Nauja, prakitiškai „nenulaužiama” mikroschema leis atlikti kompiuterio operacijas šviesos greičiu
Šviesos bangų sąveika su materija yra vienas iš galimų būdų sukurti šiuolaikinių mikroschemų galimybes pranokstančią kompiuterinę technologiją, šiuo metu veikiančią pagal XX a. septintajame dešimtmetyje išrastą technologiją.
Pensilvanijos universiteto mokslininkų komanda nusprendė sukurti platformą, kuri leistų atlikti vektorių ir matricų daugybą – matematinę operaciją, svarbią neuroninių tinklų architektūroje.
Tam jie panaudojo architektūrą, kurią pirmasis pasiūlė metamedžiagų, optikos ir fotonikos specialistas Naderas Engeta. Kaip platformą jie pasirinko pigų ir prieinamą silicį ir šviesą.
Vietoj vienodo aukščio silicio plokštelių mokslininkai naudoja tokias, kurių tam tikrose dalyse yra maždaug 150 nm įdubimai. Aukščio skirtumai leidžia, nepridedant kitų medžiagų, valdyti šviesos bangų sklidimą per mikroschemą ir atlikti matematinius skaičiavimus šviesos greičiu.
Naujasis lustas ne tik padidina skaičiavimo spartą ir sumažina energijos suvartojimą, bet ir patikimai apsaugo duomenis. Kadangi skaičiavimai atliekami vienu metu, konfidencialios informacijos nereikia saugoti kompiuterio darbinėje atmintyje.
Taigi, pagal šią technologiją sukurti kompiuteriai bus praktiškai neįveikiami įsilaužimams, praneša „PhysOrg” leidinys.
„Niekas negalės įsilaužti į neegzistuojančią atmintį ir pasiekti jūsų informacijos”, – sakė vienas iš projekto bendraautorių profesorius Firouzas Aflatonis.
Šis įrenginys jau yra paruoštas masinei gamybai ir pritaikymui grafikos procesoriuose.
Pasak „Intel” vadovo, Mūro dėsnis „gyvas ir sveikas”, nors pamažu artėja prie savo ribos. Be to, „Intel” gali jį sulaužyti jau iki 2031 m.: 2025 m. bendrovė planuoja pereiti prie 1,8 nm funkcinio mazgo ir aplenkti tokius konkurentus kaip TSMC ir „Samsung Foundry”.
Tuo pat metu bendrovė tikisi sukurti pirmąjį lustą su trilijonu tranzistorių pagal naująją architektūrą.
Rašyti komentarą