„Kai kurių atlikėjų kainos šiemet augo apie 40 procentų“, - sako „Trijų karalių“ prekės ženklo įkūrėjas, renginių organizatorius Remigijus Žiogas.
Anot jo, geidžiamiausios ir populiariausios įmonių vakarėliuose yra į skandalus įsivėlusios grupės ir atlikėjai, tokios kaip „Šeškės“ ir Nijolė Pareigytė.
Tačiau norintieji šventes pasitikti jų kompanijoje turėjo sumokėti ir solidžiausius honorarus.
„Ant bangos šiais metais - ir tautos muzika, kurią paprastai groja „Relax FM“: „Žemaitukai“, „Patruliai“, „Du Donatai", - šių metų renginių madas vardina R. Žiogas.
Tačiau jis atkreipia dėmesį, kad ryškėja tendencija, jog tokiuose renginiuose daugiau dėmesio yra skiriama patiems darbuotojams, jie yra įvertinami ir apdovanojami.
„Turėjau netgi įmonių, kurios apdovanoja visus savo darbuotojus ir visiems skiria nominacijas. Tai nėra, kada yra akcentuojamas atlikėjas, vakaro vedėjas, bet labiau išskiriami yra patys žmonės, o ne vakaro programa“, - sako R. Žiogas.
Jis atskleidžia, kad būtent tokia šventė buvo vieno iš mažmeninės prekybos tinklų, kai vietoj žvaigždžių koncertavo mažai kam žinomas „bandas“, o visas dėmesys buvo skiriamas darbuotojams.
„Tuomet ir patys darbuotojai labiau įsitraukia į šventę, rengiasi pagal jos tematiką, renkasi ryškesnius atributus. Žmonės labiau nori švęsti ir labai akcentuoja savo išorę ir nusiteikimą. Tai jau ne ta pati šventė, kai ateinu pažiūrėti, ką įmonės direktorius užsakė“, - pasakoja R. Žiogas.
Jis pažymi, kad darbuotojų įsitraukimas į šventę - tai ne vienerių metų virsmas.
„Stebiu, kaip tos pačios įmonės švenčia penkerius ir daugiau metų. Anksčiau įmonėje su megztiniais į šventinį vakarėlį ateidavo 10 vyrukų, o šiemet - jau tik 1-2.
Nesiruošti šventei ir nepasinerti į jos temą jau tampa nepatogu“, - šventinių tradicijų formavimosi ypatumus atskleidžia renginių organizatorius ir vedėjas.
Pradeda anksčiau
R. Žiogas atkreipia dėmesį, kad šventinių renginių laikotarpis šiemet neįprastai ilgas.
Jo kolegos pirmąjį renginį vedė dar lapkričio 23 d., o paskutinis šventinis „Trijų karalių“ organizuojamas renginys vyks vasario pradžioje.
„Keičiasi kalėdinio laikotarpio tendencijos, nori visi tų ryškesnių spalvų, kadangi pas mus tas “cepelininis„ dangus. Norisi, kad jau žibėtų iš anksčiau viskas. Net miestų aikštėse Kalėdų eglės įžiebiamos anksčiau“, - sako R. Žiogas.
Anot jo, šiemet pasijuto, kad ekonominė situacija gerėja ir įmonės šventėms gali skirti daugiau lėšų.
„Viskas brangsta. Anksčiau mūsų organizuojamų renginių biudžetas žmogui būdavo apie 100 eurų, o šiemet jis pasiekė 150 eurų“, - pažymi R. Žiogas.
Tiesa, jis pripažįsta, kad jau nebėra tokio polėkio, kaip būdavo dar prieš 2014 metus, kai koncertuoti į kalėdinius renginius būdavo kviečiamos estrados žvaigždės net iš Rusijos.
Holivudo tematika
Renginius organizuojančios įmonės „Pramogų burės“ vadovas Nerijus Ivanauskas akcentuoja, kad populiariausi tikrai yra teminiai šventiniai vakarai.
„Šiemet ypač populiari Holivudo tema, retro tematika - Didysis Getsbis, taip pat visada aktuali Lotynų Amerikos tematika“, - sako N. Ivanauskas.
Anot jo, įmonės pageidauja išskirtinių, originalių renginių. Nors dažnai kviečiasi ir scenos žvaigždes, kurios Lietuvoje renka arenas: Saulius Prūsaitis, Džordana Butkutė, Justinas Jarutis ar Jessica Shy.
„Šiais metais įmonės švenčia aktyviai. Daug dėmesio skiriama renginio kokybei, dekoracijoms“, - pastebi N. Ivanauskas.
Anot jo, vis daugiau įmonių nebemato tikslo daug lėšų skirti atlikėjams. Siekia daugiau įtraukti pačius darbuotojus. Šventinis renginys - tai jau ne vien šokiai, pavalgymas ir pagėrimas, o viso kolektyvo šventė, apdovanojimai už metų darbus.
„Kuriami filmukai apie įmonės darbuotojus. Populiarėja animacija. Techninių galimybių renginiams yra labai daug“, - sako N. Ivanauskas.
Anot jo, šventinio renginio programos biudžetas gali būti labai įvairus. Programai galima skirti ir 5 tūkst. eurų, tačiau yra įmonių, kurios tam nepagaili ir 40 tūkst. eurų.
N. Ivanauskas pažymi, kad ne visos įmonės dar sugeba planuoti renginius iš anksto ir susizgrimba tik spalio mėnesį, kai ir vietų, ir atlikėjų pasirinkimo jau beveik nebėra.
Tiesa, jis sutinka, kad kai kurios įmonės sprendimus dėl vakarėlių priima tik jau žinodamos savo metinius finansinius rezultatus.
„Šiemet buvo įmonių, kurios atsisakė šventinių vakarėlių, nors anksčiau juos nuolat rengdavo. Dažniausias motyvas - finansinė įmonės situacija“, - sako N. Ivanauskas.
Taip pat jis pastebi, kad dauguma įmonių šventes vis dėlto rengia iki Kalėdų ir nenukelia jų į sausio mėnesį, „kai šventinė nuotaika jau yra pasibaigusi“.
Nėra erdvių
„Šiemet vėl tarp vakarėlių temų populiarios „Oskarų“ ceremonijos, kazino temos, ant bangos ir kosmoso tematika“, - sako R. Žiogas.
Anot jo, kosmoso tematika ypač dėkinga dėl to, kad ją galima įspūdingai įgyvendinti naudojant tiek įspūdingus kostiumus, tiek šiuolaikines technologijas, LED ekranus, dekoracijas, 3D akinius ir pan. Visa tai sukuria didžiulį įspūdį.
„Klaipėdoje turime problemų dėl vietų renginiams. Kasmet tos pačios 10 vietų. O jei renginio dalyvių apie 200, tai tik trys pasirinkimai. „Švyturio“ arena galėtų pasiūlyti erdvių kalėdiniams įmonių renginiams, kaip yra Kaune, kur arena prisitaiko prie 100-500 žmonių renginių“, - pažymi R. Žiogas.
Taip pat skaitykite
Rašyti komentarą