Veiklą pakeitusio BKT reikalai nežymiai pagerėjo

(1)

Dėl Vakarų sankcijų ir Lietuvos Vyriausybės sprendimo per Birių krovinių terminalą (BKT) Klaipėdos uoste prieš dvejus metus nustojus krauti tranzitines baltarusiškas trąšas, ši įmonė pamažu keičia veiklą ir gerina pagrindinius rodiklius, tačiau jie - labai toli nuo geriausių laikų.

Praėję metai buvo pirmieji, kai dėl Europos Sąjungos ir JAV sankcijų bei Vyriausybės sprendimo per BKT visiškai nekrauta „Belaruskalij“ trąšų: 2022-aisiais ši krova dar vyko iki vasario.

2023 terminale krauti tik grūdai ir trąšos - bendras krovinių kiekis buvo beveik 260 tūkst. tonų.

„Bendrovė persiorientavo ir dalį terminalo pritaikė grūdinių kultūrų krovai“, - teigiama BKT veiklos ataskaitoje.

Suaktyvėjus veiklai augo ir BKT darbuotojų skaičius - jų šiuo metu yra 50 arba beveik dešimčia daugiau nei prieš metus: „Darbuotojų skaičiaus augimą lėmė krovos diversifikavimas.“ Anot veiklos ataskaitos, pagrindiniai terminalo klientai buvo lietuviškų grūdų eksportuotojai ir didmenininkai, pardavinėjantys trąšas.

Dalį BKT sandėlių pernai nuomojosi ir trąšų prekyba besiverčianti bendrovė „Granmax“, kurios akcijas valdo terminalą kontroliuojantis verslininkas Igoris Udocvickis ir buvęs vadovas Vidmantas Dambrauskas, Klaipėdos tarybos narys.

Pagrindiniai BKT klientai pernai buvo lietuviškų grūdų eksportuotojai ir trąšų pardavėjai.

Už krovą ir kitą veiklą BKT per praėjusius metus iš viso gavo 2,6 mln. eurų pajamų ir patyrė 750,7 tūkst. eurų nuostolį, kai 2022 metais jis siekė 8,5 mln. eurų.

Šiemet finansinę padėtį ketinama gerinti 50 proc. didinant krovą.

„Kryptingai vykdomos aktyvios paieškos naujų krovinių pritraukimui prisitaikant prie pasikeitusių aplinkybių“, - nurodoma metiniame BKT pranešime.

Didžiausio Klaipėdos uosto terminalo metinis pajėgumas siekia 16 mln. tonų birių krovinių. 2017-2021 metais jame kasmet buvo perkraunama nuo 8,3 iki 11,5 mln. tonų trąšų, tačiau pernai dėl Europos Sąjungos ir JAV sankcijų bei Lietuvos Vyriausybės sprendimo, jog „Belaruskalij“ ir „Lietuvos geležinkelių“ sutartis kelia grėsmę šalies nacionaliniam saugumui, baltarusiškos produkcijos krova nutrūko.

Prieš dvejus metus BKT laikinai sustabdė veiklą ir atleido apie šimtą darbuotojų.

Remiantis Registrų centro duomenimis, I. Udovickiui tiesiogiai priklauso 5 proc. terminalo akcijų, dar 65 proc. - Šveicarijoje registruotai įmonei „Hasenberg“ (remiantis naujienų agentūra BNS, per šią įmonę akcijų paketą kontroliuoja I. Udovickis), o likusios 30 proc. - „Belaruskalij“.

Iki sankcijų BKT rezultatai buvo pavydėtini - pavyzdžiui, 2021 metais uždirbta 16,1 mln., metais anksčiau - 15,9 mln. grynojo pelno, o metiniai pardavimai viršijo 90 mln. eurų.

Raktažodžiai

Rašyti komentarą

Plain text

  • HTML žymės neleidžiamos.
  • Linijos ir paragrafai atskiriami automatiškai
  • Web page addresses and email addresses turn into links automatically.
Sidebar placeholder