdė
Sekmadienį, 14 val. 5 min., Baltijos šalys sinchronizavosi su kontinentinės Europos elektros tinklais, prieš tai šeštadienį ryte atsijungusios nuo Rusijos sistemos ir atlikusios bendrą izoliuoto darbo bandymą.
„Lietuvos elektros sistema buvo priklausoma nuo Rusijos net 65 metus - daugiau nei pusę amžiaus. Dabar šį puslapį užverčiame galutinai: kartu su Latvija ir Estija prisijungiame prie kontinentinės Europos elektros tinklo ir įtvirtiname savo energetinę nepriklausomybę“, - sakė energetikos ministras Žygimantas Vaičiūnas.
Baltijos šalys per „LitPol Link“ sausumos jungtį tarp Lietuvos ir Lenkijos prisijungė prie Europos elektros tinklo, aptarnaujančio daugiau kaip 400 mln. vartotojų 26 šalyse.
Elektros iš Rusijos Lietuva neperka nuo 2022-ųjų, iki atsijungimo nuo BRELL Baltijos šalių elektros sistemos dažnis centralizuotai buvo valdomas iš Maskvos.
„Litgrid“ duomenimis, sekmadienį, 9-10 val., suminė elektros gamyba Baltijos šalyse siekė 3 024 megavatus (MW), suminis vartojimas sudarė 3 143 MW. Likusi dalis energijos yra užtikrinama elektros jungtimis su Švedija, Lenkija ir Suomija.
Siekiant užtikrinti elektros tiekimą, Lietuvoje savaitgalį veikė po 2 Elektrėnų ir Mažeikių elektrinių blokus, aktyvuota ir Panevėžio elektrinė, energija importuojama iš Skandinavijos - iš Švedijos ir Suomijos per „NordBalt“ ir „Estlink“ jungtis.
Visas sinchronizacijos procesas Baltijos šalims kainavo maždaug 1,6 mlrd. eurų, iš kurių 1,2 mlrd. eurų, arba 75 proc. visų kaštų, padengė ES.
Tiesa, advokatų kontoros „Glimstedt“ energetikos teisės ekspertas, advokatas Mindaugas Jablonskis pažymi, kad investicijos į elektros perdavimo sistemas atliekamos dotacijomis, subsidijomis, ES struktūrinių fondų lėšomis, tačiau ne visuomet šių investicijų nusidėvėjimo normos yra įtraukiamos į perdavimo kainas tokia apimtimi, kad užtikrintų elektros perdavimo sistemos nusidėvėjimo atstatymą.
Todėl tiek M. Jablonskis, tiek kiti ekspertai teigia, kad atsijungimas nuo BRELL gali turėti įtakos elektros kainų augimui.
„Norint išvengti elektros perdavimo kainos didėjimo, reikia užtikrinti Lietuvos ekonomikos augimą, didinti elektros suvartojimą kartu gerinant Lietuvos ūkio energijos sąnaudų ir BVP santykį, o kad žmonėms atsipirktų elektros kainos didėjimas, reikia gerinti gyvenimo kokybę, elektra apšviečiant gatves, kelius, šildant vaikams futbolo aikštes, stadionus, kitus sporto ir laisvalaikio objektus, gerinant sveikatos ir švietimo paslaugų kokybę ir kt.“, - siūlo M. Jablonskis.
Nukirps laidus
Lietuvos elektros perdavimo sistemos operatorė „Litgrid“ pranešė, kad artimiausiu metu bus ne tik atjungti elektros laidai, jungiantys Baltijos šalių elektros tiekimo tinklą su Rusija ir Baltarusija, bet kartu ir išmontuoti stovai. Taip bus fiziškai atsiribota ir nuo Astravo atominės elektrinės ir joje gaminamos energijos.
Sklandžiam perėjimui į kontinentinės Europos elektros sistemą Lietuvoje jau veikia Telšių ir Alytaus sinchroniniai kompensatoriai, o trečiąjį Neries kompensatorių planuojama paleisti pavasarį. Latvijoje ir Estijoje taip pat veiks po tris kompensatorius.
Taip pat planuojama iki 2030-ųjų įrengti naują 700 megavatų (MW) galios jungtį su Lenkija „Harmony Link“, kuri padės užtikrinti Baltijos ir Vakarų šalių elektros rinkų integraciją.
