Verslas nuo nulio iš valstybės kišenės: kaip tuščios įmonės sugebėjo pasiskolinti ir po milijoną

Bent euras nuosavo kapitalo, nėra nuostolio – tai jau tinkamas kandidatas valstybės remiamiems kreditams, kuriais per pandemiją išdalinta šimtai milijonų eurų. Milijoną ar pusę gavo ir tuščios įmonės be nuosavų lėšų, „Invega“ palūkanas kompensavo netgi tiems, kurie patys vengė mokėti mokesčius valstybei. Dėl laisvų standartų apsukrūs verslininkai rado kone nemokamą būdą plėtoti NT projektus.


 

Šalia bankų, griežtai tikrinančių, ar įmonės pajėgs grąžinti paskolas, regis, egzistuoja ir alternatyvi paskolų rinka: valstybiniais pinigais per tarpininkus dalijamos ir milijono eurų dydžio paskolos, kurias gauna „tuščios“ įmonės be nuosavų lėšų, remiamos netgi anksčiau vengusios mokėti mokesčius valstybei. UAB Investicijų ir verslo garantijos, arba „Invega“, dar ir palūkanas kompensuoja.

Dalis įmonių jau nuėjo į užmarštį.

Vonios kambario įranga, baldais bei aksesuarais prekiavusi UAB „Stilus S“ – didžiausią „Invegos“ kreditą gavusi bendrovė, kuri šiuo metu bankrutuoja, rodo „Okredo“ duomenys. Šiai įmonei suteikta 0,5 mln. eurų „Invegos“ paskolų.

Pernai kovą įmonė turėjo 4 darbuotojus, jos turtas 2019 metų pabaigoje sudarė 878 tūkst. eurų, tačiau iš jo 782 tūkst. eurų sudarė skolintas kapitalas, kurį reikėjo grąžinti per metų laikotarpį, rodo finansinė ataskaita Registrų centre. Per visus 2019 metus „Stilus S“ uždirbo 4974 eurų pelną.

Dabar bankroto administratorius sakosi negalįs iš vadovų gauti įmonės dokumentų, ir neturi duomenų apie tikrąją įmonės finansinę padėtį, jis patvirtina, kad pagrindinis kreditorius – „Invega“.

O ši sakosi atgavusi 13 procentų skolos. „Stilius S“ finansavimas suteiktas pagal kovidinę priemonę „Apmokėtų sąskaitų paskolos“.

„Atkreipiame dėmesį, kad tai buvo pati pirmoji paskolų kovidinė priemonė, kurios pagrindinis tikslas buvo kuo greičiau atstatyti įmonių likvidumą, kad šios nebankrutuotų dėl įvestų apribojimų, todėl paskolos gavėjams buvo keliami minimalūs reikalavimai, t. y. buvo tikrinama, ar įmonė nebuvo sunkumus patirianti iki pirmojo karantino.

Vertinimas, ar įmonė yra sunkumų patirianti, buvo atliekamas pagal jos finansines ataskaitas.

Remiantis UAB „Stilius S“ 2018 ir 2019 m. pateiktais duomenimis, įmonės nuosavas kapitalas ir pelnas buvo teigiami, įsipareigojimai neviršijo trumpalaikio turto, ji nebuvo patirianti sunkumų ir laikoma kaip stabili įmonė“, – paaiškina „Invega“.

Archyvų nuotr.

Pinigai

Kitą didžiausią sumą gavusi bankrutuojanti įmonė – krovinių pervežimo autotransportu, sandėliavimo, ekspedijavimo paslaugomus besivertusi UAB „Gobaltika“, jai buvo suteikta 478 tūkst. eurų paskolų pagal „Invegos“ priemonę „Alternatyva“.

Palyginimui, 2019 metų pabaigoje įmonė teturėjo 88,7 tūkst. eurų turto, iš jo nuosavas kapitalas sudarė 59 tūkst. eurų. Įmonės pelnas tais metais siekė 6,5 tūkst. eurų, pardavimo pajamos – 200 tūkst. eurų.

„UAB „Gobaltika“ suteiktas finansavimas neatitinka priemonės sąlygų, šios įmonės valstybės pagalbos gavėjų sąraše nebėra. Finansavimas UAB „Gobaltika“ yra suteiktas paties tarpininko nuosavomis lėšomis ir ši įmonė iš „Invegos“ lėšų nėra gavusi“, – taip „Invega“ žada, kad valstybė nuostolio nebepatirs.

