Tarptautinės energetikos agentūros vadovas Fatihas Birolis: „Tai dvi naftos krizės ir viena dujų krizė kartu sudėjus“
Nuo vasario 28 d., kai prasidėjo intensyvus Teherano bombardavimas, iš rinkos jau pasitraukė 11 mln. barelių naftos per dieną ir apie 140 mlrd. kubinių metrų dujų.
Palyginimui, 2022 m. Rusijos sukelta krizė iš rinkos eliminavo apie 75 mlrd. kubinių metrų dujų.
Sugriauta infrastruktūra ir TEA „gelbėjimosi ratas“
F. Birolis pabrėžė, kad krizė nebus trumpalaikė – Persijos įlankoje smarkiai apgadinta mažiausiai 40 energetikos objektų.
Tai reiškia, kad net ir nutraukus ugnį, tiekimas nebus atkurtas akimirksniu.
Reaguodama į situaciją, TEA kovo 11 d. į rinką išleido 400 mln. barelių naftos iš strateginių rezervų – tai didžiausia tokia priemonė istorijoje, tačiau ji sudaro tik 20 proc. visų turimų atsargų.
„Prireikus galime išlaisvinti dar daugiau naftos, kad sumažintume ekonomikos skausmą, tačiau tai nėra sprendimas. Vienintelis tikras sprendimas – Hormūzo sąsiaurio atvėrimas“, – konstatavo TEA vadovas.
Pasaulio lyderių ultimatumas ir laivybos saugumas
Geopolitinė įtampa pasiekė kulminaciją šį savaitgalį, kai JAV prezidentas Donaldas Trumpas pateikė Iranui 48 valandų ultimatumą vėl atverti Hormūzo sąsiaurį, per kurį keliauja penktadalis pasaulio naftos.
Terminui baigiantis vėlai pirmadienio vakarą, Teheranas atsakė grasinimais taikytis į JAV sąjungininkų energetikos infrastruktūrą regione.
Tarptautinė reakcija:
- 22 šalys (daugiausia iš ES) pareiškė esančios pasirengusios jėga užtikrinti saugią laivybą sąsiauryje.
- Japonija svarsto dislokuoti kariuomenę minų paieškos operacijoms.
Lietuva taip pat jaučia krizės atgarsius – premjerė atstovė I. Ruginienė įspėja, kad tik kuro rezervų atlaisvinimas gali padėti suvaldyti šuoliuojančias degalų kainas, o trąšų tranzito trikdžiai kelia grėsmę maisto infliacijai.
Rekomendacijos vyriausybėms: taupymo režimas
TEA jau paragino vyriausybes imtis griežtų paklausos valdymo priemonių, kurios primena praėjusio amžiaus krizes:
Skatinti masinį darbą iš namų.
Laikinai naikinti greičio ribojimus greitkeliuose (siekiant optimizuoti kuro sąnaudas).
Susilaikyti nuo nebūtinų skrydžių lėktuvais.
Pasak ekspertų, jokia šalis neliks apsaugota nuo šio šoko pasekmių, o labiausiai nukentėjęs Azijos ir Ramiojo vandenyno regionas jau dabar išgyvena verslų stabdymą bei energetinį chaosą.
Šaltinis: TEA, Alfa.lt, Verslo naujienos
Rašyti komentarą