Propagandos mašina
Prieš atsijungimą nuo BRELL žiedo ypač buvo suaktyvėjusi Rusijos propaganda. Prokremliški informacijos kanalai nuolat skelbė, kad Baltijos šalys tam nėra pasiruošusios ir laukia elektros tiekimo sutrikimai bei energijos kainų augimas.
Panašią retoriką, kad gyventojai sušals, Maskvos propagandistai skleidė ir Europai atsisakant rusiškų dujų.
Baltijos šalių energetika nuolat yra Kremliaus propagandos akiratyje, sako Rusijos elektroninės žiniasklaidos tyrimą atlikusios žiniasklaidos stebėjimo bendrovės „Mediaskopas“ verslo plėtros vadovas Aidas Petrošius.
„Mediaskopas“ atrinko ir išanalizavo 3,76 tūkst. pranešimų Rusijos naujienų portaluose nuo 2021 metų sausio iki 2024 metų balandžio, kuriuose energetikos temomis minėta Lietuva ir kitos Baltijos šalys.
Vis dėlto A. Petrošius pabrėžė, jog iš beveik 4 tūkst. nagrinėtų publikacijų vos 200 buvo identifikuotos kaip visiškai dezinformacinės, tačiau jos plito daug plačiau.
Tyrimo metu identifikuoti penki pastaruosius trejus metus Rusijos žiniasklaidoje plėtoti naratyvai. Iš jų trys labiau skirti vidinei auditorijai: Lietuva yra viena pagrindinių bendros su Rusija ir Baltarusija energetikos sistemos, vadinamojo BRELL žiedo, griovimo iniciatorių, ji ir kitos šalys patiria tiesioginių nuostolių dėl antirusiškos politikos, o Rusija tebeturi svertų, leidžiančių nubausti Baltijos šalis už priešiškus sprendimus.
Likę du naratyvai nukreipti į išorės auditoriją: Baltijos šalys energetikoje vadovaujasi politiniais motyvais, kurie prasilenkia su ekonomine logika, taip pat, kad šių šalių vartotojai brangiai sumoka už politikų sprendimus, nes dėl jų energijos ištekliai nuolat brangsta.
Ekonomistas Marius Dubnikovas pabrėžė, kad Kremliaus propagandistams energetika yra vienas didžiausių taikinių, nes ji šaliai sukuria daug saugumo, mažėja priklausomybė nuo Rusijos.
„Jeigu mes turime savyje gamybą, tai mes esame saugesni vien tiktai dėl logistikos, mums nereikia atsivežti kažko, mes turime čia, vietoje. Lygiai taip pat, kaip su elektros energija ir žaliąja energija, kodėl jie puola dėl tos žaliosios energijos, todėl, kad mes čia turime energiją, mums nereikia vežtis jos“, - aiškino M. Dubnikovas.
Jis pažymėjo, kad energetinį karą Rusija jau pralaimėjo.
Neveikė degalinė
Šalia Rusijos propagandos keistų įvykių pasitaiko ir Lietuvoje. Buvęs Seimo narys Mindaugas Puidokas šeštadienio vakare Kaune užfiksavo, kad neveikia „Circle K“ tinklo degalinė. Informaciniai lapeliai teigė, kad priežastis - elektros tiekimo sutrikimas dėl atsijungimo nuo BRELL.
Paplitus informacijai, „Circle K“ atstovai neigė elektros sutrikimus, o informaciją pavadino klaidinančia.
„Klaidinanti informacija, kuri buvo paskelbta vienoje degalinėje Kaune, buvo operatyviai pašalinta. Situaciją aiškinamės, stengsimės kuo skubiai ją ištirti, o darbas degalinėse vyksta sklandžiai“, - LRT.lt citavo „Circle K“ Saugos skyriaus vadovę Silvą Jarusevičienę.
Pirmadienio popietę „Circle K“ tyrimas dėl šios situacijos dar nebuvo baigtas.
Savaip Baltijos šalių atsijungimą nuo BRELL komentuoja Ukrainos apžvalgininkai. Ukrainoje jau diskutuojama, kad dabar Rusijos energetikos sistema gali tapti Ukrainos taikiniu. Jos sugadinimo atveju tai jau nebepakenktų Baltijos valstybėms. Pati Ukrainos energetikos sistema nuo Rusijos atsijungė dar 2022 metais.
Perėjimas sklandus
„Vakarų ekspresas“ pakalbino kelių svarbių Klaipėdos įmonių vadovus. Jie patikino, kad atsijungimui nuo BRELL buvo ruoštasi, o pats procesas praėjo labai skandžiai.