O tuščios įmonės sėkmingai milijonines paskolas grąžina

Dvi paminėtos įmonės dar atrodo tikros gigantės, lyginant su kitomis „Invegos“ finansuotų paskolų gavėjomis.

Pvz., UAB „Olnersa“ gavo 1,08 milijono „Invegos“ eurų per tarpininkus ir priemonę „Alternatyva“. Palyginimui, 2020 m. ši įmonė negavo nei euro pajamų, patyrė 257 eurų nuostolį, o akcininkų kapitalas joje sudarė 2243 eurus.

Kita įmonė, UAB „Kenlosa“ taip gavo daugiau nei 511 tūkst. eurų, joje nuosavas akcininkų kapitalas buvo 819 eurų. UAB „Denrona“ – 538.965 eurai paskolų ir 1331 eurų nuosavo kapitalo. Finansiniai rodikliai pateikti Registrų centro ataskaitose.

Šių įmonių savininkas yra tas pats asmuo, tačiau jis nesutiko pakomentuoti, kokiu tikslu naudojamos paskolos. Bet „Invega“ patikina, kad dvi įmonės jau yra pilnai grąžinusios gautą finansavimą, o „Olnersa“ yra grąžinusi daugiau nei 30 procentų.

Panašių bendrovių paremtųjų sąrašuose yra ir daugiau.

Pvz., UAB „Linusta“ – 519,6 tūkst. eurų paskolų. Šios bendrovės nuosavas kapitalas 2020 m. pabaigoje buvo neigiamas ir sudarė minus 34,65 tūkstančio eurų, 50 tūkst. eurų viršijančius nuostolius įmonė patyrė ir pernai, ir užpernai.„Invega“ patikina, kad ir ši įmonė daugiau kaip trečdalį įsipareigojimų jau grąžino, vykdo NT projektą.

Archyvų nuotr.

Paslapties šydą praskleidžia finansų tarpininkai, kurie skolina įmonėms ir patys verslininkai – kone nemokamais pinigais dažniausiai naudojasi įvairios projektinės bendrovės, pvz., plėtojančios NT objektą, kurį už paskolą ir įkeičia. O finansų tarpininkai ir patys prisiima riziką, kad jų išduodamos paskolos būtų sugrąžintos.

Tačiau valstybės finansuojami kreditai byrėjo net ir į tokias įmones, kurios pačios su valstybe neatsiskaito.

Bent 10,1 milijono eurų mokestinę nepriemoką Valstybinei mokesčių inspekcijai (VMI) turėjusi įmonė „Nekilnojamojo turto valdymas“ – irgi tarp paramos gavėjų, kuriai valstybė per „Invegos“ priemones kompensavo 115,4 tūkst. eurų palūkanų. VMI teisme buvo įrodžiusi, kad įmonė neegzistavusiais sandoriais bandė susigrąžinti beveik 6,5 mln. eurų PVM.

Įmonė kreditą sugebėjo gauti nepaisant to, kad jai priklausantys objektai buvo areštuoti ir išieškomi.

Dabar įmonė bankrutuoja.

Palygino: tai beveik nemokami pinigai, su kuriais galima daug ką nuveikti

Alternatyvaus skolinimo rinkos dalyvės, finansų technologijų bendrovės „SME finance“ pardavimų vadovas Baltijos šalims Lukas Baškys buvo nustebintas, kad didelėmis paskolomis naudojosi ir tuščios įmonės.

„Pirmiausia, priemonės „Alternatyva“ pinigai nėra valstybinis kreditas – tai yra kaip ir pagalbos priemonė finansų tarpininkams, alternatyviems skolintojams, skolinti pinigus smulkiam ir vidutiniam verslui.

Tuos pinigus finansų tarpininkai turės grąžinti ir nebuvo taip, kad kažkas dykai būtų dalinama – klientai turės grąžinti tarpininkams, o tarpininkai turės grąžinti“, – paaiškina L. Baškys.

„Dabar, antra, didelės sumos, pusė milijono eurų kažkokiai visiškai tuščiai naujai įsteigtai įmonei – taip neturėtų būti. Tačiau reikia žiūrėti kontekstą.

