Mokslininkai rado būdą, kaip pamaitinti 136 milijardus žmonių: jų atradimas gali tapti revoliucija

Ypač turint omenyje, kad Žemės gyventojų skaičius jau viršijo 8,2 milijardus žmonių, o iki 2050 m., pagal JT prognozes, gali pasiekti beveik 10 milijardų, rašo JasonDeegan. 

Tuo pačiu metu pranešama, kad mūsų blogiausi nuogąstavimai ne visada spėja pasivyti revoliucinius atradimus.

Taip buvo XX amžiuje, kai žmonės išrado sintetines trąšas. Ir tokia situacija netrukus gali pasikartoti. Kalbama apie elektrinį žemės ūkį.

Kas yra elektrinis žemės ūkis

Visi žinome, kad augalams augti reikalinga saulės šviesa. Tačiau mokslininkams jau pavyko pasiekti, kad tai vyktų be „tiesioginio“ saulės poveikio...

Tai naujas žemės ūkio metodas, kai augalams nebereikia pasikliauti fotosinteze. Vietoj saulės šviesos naudojamas efektyvesnis cheminis procesas, veikiantis saulės baterijų energija. 

Ši energija naudojama reakcijai, jungiančiai vandenį ir anglies dioksidą (CO₂) ir gaunant acetatą – paprastą molekulinį junginį, kurį genetiškai modifikuoti augalai gali absorbuoti ir naudoti kaip maistą.

Paprasčiau tariant, mokslininkai išmokė augalus „valgyti“ visiškai nauju būdu. Ir šio metodo efektyvumas yra įspūdingas.

Įprasta fotosintezė paverčia tik apie 1 % saulės energijos, kurią sugeria augalas, į prieinamą energiją. Savo ruožtu, elektros žemės ūkis, pašalinęs priklausomybę nuo šviesos, gali sumažinti žemės ūkio paskirties žemės poreikį iki 94 %! 

Tai atveria duris žemės ūkiui vietose, kur anksčiau tai atrodė neįmanoma – dykumose, miesto pastatų stoguose ir pan.

Be to, šis žingsnis leistų atlaisvinti didžiules ariamos žemės plotus gamtos atkūrimui ar gyvenamųjų namų statybai. Žmonija gautų daugiau maisto iš mažesnio ploto. 

Pagal skaičiavimus, teoriškai šis metodas galėtų pamaitinti daugiau nei 136 milijardus žmonių. Nors artimiausiu metu niekas neketina maitinti tiek žmonių, tai suteikia supratimą apie galimo masto.

Acetatas – slaptas ingredientas

Šio proveržio pagrindas – acetatas, junginys, kurį kai kurie mikroorganizmai jau naudoja kaip energijos šaltinį. Dabar užduotis – išmokyti augalus daryti tą patį.

Paprastai augalai pradiniame augimo etape, iki fotosintezės pradžios, naudoja sėklose sukauptą energiją. 

Bioinžinieriai dirba, kad „perkeltų“ šiuos vidinius procesus į suaugusius augalus, kad jie galėtų maitintis acetatu vietoj saulės šviesos.

Pirmieji eksperimentai yra daug žadantys. Tokios kultūros kaip salotos ir pomidorai ne tik išgyvena maitindamosi acetatu, bet ir klesti. 

Jei šį sėkmę pavyks pakartoti su pagrindinėmis kaloringomis kultūromis, pavyzdžiui, manioku, batatais ar grūdais, pasaulinę maisto sistemą laukia rimti pokyčiai.

Tai leistų auginti maistą ištisus metus, nepriklausomai net nuo oro sąlygų, uždarose ir kontroliuojamose sąlygose.