„Vergų algos ar socialinių tinklų mitas?“: kiek tiesos kalbose, kad lietuviai uždirba mažiausiai Europoje

Antrasis „Pajūrio karštų naujienų graibšto“ tyrimas apie atlyginimus Lietuvoje rodo: situacija nėra ideali, tačiau socialiniuose tinkluose dažnai nutylima pusė tiesos.

Ar Lietuvoje algos tikrai mažiausios Europoje?

Trumpas atsakymas - ne.

Pagal oficialius Eurostato duomenis, Lietuva jau seniai nebėra tarp prasčiausiai apmokamų Europos Sąjungos valstybių. Minimalus atlyginimas Lietuvoje šiuo metu yra didesnis nei kai kuriose Vidurio ir Pietų Europos šalyse.

2026 m. minimali mėnesinė alga Lietuvoje siekia apie 1038 eurus „ant popieriaus“. Į rankas darbuotojas gauna maždaug 777-820 eurų, priklausomai nuo taikomo NPD (neapmokestinamo pajamų dydžio) ir papildomų aplinkybių. Palyginimui:

- Bulgarijoje minimali alga tebėra mažesnė;

- Rumunijoje darbuotojai „į rankas“ dažnai gauna mažiau nei Lietuvoje;

- Latvija atsilieka nežymiai;

- kai kurios Balkanų šalys vis dar turi gerokai mažesnius atlyginimus.

Tuo metu Liuksemburgas, Airija, Nyderlandai ar Vokietija Lietuvą lenkia gana ryškiai.

Tačiau svarbiausia detalė - Lietuva pagal atlyginimų augimo tempą per pastaruosius dešimt metų buvo viena sparčiausiai augusių Europos Sąjungoje ekonomikų. Vidutinis darbo užmokestis šalyje kilo beveik dvigubai greičiau nei kai kuriose senosiose ES valstybėse.

Kiek lietuviai uždirba šiandien?

Šiuo metu vidutinis darbo užmokestis Lietuvoje prieš mokesčius viršija 2300 eurų per mėnesį. Į rankas darbuotojai vidutiniškai gauna apie 1400-1500 eurų.

Žinoma, vidurkiai ne visada atspindi realybę regionuose. Vilniuje atlyginimai gerokai didesni nei mažesniuose miestuose ar provincijoje. Būtent todėl daliai gyventojų atrodo, kad statistika „neatitinka gyvenimo“. Tačiau ekonomistai pabrėžia: net jei pajamų nelygybė išlieka problema, bendras atlyginimų lygis Lietuvoje pastaraisiais metais nuosekliai augo.

Kiek nuo algos pasiima mokesčiai?

Tai yra viena jautriausių temų Lietuvoje. Nuo darbo užmokesčio darbuotojai moka: gyventojų pajamų mokestį, socialinio draudimo įmokas, privalomąjį sveikatos draudimą.

Minimalų atlyginimą gaunantis žmogus nuo „popierinės“ algos netenka maždaug penktadalio pajamų. Vidutines pajamas gaunantiems darbuotojams mokesčių našta tampa dar didesnė.

Ekonomistai dažnai atkreipia dėmesį, kad Lietuvoje darbo jėgos apmokestinimas išlieka gana aukštas, ypač viduriniajai klasei. Tačiau kartu reikia nepamiršti, kad iš šių mokesčių finansuojamos pensijos, medicina, švietimas ir socialinės garantijos.

Ar minimalios algos didinimą tikrai „suvalgo“ infliacija?

Čia slypi daugiausia manipuliacijų. Infliacija iš tiesų mažina pinigų vertę. Jei atlyginimas pakyla 10 procentų, o kainos - 12 procentų, žmogaus perkamoji galia sumažėja. Tačiau Lietuvoje pastaraisiais metais dažnai vyko priešingas procesas: atlyginimai augo sparčiau nei infliacija.

Po itin skaudaus kainų šuolio 2022-2023 metais infliacija Lietuvoje smarkiai sulėtėjo. Tuo metu darbo užmokestis toliau kilo. Tai reiškia, kad bent daliai darbuotojų perkamoji galia realiai augo.

Vis dėlto žmonės natūraliai labiau pastebi brangstantį maistą, degalus ar augančius komunalinius mokesčius nei lėtą pajamų augimą. Dėl to susidaro įspūdis, kad „viskas tik blogėja“.