Galbūt ten yra kažkokios grupės įmonės, galbūt yra kažkokie laidavimai, galbūt tai yra projektai su nekilnojamuoju turtu, įkeitimais. Reikia labai atsižvelgti į specifiką.

Bet kad kažkokia visiškai tuščia įmonė objektyviomis priežastimis gautų pusės milijono finansavimą – tai nerealus variantas, absoliučiai to būti negali“, – tęsė jis.

Jis paaiškina, kad „Alternatyvos“ pinigai iš „Invegos“ yra labai pigūs, o dar papildomai tam galima gauti ir palūkanų kompensavimo pagalbą.

Archyvų nuotr.

Paskola verslui

„Nežinau, ką daro kiti rinkos žaidėjai, bet, matyt, įmanoma, kad galbūt kažkokiems saviems, draugams, dar kažkam dalina tuos pinigus. Tie pinigai su palūkanų kompensavimu gali būti arti nemokamų.

Tačiau kreditorius atsako vis tiek – jei jam kažkas negrąžins, jis vis tiek iš principo turės grąžinti. Beprotiškai patrauklu rinkoje yra tai, ką galima su „Alternatyvos“ pinigais padaryti –įprastai alternatyvių žaidėjų galimybės skolinti pigiai yra ribotos arba neįmanomos.

„Invegos“ priemonė „Alternatyva“ leidžia klientams paskolinti labai pigiai, galbūt ir įmanomi kažkokie variantai, kad galbūt galėjo saviems paskolinti ar dar kažkam“, – svarsto L. Baškys.

Didesnė rizika, pasak jo, valstybei kiltų tuomet, jei kažkuris finansų tarpininkas neatlaikytų.

„Gali bankrutuoti ir alternatyvūs žaidėjai, gali negrąžinti – kol kas negirdėjau apie tokius atvejus. Bet ir tokia rizika yra, kad jie gali bankrutuoti, jei kažkokios įmonės, gavusios didelius kreditus, jų negrąžins“, – pastebėjo L. Bakšys.

Vienas „Delfi“ kalbintas verslininkas, kurio įmonė naudojosi parama, patvirtino, kad paprastai skolinamasi iš alternatyvių skolintojų, kartais net ir nežinoma, ar tam naudojami „Invegos“ pinigai. Jis paaiškino, kad kiekvienas NT objektas paprastai registruojamas naujos įmonės vardu, kiekvienas verslas ieškosi patraukliausių finansavimo sąlygų.

Dėl paramos galėjo kreiptis visi smulkiojo ir vidutiniojo verslo (SVV) subjektai, kurių veikla, finansų tarpininko vertinimu, yra tvari, o planuojami piniginiai srautai pakankami įsipareigojimams vykdyti, rašoma „Invegos“ svetainėje.

Įmones vertina finansų tarpininkai

Tie atvejai, kai įmonių akcininkų nuosavybė atrodo nykstamai maža šalia suteikto valstybės skatinamo finansavimo, turi bendrą braižą. Dažniausiai įmonės naudojosi priemone „Alternatyva“, kuri įgyvendinama per finansų tarpininkus, kuriems patikėtos priemonės lėšos.

„Prieš priimdami sprendimą suteikti finansavimą, atlieka įmonės kreditingumo vertinimą pagal savo vidaus tvarkas ir teikdami finansavimą verslui, prisiima visą su priemonės lėšų skolinimu verslo subjektams susijusią riziką, t. y. jie turi (turės) besąlygiškai grąžinti priemonės „Alternatyva“ lėšas „Invegai“.

Ši sąlyga galioja ir tuo atveju, kai smulkiojo ir vidutinio verslo subjektas negrąžina suteikto finansavimo – tą turi padaryti pats finansų tarpininkas“, – paaiškino „Invegos“ generalinis direktorius Kęstutis Motiejūnas.

Archyvų nuotr.

Kęstutis Motiejūnas © Asmeninio albumo nuotr.

Pavyzdžiui, UAB „Tauralaukio namai“ buvo gavusi 289 tūkst. eurų paskolų, prieš paramos gavimą turėjo 2 darbuotojus, neteikė finansinių ataskaitų, šiuo metu iškelta bankroto byla.

