Šiaurės Korėja kopijuoja JAV droną RQ-4 „Global Hawk“, kad padidintų strateginės žvalgybos pajėgumus
Pchenjane vykusioje ginklų ir įrangos parodoje „Ginklai ir įranga 2023“ pristatytas „Saetbyol-4“ iš karto sukėlė visuotinį susidomėjimą - ne tik dėl savo vizualinio panašumo į vieną pažangiausių JAV bepiločių orlaivių, bet ir dėl to, ką jis gali reikšti: naują Šiaurės Korėjos karinės modernizacijos ir ISR (žvalgybos, stebėjimo ir žvalgybos) doktrinos skyrių.
Šiaurės Korėjos „Saetbyol-4“, pristatytas 2023 m., tiek savo forma, tiek užmoju atkartoja JAV „RQ-4 Global Hawk“.
Didelio aukščio sparnai, V formos uodega ir tolimojo nuotolio profilis reiškia, kad Pchenjanas patenka į elitinį strateginių dronų operatorių klubą.
„Saetbyol-4“, išvertus į lietuvių kalbą - ‚Ryto žvaigždė-4‘, yra nemenkas pasiekimas šaliai, kuriai taikomos griežtos tarptautinės sankcijos.
Pranešama, kad jo sparnų ilgis siekia beveik 35 m, o konstrukcija su aukštai sumontuotais sparnais ir V formos uodega imituoja JAV bendrovės „Northrop Grumman“ lėktuvo „RQ-4 Global Hawk“ aerodinaminį modelį.
Tačiau už silueto slypi techninis skirtumas, kurį reikia atidžiau išanalizuoti.
JAV „RQ-4 Global Hawk“ veikia didesniame nei 60 000 pėdų (18 km) aukštyje ir gali pasigirti daugiau nei 30 valandų ištverme, varomas vieno Rolls-Royce AE 3007H turboventiliatorinio variklio.
Jame įrengtas galingas jutiklių rinkinys, leidžiantis realiuoju laiku sužinoti apie mūšio lauką tūkstančių kilometrų atstumu.
Tuo tarpu Šiaurės Korėjos „Saetbyol-4“ vidiniai komponentai iš esmės nepatikrinti.
Analitikai mano, kad dronų korpusas buvo sukonstruotas iš viešai prieinamų palydovinių vaizdų arba panašių sistemų avarijų nuolaužų, galimai pasinaudojant ribota užsienio technine parama.
Tačiau Šiaurės Korėja greičiausiai neturi galimybės naudotis didelio našumo EO/IR jutikliais, realaus laiko palydovinio ryšio kanalais ir SAR radarų sistemomis, kurios būtų lygiavertės toms, kurios naudojamos NATO standartinėse ISR platformose.
Vienas iš didžiausių nežinomųjų yra „Saetbyol-4“ varomoji sistema.
Nesant įrodymų apie pažangių turboreaktyvinių variklių gamybos pajėgumus, tikėtina, kad Šiaurės Korėja pritaikė modifikuotą komercinį turboreaktyvinį variklį arba mažo apėjimo variklį, išgelbėtą iš senesnių platformų.
Dėl to greičiausiai būtų apribota jo veikimo riba ir ištvermė, o skrydžio aukštis galėtų būti ne didesnis kaip 12 000-15 000 m, o skrydžio trukmė - apie 12-18 valandų, priklausomai nuo naudingosios apkrovos ir degalų kiekio.
Vis dėlto vien iš drono dydžio ir konfigūracijos galima spręsti, kad jis skirtas strateginėms ISR funkcijoms, daugiausia dėmesio skiriant JAV ir Pietų Korėjos karinių pajėgų judėjimui stebėti, laivyno veiklai Geltonojoje ir Japonijos jūrose ir galbūt balistinių raketų išankstinio perspėjimo sistemų stebėjimui.
Taip pat manoma, kad ateityje platforma galėtų būti pritaikyta elektroninio karo ar smūgių užduotims vykdyti, ypač atsižvelgiant į tai, kad Šiaurės Korėja toliau tobulina bepiločių šaudmenų ir tiksliai valdomų nepilotuojamų orlaivių naudingąsias apkrovas.
Regiono karinės galios jau reaguoja. Pietų Korėja pirmenybę teikia investicijoms į kovos su bepiločiais orlaiviais radarus, nukreiptos energijos ginklus ir elektroninio trukdymo sistemas, o Japonija pranešė ketinanti įsigyti ir dislokuoti kovos su bepiločiais orlaiviais technologijas svarbiausiuose oro koridoriuose.
Jungtinės Valstijos toliau stiprina savo priešakyje dislokuotą ISR ir priešraketinės gynybos architektūrą, pažymėdamos, kad Šiaurės Korėjos dronų pažanga yra asimetrinė priemonė, leidžianti prasiskverbti pro sudėtingus gynybos tinklus.
Strateginiu požiūriu „Saetbyol-4“ yra daugiau nei žvalgybos priemonė. Tai propagandinis kūrinys ir technologinis etapas, kuriuo siekiama įrodyti, kad Šiaurės Korėja dabar gali dalyvauti srityje, kurioje kadaise dominavo supervalstybės.
Šaltinis: armyrecognition.com
Šiuo metu skaitomiausi
Taip pat skaitykite
Rašyti komentarą