„Snoro“ turtų paieškos: kreditoriai laukia, teisininkai uždirba

„Snoro“ bankroto administratorius yra bendrovė „Valnetas“, kuriai vadovauja bankroto administratorius Gintaras Adomonis.

Viešai prieinamais duomenimis, „Snoro“ bankroto administratoriaus teisinis patarėjas yra advokatų kontoros „TGS Baltic“ teisininkų komanda.

„TGS Baltic“ yra viena žinomiausių advokatų kontorų Lietuvoje, Latvijoje ir Estijoje (Lietuvos padaliniui vadovauja teisininkas Vilius Bernatonis).

Tačiau „Snoro“ reikaluose ši teisininkų komanda, subjektyviai vertinant, nežiba – portalo duomenimis, bankroto administratoriui teismuose sunkiai sekasi atgauti užsienyje besislapstančių R. Baranausko ir V. Antonovo turtus.

Sunkios pinigų paieškos

Būta ir gan kurioziškų situacijų – dar 2020 m. Alfa.lt skelbė, kad į Rusiją pabėgęs V. Antonovas bankrutavo, o bankininko bankroto administratorius apdairiai ėmė siekti, jog Šveicarija pripažintų rusų pirmenybę į šios šalies bankuose V. Antonovo laikomus pinigus ir kitą turtą.

Kaip tuomet rašyta, tokiu atveju pirmiausia iš V. Antonovo pinigų būtų dengiamos bankininko skolos Rusijoje, o likusiems kreditoriams, tarp kurių – ir „Snoras“, tektų tik likučiai, jei tokių būtų.

Kad neliktų prie suskilusios geldos, „Snoro“ bankroto administratorius turėtų susitarti su kitais potencialiais bankrutavusio V. Antonovo kreditoriais.

Tačiau, tuometiniais Alfa.lt duomenimis, „Valnetas“, iš pradžių aktyviai įsitraukęs į teisinius procesus, tuomet neskubėjo susitarti dėl V. Antonovo pinigų dalybų.

G. Adomonis tąkart teigė, kad prašymas dėl kreditorinių reikalavimų Šveicarijoje pateiktas jau „seniai“, tačiau nedetalizavo, ar šiuo metu imamasi aktyvių veiksmų, kad būtų pasinaudota galimybe pretenduoti į V. Antonovo pinigus.

„Mes tikrai darome viską, kad tikrai būtų viskas gerai. Bet, ką darome, nekomentuosiu – negaliu“, – sakė G. Adomonis.

Bankrutavęs „Snoras“ iš buvusių savininkų, portalo žiniomis, mėgina prisiteisti apie 500 mln. eurų, tačiau šių paieškų kol kas nevainikuoja sėkmė.

Pelnosi advokatai

Nors „Snoro“ bankroto administratoriui talkina vieni garsiausių teisininkų Lietuvoje, rezultatų kol kas nematyti. Nepaisant to, už teisininkų paslaugas tenka mokėti – iš to paties „Snoro“ pinigų.

Kiek už „TGS Baltic“ paslaugas jau sumokėta ir kiek bylų laimėta?

Šių klausimų Alfa.lt raštu praėjusią savaitę paklausė paties G. Adomonio, tačiau „Snoro“ bankroto administratorius į juos neatsakė.

Paklausėme šių klausimų ir pačios „TGS Baltic“ advokatų kontoros. Tačiau, kaip paaiškėjo, pinigai, kuriuos uždirba teisininkai, yra paslaptis.

Vilius Bernatonis Lietuvoje vadovauja žinomai teisininkų kontorai „TGS Baltic“. Alfa.lt

„Kaip Jums yra žinoma, advokatų kontorų veiklą reglamentuoja Lietuvos Respublikos advokatūros įstatymas, kuriuo vadovaujantis visiems Lietuvoje veikiantiems advokatams yra nustatyta pareiga saugoti advokato ir kliento profesinę paslaptį bei draudžiama ją atskleisti viešai. [...]

Vadovaudamasi tarp advokatų kontoros „TGS Baltic“ ir BAB banko „Snoras“ sudarytos teisinių paslaugų teikimo sutarties nuostatomis, advokatų kontora neturi teisės viešai atskleisti šios informacijos, kadangi jai taikoma konfidencialios informacijos apsaugos pareiga“, – rašė „TGS Baltic“ komunikacijos vadovė Aistė Veberaitė.

Alfa.lt taip pat pasiteiravo, kiek ieškinių prieš buvusius savininkus bankroto administratoriui padėjo paruošti „TGS Baltic“ teisininkai ir keliose bylose atstovavo „Snorui“.

Taip pat kiek šių bylų pavyko laimėti ir kiek pinigų buvo priteista „Snorui“. Tačiau sulaukė gan aptakaus atsakymo, kad teisminiai procesai dar vyksta.

„Advokatų kontora „TGS Baltic“, atstovaudama bankrutavusio BAB banko „Snoras“ interesams, dalyvavo daugiau kaip 100 skirtingų teisminių procesų.

Dalis iš nurodytų teisminių procesų buvo inicijuoti BAB banko „Snoras“ nemokumo administratoriaus iniciatyva, kitoje dalyje teisminių procesų likviduojamas bankas dalyvavo kaip atsakovas ar tretysis asmuo.