„Tačiau finansų tarpininkas, suteikęs paskolą šiai įmonei, užsitikrino paskolos grąžinimą nekilnojamuoju turtu. Šiuo metu nemokumo administratorius vykdo turto pardavimą iš varžytinių ir dalis turto jau yra realizuota, o finansų tarpininkas atgauna lėšas, kurias vėliau pagal įsipareigojimus grąžins „Invegai“, – paaiškina K. Motiejūnas.

„Paskolos labiausiai nuo COVID-19 nukentėjusiems verslams“ taipogi teikė finansų tarpininkai, paskolinę ir bankrutavusioms ar bankrutuojančioms įmonėms, pvz. UAB „Telsita“, UAB „Vėsa ir partneriai“, UAB „Senamiesčio restauratoriai“. „Telsita“ pasitraukė garbingai – su valstybe visiškai atsiskaitė.

„Šios įmonės sprendimo dėl finansavimo skyrimo ir finansavimo sutarties pasirašymo metu atitiko Vyriausybės nustatytus pagalbos teikimo kriterijus – įmonių deklaruota vidutinė mėnesio apyvarta buvo nukritusi ne mažiau kaip 30 proc., įmonės buvo išlaikę bent 50 proc. darbuotojų, palyginti su paskolos gavėjo darbuotojų skaičiumi, buvusiu 2020 m. kovo 1 dieną, verslai buvo pateikę Registrų centrui 2019 m. finansinių ataskaitų rinkinį, pagal kurį šios dvi įmonės nebuvo laikomos sunkumų patiriančiomis: nuosavas kapitalas ir pelnas buvo teigiami, įsipareigojimai neviršijo trumpalaikio turto“, – paaiškino paskolų išdavimo vingrybes K. Motiejūnas.

O kokiu pagrindu paskolą gavo „Nekilnojamojo turto valdymas“, bandžiusi nesumokėti milijonų eurų mokesčių valstybei?

„Pasinaudojo dalinio palūkanų kompensavimo priemone ir paraiškos teikimo metu atitiko pareiškėjui keliamus reikalavimus: paraiškos teikimo ir finansavimo sutarties sudarymo metu nebuvo iškeltos bankroto ir (ar) restruktūrizavimo bylos, ne mažiau kaip 25 proc. akcijų ir (ar) kitokių dalyvavimą įmonės kapitale žyminčių kapitalo dalių ir (ar) balsų, ir (ar) vadovų per pastaruosius 5 metus neturėjo teismo nuosprendžių dėl ekonominio finansinio pobūdžio nusikalstamų veiklų ir šie asmenys neturėjo neišnykusio ar nepanaikinto teistumo.

Atkreipiame dėmesį, kad kai gaunama informacija apie įmonės nemokumą arba apie tai, kad yra nutraukta paskolos sutartis, arba įmonei paskelbtas bankrotas, dalinės palūkanų kompensacijos išmokėjimas sustabdomas“, – paaiškino „Invegos“ vadovas.

Archyvų nuotr.

Pinigai

Patvirtino: galėjo ir gauti paskolą, ir kompensuoti palūkanas

„Invega“ paaiškina, kad verslo įmonės pasinaudoti skirtingomis „Invegos“ administruojamomis ir tiesiogiai siūlomomis priemonėmis gali ne vieną kartą. Taip pat ir su daline palūkanų kompensacija – įmonė gali teikti tiek paraiškų pasinaudoti šia priemone, kiek tinkamų paskolų jai išduota, iki kol nepasiekė vienam pareiškėjui galimos skirti maksimalios valstybės pagalbos sumos, paaiškina „Invega“.

Yra tam tikrų veiklos apribojimų, kad paskola negali būti išduoda kai kurioms veikloms, tarp jų NT operacijoms, krovinių vežimo transporto priemonėms pirkti, augalininkystei, gyvulininkystei, medžioklei ir kitoms. Įmonės negali būti bankrutuojančios, vadovai per pastaruosius 5 metus negali turėti neišnykusio teistumo ir pan.

Tačiau yra ir priemonių, per kurias finansavimas tam pačiam pareiškėjui galimas tik vieną kartą, pvz., „Tiesioginės COVID-19 paskolos“, „Apmokėtų sąskaitų paskolos“, „ Paskolos labiausiai nuo COVID-19 nukentėjusiems verslams“.