„Big Mac“ testas: kiek burgerių gali nusipirkti lietuvis?

Vienas įdomiausių būdų palyginti gyvenimo lygį yra vadinamasis „Big Mac indeksas“. Jis naudojamas ne tik žurnalistų, bet ir ekonomistų. Jo principas paprastas: skaičiuojama, kiek „McDonald's“ burgerių žmogus gali nusipirkti už savo atlyginimą savo šalyje.

Tarkime, Lietuvoje „Big Mac“ kainuoja apie 5-6 eurus. Tai reiškia, kad minimalų atlyginimą gaunantis žmogus už mėnesio algą galėtų nusipirkti maždaug 130-150 burgerių.

Kaip atrodo palyginimas Europoje?

Lietuvą lenkiančios šalys:

Vokietijoje darbuotojas už savo minimalią mėnesinę algą gali įpirkti apie 250-300 burgerių; Šveicarijoje - net daugiau nei 400; Danijoje - apie 350.

Lietuvai artimos valstybės: Lenkija - panašus rezultatas; Latvija - kiek mažesnis; Portugalija - labai panašus.

Atsiliekančios šalys: Bulgarijoje - gerokai mažiau; kai kuriose Balkanų valstybėse - net dvigubai mažiau nei Lietuvoje. Šis testas nėra tobulas, tačiau jis gana aiškiai parodo vieną dalyką: Lietuva nėra Europos dugne, nors iki turtingiausių valstybių dar trūksta nemažai.

Kodėl žmonėms vis tiek atrodo, kad gyventi sunku?

Ekonomistai pastebi įdomų paradoksą: net sparčiai augant atlyginimams, visuomenės nuotaikos dažnai lieka pesimistiškos. Tam yra kelios priežastys.

1. Kainos kyla greičiau nei emocinis saugumas. Žmonės daug jautriau reaguoja į maisto ar būsto kainas nei į lėtą algų augimą.

2. Lyginamės su turtingiausiomis šalimis. Lietuviai natūraliai save lygina ne su Balkanų valstybėmis, o su Vokietija ar Skandinavija.

3. Būsto kainos tapo rimta problema. Nors atlyginimai auga, nekilnojamojo turto kainos didmiesčiuose kai kuriems gyventojams tampa sunkiai įkandamos.

Kas laukia per artimiausius kelerius metus?

Jeigu Lietuvos ekonomika ir toliau augs panašiu tempu kaip dabar, tikėtina, kad atlyginimai didės ir toliau. Ekonomistų vertinimu: minimalus atlyginimas per kelerius metus gali viršyti 1200 eurų „ant popieriaus“, vidutinis darbo užmokestis gali priartėti prie 3000 eurų ribos, o atlyginimų augimą skatins darbuotojų trūkumas ir konkurencija dėl specialistų. Tačiau kartu išliks ir rizikos: lėtesnė Europos ekonomika, geopolitiniai konfliktai, galimos naujos energetikos krizės bei automatizacija ir dirbtinio intelekto poveikis kai kurioms profesijoms. Didžiausias klausimas ateityje bus ne tik atlyginimų dydis, bet ir tai, ar jie aplenks pragyvenimo išlaidų augimą.

© „Vakarų ekspreso“ archyvo nuotr.

Verdiktas: kiek gintariukų verta ši naujiena?

Teiginys, kad Lietuvoje algos yra mažiausios Europoje ir jog bet kokį minimalaus atlyginimo didinimą visiškai „suvalgo“ infliacija, neatitinka realybės.

Taip, daliai žmonių gyvenimas tebėra finansiškai sunkus. Taip, kainų augimas stipriai paveikė gyventojus. Tačiau objektyvūs duomenys rodo, kad Lietuvos atlyginimai per pastaruosius metus augo gana sparčiai, o šalis nebėra tarp skurdžiausiai apmokamų Europos valstybių.

Įvertinimas: 2 iš 5 gintariukų

Šiame teiginyje yra dalis emocinės tiesos, nes daugelis žmonių jaučia kainų spaudimą. Tačiau faktinis teiginys apie „mažiausias algas Europoje“ yra klaidinantis ir gerokai perdėtas.