BAB bankas „Snoras“ yra likviduojamas įgyvendinant šio proceso strateginį veiklos planą, kuriame, be kita ko, yra nustatyti ir BAB banko „Snoras“ siekiami tikslai vieno ar kito teisminio proceso inicijavimu.

Nevertinant atskirų bylų baigties, advokatų kontora „TGS Baltic“, atstovaudama BAB banko SNORAS interesams, atstovaujamose bylose iš esmės sėkmingai įgyvendino savo kliento bei jo kreditorių iškeltus tikslus.

Dalis teisminių procesų vyksta ir toliau, todėl juose siekiami tikslai dar nėra galutinai pasiekti“, – rašė A. Veberaitė.

Advokatų turtai – paslaptis

Įprastai apie bendrovių, įmonių finansinę veiklą duomenis turi valstybinės institucijos. Tačiau advokatų atveju yra kitaip.

„Vadovaujantis galiojančiais įstatymais, Vyriausybės nutarimais ir Teisingumo ministerijos nuostatais, Teisingumo ministerija nėra įgaliota rinkti duomenis apie advokatų kontorų / profesinių bendrijų pajamas / pelną ar mokesčių mokėjimą, todėl tokios informacijos neturi.

Galimai prašomą informaciją galėtų pateikti Valstybinė mokesčių inspekcija“, – portalui nurodė Teisingumo ministerijos atstovė Dalia Milkevičienė.

Pagal sumokėtus mokesčius būtų galima bent teoriškai spėti apie advokatų kontoros pelną.

Į Mokesčių inspekciją kreiptis nurodė ir Lietuvos advokatūros atstovė ryšiams su visuomene Silvija Smolskaitė. Tačiau ir Mokesčių inspekcijoje daug sužinoti nepavyko – kaip paaiškėjo, kadangi mokesčius moka ne advokatų kontoros, o pavieniai fiziniai asmenys, duomenų, kiek mokesčių sumokėjo „TGS Baltic“ kontora, neturi net Mokesčių inspekcija.

Po teisybei, tokiai situacijai reikšmės turi ir neapibrėžtas „TGS Baltic“ statusas. Nors įprastai verslai turi veikti įsteigę juridinį asmenį, „TGS Baltic“, Registrų centro duomenimis, nėra Juridinių asmenų registre.

„Teisės aktai nenumato prievolės advokatams veikti įsteigus juridinį asmenį, jie savo paslaugas gali teikti ir kaip individualūs subjektai. Šiuo konkrečiu atveju būtent taip ir yra – minima advokatų kontora neveikia kaip atskiras juridinis asmuo“, – portalui nurodė Registrų centro atstovas Mindaugas Samkus.

Pro paslapties skraistę

Bent kokį vaizdą apie advokatų uždarbius susidaryti leidžia viešieji pirkimai, kuriuose dalyvauja teisininkų kontoros.

Šiek tiek informacijos galima rasti ir apie „TGS Baltic“. Šių metų kovo pabaigoje teisininkų kontora sudarė teisinių paslaugų sutartį su elektros perdavimo sistemos operatoriumi „Litgrid“, kurios vertė – 59 628,80 eurų.

Pagal šią sutartį teisininko ar specialisto vienos valandos darbo įkainis siekia 64 eurus be PVM. Pritaikius šį mokestį, galutinis įkainis siekia 77,44 euro.

Pagal sutartį į „Litgrid“ rūpimus klausimus gali prireikti atsakyti ir iki 390 valandų darbo. Tokiu atveju už teisininkų darbą gali tekti pakloti iki 30 tūkst. eurų.

Pelningų klientų – ir daugiau

„Snoro“ bankroto administratorius – ne vienintelis „TGS Baltic“ klientas, iš kurio šiai teisininkų kontorai pavyksta uždirbti, nors rezultatai kelia klausimų.Alfa.lt rašė apie Lietuvos ginčą su 

Rusijos energetikos milžine „Gazprom“, vykusį Stokholmo arbitraže.

Arbitražo teismas nustatė, kad Lietuvos pretenzijos dėl „Gazprom“ neteisingos kainodaros, taikytos 2004–2012 m., nepagrįstos. Valstybė 2012–2016 m. vien teisininkams šioje arbitražo byloje sumokėjo 9,5 mln. eurų.

Tarsi to būtų maža, vėliau Lietuva nusprendė apskųsti arbitražo sprendimą, pradžiugindama teisininkus besitęsiančiu brangiu bylinėjimosi procesu.

Bylinėjimasis Švedijos teismuose nepripažįstant Stokholmo komercinio arbitražo sprendimo nepriteisti Lietuvai iš „Gazprom“ 1,4 mlrd. eurų permokos 2017–2020 m. kainavo dar 965 tūkst. eurų iš mokesčių mokėtojų kišenės.

Tokią sumą pagal pateiktas sąskaitas teisininkams išmokėjo valstybei šiose bylose atstovavusi Energetikos ministerija.

Tai atrodo panašu į tam tikrą dėsningą schemą, kai inicijuojamos bylos žadant prisiteisti milijonines sumas, bylinėjimasis brangiai kainuoja, o rezultatai – jokie arba neįspūdingi.

Pavyzdžiai rodo, kad tokio žaidimo taisyklės priimtinos, kai mokama mokesčių mokėtojų pinigais. Arba – „Snoro“ atveju – žlugusio banko kreditorių lėšomis.

alfa.lt