„Kiekvienas finansavimo suteikimo atvejis yra individualus ir vertinamas atskirai“, – teigiama komentare.

Archyvų nuotr.

„Invegos“ vadovas nemano, kad reikėtų atsižvelgti į akcininkų dalį

Valstybės paramą dažniausiai galėjo gauti sunkumų patiriančios įmonės, kurios prieš pandemiją sunkumų nepatyrė, taip apibrėžta europiniuose dokumentuose. Paskolos buvo teikiamos pagal Vyriausybės nustatytus pagalbos kriterijus. Kai kuriais atvejais vertinimai atlikti ir pasitikėjimo principu – kad verslininkai paraiškose patys nurodė tinkamus rodiklius.

Tačiau visais atvejais vėliau, net ir suteikus finansavimą, „Invega“ verslo deklaruotus duomenis nuodugniai tikrino, ir, jei rasdavo neatitikimų, pagalbą reikalauta nedelsiant grąžinti su palūkanomis.

Pasak „Invegos“ vadovo, teikiant paramą nebūtų teisinga iš įmonių reikalauti, kad prisidėtų ir akcininkai.

„Lietuvoje veikia pakankamai daug bendrovių, kurios neturi ilgalaikio materialiojo turto, pavyzdžiui, dauguma IT paslaugas ar produktus vystančių įmonių, todėl nebūtų teisinga nustatyti kriterijaus, kad finansavimas gali būti suteikiamas tik įmonėms, kurios turi ilgalaikio materialiojo turto.

Valstybė taip pat turėtų skatinti ir pradedantį verslą. Šiuo metu rinkoje finansavimo trūkumą ypač jaučia veiklą pradedančios įmonės, dar neturinčios pakankamų apyvartinio kapitalo rodiklių ir kreditingumo istorijos, kurių reikalauja kredito įstaigos“, – įsitikinęs K. Motiejūnas.

Anot jo, „kovidinės“ priemonės startavo, kai šalyje buvo taikyti itin griežti ribojimai verslui – beveik sustabdytas ekonominis gyvenimas šalyje, uždarytos prekybos, pramogų vietos, o bankai ir kiti tradiciniai finansuotojai stipriai apribojo skolinimosi galimybes.

„Kovidinėmis priemonėmis siekta padėti šalies verslui išlaikyti veiklą ar bent jau ją stabilizuoti, palengvinti esamų įmonių sunkumus.

Dar anksti vertinti skolininkų mokumą: pripažįsta, kad dalis gali negrįžti

Siekdama padėti verslui kovojant su pandemija, „Invega“ tiesiogiai paskolas pradėjo teikti nuo 2020 metų – nuo tada dauguma paskolų yra susijusios su COVID-19

„Kai kurių mūsų tiesioginių kovidinių paskolų grąžinimas prasidėjo šiemet, kitų INVEGOS kovidinių priemonių grąžinimas verslui dar tik prasidės ateityje. Pavyzdžiui, tokioms mūsų priemonėms, kaip „Tiesiogines COVID-19 paskolos“, buvo taikomas ir mokėjimų atidėjimo terminas nuo 1 iki 12 mėn., ir šia galimybe pasinaudojusios kai kurios įmonės, yra vis dar atidėjusios mokėjimų pradžią“, – sako „Invegos“ vadovas K. Motiejūnas.

Anot jo, vertinti įmonių mokumą ar nemokumą šiandieną dar ankstoka.

„Bendrai apžvelgiant aktualiausią informaciją, šiuo metu už kovidinių „Invegos“ paskolų ir garantijų forma suteiktą finansavimą 30 - 90 kalendorinių dienų vėluoja sumokėti tik apie 3 proc. sandorius sudariusių verslų.

Vėluojama mokėti suma sudaro mažiau nei 2 proc. nuo bendro COVID-19 suteikto finansavimo, kuris sudaro beveik 370 mln. eurų.

Daugiau nei 90 k. d. sumokėti vėluoja mažiau nei 1 proc. sandorį sudariusių verslų, jų vėluojama mokėti suma sudaro mažiau nei 1 proc. nuo bendro COVID suteikto finansavimo“, – apžvelgia K. Motiejūnas.

Jis patikina, kad bankrotų atvejai nesiekia ir 1 procento. Tuo metu visiškai su „Invega“ už suteiktą pagalbą jau atsiskaitė daugiau nei 7 procentai klientų.