Klaipėdos valstybinio jūrų uosto direkcijos generalinis direktorius Algis Latakas teigė, kad savaitgalį uostas nepatyrė jokių nesklandumų dėl elektros tiekimo.
„Susitvarkėme labai ramiai. Neturėjome jokių pranešimų. Radarai, kita uosto valdymo įranga dirbo be sutrikimų“, - sakė A. Latakas.
Anot jo, stabilų įrangos darbą garantuoja įdiegti nepertraukiamo maitinimo šaltiniai (UPS), generatoriai. Tačiau ši įranga veikia nuolat ir nėra susijusi su atsijungimo nuo BRELL procesu.
„Įrangą nuolat atnaujiname. Artimiausiu metu planuojame įsigyti dar papildomai. Skelbsime didelį pirkimą“, - planus atskleidė A. Latakas.
AB „Klaipėdos vanduo“ vadovas Benitas Jonikas „Vakarų ekspresui“ sakė, kad įmonės veikla yra glaudžiai susijusi su elektros tiekimu.
„Savaitgalį dirbome budėjimo režimu. Darbuotojai buvo pasirengę vykti į vietą, jei kas būtų įvykę. Įranga yra jautri, reaguoja į elektros įtampos šuolius. Daug automatikos. Tačiau viskas praėjo sklandžiai“, - sakė B. Jonikas.
Anot jo, atsijungimas nuo BRELL - tikrai ne eilinė situacija, tačiau vadovas akcentuoja, kad kasdienėje įmonės veikloje daugiau rūpesčių kelia gamtos reiškiniai ir dėl jų kylantys elektros tiekimo sutrikimai.
Dėl galimo elektros brangimo B. Jonikas sako, kad „Klaipėdos vanduo“ turi savo strategiją. Investuoja į nuosavą elektros gamybą.
Veikia pirmoji 3,2 megavato saulės elektrinė, kuri kartu su biodujų generatoriumi jau pagamina trečdalį įmonei reikalingos energijos. „Klaipėdos vanduo“ planuoja tolimesnes investicijas į elektros energijos gamybą. Tikslas - iki 2030 metų pasigaminti 100 procentų energijos iš atsinaujinančių šaltinių.
Nepriklausomybės kaina
„Tai turėjo įvykti. Tai kaina, kurią mokame už nepriklausomybę. Visi tai supranta. Buvome pasiruošę, mobilizavome jėgas“, - apie įmonės darbą pasitraukimo iš BRELL savaitgalį kalbėjo AB Vakarų laivų gamyklos generalinis direktorius Arnoldas Šileika.
Anot jo, atsijungimo nuo BRELL metu įmonei buvo labai svarbu užtikrinti elektros tiekimą plaukiojantiems dokams. Praktiškai viskas praėjo skandžiai, nepastebėta jokių pokyčių elektros tiekimo sistemose.
„Dėl elektros kainų - sunku nuspėti. Kainos nustatomos biržoje. Dar sunku prognozuoti, kaip sureaguos birža“, - sako A. Šileika.
„Viskas praėjo sklandžiai ir kokių nors didelių rizikų nematėme. Iš esmės neabejojome sinchronizacijos su kontinentinės Europos tinklais proceso sėkme, nes iš dalies, nors ir ne tiesiogiai - teikdami logistikos paslaugas, - ir patys jame dalyvavome bei matėme visų atsakingų institucijų, įmonių pasiruošimą bei atliekamus darbus.
Žinia, būtent per kompanijos „Bega“ terminalą į Lietuvą jūros keliu buvo atgabenti du iš trijų sinchroninių kompensatorių, kurių įrengimas buvo vienas iš pagrindinių sinchronizacijos su kontinentinės Europos tinklais programos projektų“, - priminė Klaipėdos jūrų krovinių kompanijos „Bega“ generalinis direktorius Laimonas Rimkus.
Anot jo, suprantama, jog, kalbant apie elektros kainas, kompanijos interesas - kad jos būtų kuo patrauklesnės, todėl įmonė daro žingsnius, kurie leistų ir pačiai gaminti bei kaupti elektros energiją, kartu neatsisakant galimybių ir toliau pirkti ją biržoje.
Vidutinė elektros kaina „Nord pool“ biržoje 2025 metų sausio mėnesį buvo 0,089 euro už kilovatvalandę be PVM. Per pirmas 10 vasario dienų vidutinė kaina padidėjo iki 0,127 euro už kilovatvalandę.
Taip pat skaitykite
Rašyti komentarą