„Swedbank“ iki 40 proc. didina gyventojų turto draudimo įmokas, blogėja kitos draudimo sąlygos

„Swedbank“ atnaujinamos turto draudimo įmokos, palyginti su buvusiomis prieš dvejus metus, didėja beveik 70 proc.

Rekordinius pelnus pernai uždirbęs, tačiau bankų solidarumo mokestį įpareigotas mokėti „Swedbank“ aiškina, kad galutinei draudimo kainai įtakos turėjo infliacija, spartus statybinių medžiagų ir remonto darbų kainų augimas, pakilę apdailos specialistų, meistrų atlyginimai.

Pasak banko, visa tai išaugino atstatymo darbų sąmatas ir draudimo išmokų sumas, reikalingas patirtai žalai atlyginti.

Dvigubai didesnė išskaita

„Swedbank“ klientus informuoja, kad yra atnaujintos jų gyventojų turto draudimo sutarties sąlygos. Toks draudimas yra privalomas turintiems būsto paskolą šiame banke.

„Swedbank“ nurodo, kad pasikeitė draudimo išskaitos dydis – ji didėja nuo 57 Eur iki 120 Eur.

Išskaita yra draudimo liudijime nurodyta suma, kuria kiekvieno draudžiamojo įvykio atveju draudikas mažina mokėtiną draudimo išmoką.

Išskaita būsto draudime reiškia, kad nesvarbu, ar žala 20 tūkst., ar 200 eurų, būsto draudimo išskaita viena, šiuo atveju 120 Eur.

Tarkime, vaikas namuose žaidė su kamuoliu ir netyčia nuvertė televizorių, kuris sudužo. Naujai nusipirkti tokį televizorių kainuoja 499 Eur. Banko draudimo kompanija kompensuos išlaidas naujam televizoriui, išskaičiavusi 120 Eur išskaitą.

Kitaip tariant, tai reiškia, kad būtent tokią sumą padengti reikės klientui. T. y. jei sugadinto turto remontas kainuoja 450 Eur, draudimas padengs 350 Eur, o klientas – 120 Eur.

Auga beveik 40 proc.

Didėja ir „Swedbank“ gyventojų turto draudimo mėnesinė įmoka. Per metus ji išaugo beveik 40 proc., o per dvejus metus – beveik 70 proc.

Pavyzdžiui, pagal sutartį, sudarytą daugiau kaip prieš dešimtmetį, kliento 60 kv. m buto gyventojų turto draudimo mėnesinė įmoka dabar yra 3,35 Eur/mėn.

„Swedbank“ informuoja, kad nuo kovo mėn. reikės mokėti 4,62 Eur atnaujintą mėnesio įmoką. 2022 m. ši įmoka buvo 2,72 Eur.

Taigi, per metus draudimo įmoka išaugo 37,91 proc., o per dvejus metus – 69,85 proc.

„Swedbank“ e. bankininkystės svetainėje gyventojų turto draudimo skaičiuoklėje nurodoma, kad sudarant naujas sutartis 60 kv. m buto mūrinės laikančiosios statinio konstrukcijos name mėnesinė draudimo įmoka yra 9,44 Eur.

Bankas: išaugo sąnaudos

„Swedbank“ Lietuvoje atstovė ryšiams su visuomene Daiva Taučkėlaitė paaiškino, kad turto draudimo sutartys yra pasirašomos vienų metų laikotarpiui.

O draudimo sąlygos, tokios kaip kaina ar išskaita, gali būti peržiūrimos kiekvienais metais ir gali kisti dėl daugelio priežasčių (pavyzdžiui, dėl pasikeitusių remonto, statybinių medžiagų įkainių, pakitusios rinkos situacijos ir t. t.).

„Pastaraisiais metais Lietuvoje stebėjome rekordinę infliaciją bei spartų statybinių medžiagų ir remonto darbų kainų augimą. Pakilę apdailos specialistų, meistrų atlyginimai ženkliai išaugino atstatymo darbų sąmatas ir draudimo išmokų sumas, reikalingas patirtai žalai atlyginti. Visi šie veiksniai turėjo įtakos galutinei draudimo kainai“, – Alfa.lt teigė D. Taučkėlaitė.

Ne gyvybės draudimo paslaugas „Swedbank“ klientams teikia draudimo bendrovė „Swedbank P&C Insurance AS“ Lietuvos filialas per atstovą „Swedbank“.

Uždirbo rekordinį pelną

Vienas didžiausių šalies komercinių bankų „Swedbank“ 2023 m. uždirbo 361 mln. eurų grynojo pelno, arba 2,5 karto daugiau nei 2022 m. (143 mln. eurų).

Bankas pranešė, kad pelną lėmė verslo kreditavimo portfelio augimas, didelis privačių klientų aktyvumas, Europos Centrinio Banko (ECB) monetarinė politika ir kitos priežastys.

„Swedbank“ bendros pajamos 2023 m. siekė 762 mln. eurų – 2,2 karto daugiau nei 2022 m. (349 mln. eurų), grynosios palūkanų pajamos – 609 mln. eurų – 2,8 karto daugiau (217 mln. eurų), grynosios komisinių pajamos – 122 mln. eurų, arba 6 proc. daugiau (115 mln. eurų).

Nusavino „rentą“

Alfa.lt primena, kad Seimas 2023 m. gegužę priėmė Laikinojo solidarumo įnašo įstatymą, kuris įteisino Vyriausybės inicijuotą laikiną bankų solidarumo įnašą.

Toks mokestis pasiūlytas šalies komerciniams bankams uždirbus daugiau kaip 1 mlrd. eurų pelno, kuris laikomas netikėtu. Vyriausybė teigė, kad bankai pelnosi iš ECB didinamų palūkanų normų.

Įstatymas numato, kad šį mokestį dvejus metus mokės visi bankai bei kredito įstaigos, o įnašas sudarys 60 proc. bankų grynųjų palūkanų pajamų, daugiau kaip 50 proc. viršijančių keturių įprastų finansinių metų šių pajamų vidurkį.

Skaičiuojama, kad per laikotarpį iki 2024 m. pabaigos solidarumo įnašas iš viso galėtų sudaryti apie 410 mln. eurų. 2023 m. į valstybės biudžetą planuota surinkti apie 130 mln. eurų, 2024 m. – apie 230 mln. eurų, o 2025 m. – apie 50 mln. eurų solidarumo įnašo.

Visos šios lėšos bus panaudotos gynybai bei karinei ir civilinei transporto infrastruktūrai, kuri būtina priimant NATO sąjungininkų pajėgas.

Premjerė Ingrida Šimonytė yra sakiusi, kad, pasikeitus ECB pinigų politikai, uždirbamas bankų pelnas yra ne jų efektyvios veiklos pajamos, o renta. Todėl esą teisinga šiomis lėšomis didinti Lietuvos gynybos pajėgumus.

Lietuvos bankų asociacija teigė, kad naujas įstatymas prieštarauja Konstitucijoje įtvirtintam asmenų lygiateisiškumo principui, pažeidžia valstybės pagalbos taisykles bei griauna valstybės patikimumą tarptautinių investuotojų akyse.