Šią prievolę verslininkas turės įvykdyti po to, Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas neskundžiama nutartimi atmetė Paulauskų skundą ir paliko nepakeistą jiems nepalankų Regionų administracinio teismo sprendimą.
„Vien tai, kad pareiškėjai kitaip interpretuoja 2013 metų sandorius, t. y. sandorius iki realaus pajamų gavimo momento (2017–2020 metais) bei nesutinka su pirmosios instancijos teismo padarytomis išvadomis, nesudaro teisinio pagrindo konstatuoti, jog pirmosios instancijos teismas netinkamai taikė įrodymų vertinimą reglamentuojančias proceso teisės normas“, – rašoma vasario 11-ąją paskelbtoje nutartyje, kuri yra neskundžiama.
Valstybinė mokesčių inspekcija (VMI) 2023 metais S. Paulauskui priskaičiavo 355,5 tūkst. eurų gyventojų pajamų mokesčio (GPM), 162,9 tūkst. eurų delspinigių ir 71,1 tūkst. eurų baudą, o jo žmonai – 667,4 tūkst. eurų GPM, 92 tūkst. eurų delspinigių ir 71,1 tūkst. eurų baudą už sandorius VMG grupės įmonių akcijomis bei obligacijomis.
S. Paulauskas ir jo sutuoktinė teismo prašė panaikinti VMI ir Mokestinių ginčų komisijos sprendimus bei siekė bylos medžiagą pripažinti nevieša.
Verslininko teigimu, įstaigos neteisingai vertino pajamas už parduotas akcijas. Jo teigimu, už jas buvo atsiskaityta 2013 metais, o VMI bei komisija, nepripažinusios atsiskaitymo įskaitymo pagrindu, nepagrįstai apmokestino 2017–2021 metais gautas obligacijų išpirkimo pajamas kaip pajamas už akcijų pardavimą.
Tuo metu VMI pažymėjo, kad S. Paulausko ir jo žmonos 2013 metais pasirašytų preliminarių įmonių akcijų bei obligacijų pardavimo sutarčių vienintelis tikslas buvo išvengti mokesčių – taip siekta gauti pajamų, kurios būtų priskiriamos neapmokestinamoms.
S. Paulauskas teismams aiškino, kad už akcijų pardavimą buvo atsiskaityta 2013 metais sumokant 4,3 mln. eurų, be to, sandoriai buvo grįsti ekonominiais bei finansiniais tikslais - siekta įsigyti 11 proc. įmonės akcijų ir visą jos kontrolę, kuri leistų konsoliduoti visų įmonių pelną ir bankams deklaruoti geresnius finansinius rodiklius, siekiant gauti didesnį finansavimą investicijoms į verslo plėtrą Baltarusijoje ir Lietuvoje.
Paulauskai skunde nurodė, jog obligacijų platinimas buvo įprasta praktika grupės viduje, o tai, kad jų išleidimas mokestine prasme buvo naudingas, savaime nereiškia, jog siekta išvengti mokesčių. S. Paulauskas pabrėžė, kad įstatymai neįpareigoja rinktis tokio turto perleidimo būdo, kuris būtų naudingiausias valstybės biudžetui.
Be to, sutuoktiniai įrodinėjo, kad S. Paulauskui gavus pajamų ir pripažinus jas bendrąja jungtine sutuoktinių nuosavybe, jo žmona dėl to neturi mokėti GPM.VMI teigė konstatavusi, kad sutuoktinių gauti pinigai pagal 2017 metų akcijų pardavimo sutartį bei 2018–2019 metų obligacijų pasirašymo sutartis laikytinos GPM apmokestinamomis pajamomis. Anot VMI, 2017–2020 metais Paulauskai iš neįvardijamos įmonės į savo sąskaitas gavo iš viso 7,2 mln. eurų pajamų.
Be to, VMI pažymėjo, kad S. Paulauskas gautas lėšas naudojo ne tik verslui, bet ir šeimos reikmėms, pavyzdžiui, prekybos tinkluose, restoranuose, vaistinėse, mokėjo komunalinius mokesčius, įsigijo butą, žemės sklypus. Regionų administracinis teismas 2024 metų liepą atmetė Paulauskų skundus kaip nepagrįstus. Teismas tuomet taip pat konstatavo, kad sandorių tikslas buvo išvengti mokesčių.
Teismas nustatė, kad S. Paulauskas iki 2018 metų vasario 4 dienos valdė 90 proc., o nuo vasario 5 dienos – 100 proc. Kipro holdingo įmonės akcijų, ir kartu su sutuoktine 2013 metais sudarė su šia įmone dvi preliminarias akcijų pirkimo–pardavimo sutartis, taip pat pagal dvi sutartis išpirko šios įmonės išleistas obligacijas, kurių vertė buvo tokia pat, kaip ir iš įmonės už akcijas avansu pagal preliminarias sutartis gautinų lėšų suma.
Teismas pažymėjo, jog S. Paulausko 2013 metais sudarytos preliminarios akcijų pardavimo sutartys bei iš karto po jų pasirašytos obligacijų sutartys buvo iš anksto suplanuotos. Todėl nepasiektas pagrindinis obligacijų išleidimo tikslas, nepritraukta naujų investuotojų, negauta papildomų lėšų.Teismas sprendė, kad VMI ir Mokestinių ginčų komisija pagrįstai nusprendė, jog obligacijų išleidimas buvo nepagrįstas, nedavė įmonei jokios ekonominės ar finansinės naudos. LVAT nutartis yra nuasmeninta ir įmonių pavadinimai joje neskelbiami. Portalas „Verslo žinios“ skelbia, kad tarp Paulauskų ir jų valdomos Kipro įmonės „VMG Holdings LTD“ 2013 metais sudarytos preliminarios sutartys dėl Nyderlandų bendrovės „VMG International Holding B.V“ ir Vakarų medienos grupės akcijų pirkimo-pardavimo.
Žurnalas „Top 500“ pernai skelbė, kad S. Paulauskas tarp turtingiausių Lietuvos žmonių užėmė 13 vietą, leidinio reitinge teigiama, jog verslininko turto vertė per metus padidėjo 5 proc. ir siekė 460 mln. eurų.
Taip pat skaitykite
Rašyti komentarą