„Kalbant apie bankrotus ir jų priežastis, pati COVID-19 pandemija ir įvesti ribojimai vykdyti veiklą ar net jos sustabdymai jau yra stiprūs bankroto katalizatoriai. Kalbant apie savo klientus, mes informacijos apie bankroto priežastis nerenkame“, – paaiškina K. Motiejūnas.

Atlikti auditai parodė, kad „Invegos“ teikta pagalba atitiko teisės aktus, „Invega“ ir pati savo iniciatyva atsitiktine tvarka detaliai tikrino daugiau nei 1500 projektų.

Archyvų nuotr.

„Nenustatyta nei vieno tyčinio sukčiavimo atvejo. Nustatytieji atvejai, kai buvo priimti sprendimai susigrąžinti suteiktą valstybės pagalbą arba nutraukti sutartį su paramos gavėju dėl jo neatitikimo teikiamos valstybės pagalbos gavėjo reikalavimams, buvo susiję su pareiškėjo klaidingai pateikta informacija, duomenimis, duomenų perskaičiavimu, priemonių sąlygų nesupratimu, netinkamu jų interpretavimu, negebėjimu tinkamai užpildyti dokumentus paramai gauti ir pan.“, – išdėstė vadovas.

Kadangi valstybės pagalba pernai buvo orientuota į greitį, pandemijos pasekmių mažinimą, tam tikra paskolų forma suteikta finansavimo dalis gali negrįžti taip, kaip tradicinio finansavimo atvejais – finansavimas gali būti nepakankamas, pavėluotas, gali lemti partnerių prasta padėtis, sutrikusios tiekimo grandinės ir kitos verslo pasibaigimą lemiančios priežastys, pripažįsta K. Motiejūnas.

„Tačiau mūsų tikslas – užpildyti verslo rinkoje esamus trūkumus, t. y. mes siūlome tokį finansavimą, kurio verslas negali gauti kitais būdais ar jam yra sunkiai prieinama, o gal jau turima finansinė našta yra tiesiog per sunki, todėl turėjome ir turime užtikrinti rinkai prieinamą ir greitą finansavimą, tam tikrų priemonių atveju prisiimdami didesnę nei kreditavimo rinkoje įprastą kredito riziką“, – sako jis.

Ministerija: priemonės buvo reikalingos, jau koreguotos

Ekonomikos ir inovacijų ministerija (EIM) pažymėjo, kad didelė dalis pandemijos priemonių buvo priimtos valdant praėjusiai Vyriausybei.

„Atsižvelgiant į tai, kad kai kurios buvusios Vyriausybės taikytos pagalbos priemonės kėlė abejonių dėl jų taiklumo bei saugiklių, rengiant antrojo karantino priemones jos nebuvo tokios pačios“, – teigiama komentare.

Galimas netaiklumas pateisinamas – pirmojo karantino metu dar nebuvo sukaupta patirties, leidžiančios priimti tinkamus sprendimus.

„Priemonės nuo Covid-19 nukentėjusioms įmonėms startavo, kai šalyje buvo taikyti itin griežti ribojimai verslui – beveik sustabdytas ekonominis gyvenimas šalyje, uždarytos prekybos, pramogų vietos, o bankai ir kiti tradiciniai finansuotojai stipriai apribojo skolinimosi galimybes. Šios priemonės buvo skirtos tų įmonių likvidumui palaikyti ir tai buvo efektyvi pagalba įmonėms sunkiu laikotarpiu“, – paaiškinama EIM komentare.

Ministerija vertina, kad bankrutavusių paramos gavėjų skaičius nėra didelis, atsižvelgiant į užsitęsusią situaciją dėl COVID-19.

Taip pat ministerija pritaria „Invegai“, kad teikiant paskolas nereikėtų žiūrėti į tai, kokia dalimi įmonėje prisideda akcininkai – daug IT bendrovių, valstybė turi skatinti ir pradedantį verslą, labiausiai jaučiantį finansavimo trūkumą.

„Pagal COVID-19 paskolų priemones paskolas gavusių įmonių skaičius yra 4577, o iš jų bankrutavusių įmonių – 19 arba apie 0,4 proc.

Jeigu COVID-19 pagalbos priemonėmis dėl papildomų reikalavimų būtų galėję pasinaudoti mažiau įmonių, dalis jų verslų būtų susidūrę su bankroto rizika būtent dėl to, kad neturėjo galimybės pasinaudoti tokiomis priemonėmis“, – patikina ministerija.

Lietuvos bankas suskaičiavo, kad nuo 2020-ųjų „Invega“ atriekė 3,3 proc. paskolų rinkos

Išties, valstybės pagalba per pandemiją, tvyrant nežinomybei, buvo būtina sąlyga kai kuriems verslams išgyventi.

Lietuvos banko apklausos rodo, kad apie pusė verslų pajautė paklausos sumažėjimą, o beveik 50 proc. įmonių teigė, kad užsitęsus pandemijai ir sugriežtėjus verslo ribojimams, jos naudotųsi valstybės pagalba.

Lietuvos banko Makroprudencinės analizės skyriaus vyriausiasis ekonomistas Paulius Morkūnas vertina, kad paskolos per „Invegą“ buvo teikiamos su tam tikrais saugikliais.

„Pavyzdžiui, viena populiariausių suteiktų paskolų priemonių – labiausiai nuo COVID-19 nukentėjusiems verslams – sudarė apie 200 mln. Eur.

Tačiau ja pasinaudoti galėjo verslai, kurių apyvarta sumažėjo bent 30 proc. ir kurie išlaikė bent pusę darbuotojų, lyginant iki pandemijos, bei pateikė finansinių ataskaitų rinkinį už 2019 m.

Vienas iš trikdžių gauti paramą galėjo būti būtent netinkamai teikiamos finansinės ataskaitos“, – apžvelgia P. Morkūnas.

Penktadalis metines ataskaitas teikusių įmonių turėjo neigiamą nuosavą kapitalą, atkreipė dėmesį Lietuvos bankas.

„Taigi jos gali būti vertinamos kaip nemokios arba neskaidriai tvarkančios finansinę apskaitą ir dėl to negalinčios gauti finansavimo. Tačiau apskritai apie trečdalis įmonių Lietuvoje privalomų metinių ataskaitų Registrų centrui išvis neteikia.

Todėl, siekiant padidinti SVV finansavimo galimybes, o taip pat užtikrinti, kad, esant poreikiui, ateityje nekiltų problemų, norint pasinaudoti, pavyzdžiui, valstybės teikiamomis finansinėmis priemonėmis, svarbu užtikrinti, kad finansinės atskaitomybės prievolė būtų įgyvendinama tinkamai“, – vertina P. Morkūnas.

Archyvų nuotr.

Po pirmojo pandemijos šoko pagalbos priemonės buvo nukreiptos į tikslines įmonių grupes, kurios nuo pandemijos nukentėjo labiausiai, pavyzdžiui, kelionių organizatorius, turizmo, apgyvendinimo ir panašias paslaugas teikiančius subjektus.

Šią paramą vis dar galima gauti.

„Šioms priemonėms skirtų lėšų panaudojamumas siekia apie 60 proc., palyginti, pavyzdžiui, su 100 proc. siekusiu labiausiai nuo COVID-19 nukentėjusiems verslams skirtų paskolų priemonės panaudojamumu pandemijos pradžioje.

Vis dėlto, populiariausios priemonės, žvelgiant į jų panaudojimo mastą, pandemijos metu buvo subsidijos ir mokesčių atidėjimai“, – vertina P. Morkūnas.

„Invegos“ paskolos per 2020-2021 metus atriekė 3,3 procento, lyginant su bankų ir kitų pinigų finansų institucijų išduodamomis paskolomis įmonėmis, tai P. Morkūnui neatrodo kaip didelė dalis.

„Kita vertus, įmonėms buvo suteikiama ir kitokia pagalba, pavyzdžiui, suteikiamas likvidumas atidedant mokesčius, mokamos subsidijos, o visų priemonių visuma ir didelis neapibrėžtumas trumpuoju laikotarpiu galėjo turėti įtakos įmonių sprendimams skolintis.

Pagalbos priemonių visuma sudarė ženklų finansinį srautą įmonių likvidumui ir mokumui palaikyti, o pagalbos priemonės pirmaisiais pandemijos metais pastebimai viršijo kredito srautus“, – lygina P. Morkūnas.

Raktažodžiai
Sidebar placeholder