Vieni Baltarusijoje investavę lietuviai atsitvėrė tylos siena, kiti prabilo apie spaudimą

Baltarusijoje investavę lietuviai išgyvena nerimo metus. Po to, kai 2020-ųjų rugpjūtį vykusiuose suklastotuose Baltarusijos prezidento rinkimuose šalies lyderis Aliaksandras Lukašenka buvo perrinktas šeštai kadencijai, Lietuvos ir Baltarusijos santykiai atšalo.

Santykių atšalimą ir režimo reakciją į kilusius protestus dėl suklastotų rinkimų pajuto ir Baltarusijoje verslaujantys lietuviai.

Jiems teko susidurti su interneto blokavimu, vilkikų vairuotojai turėjo ilgiau laukti pasienyje, o birželį Baltarusijai buvo įvesta ir ekonominių sankcijų, kurios, kaip LRT.lt sako Užsienio reikalų ministerija, gali paveikti ir lietuvišką verslą.

Skaičiuojama, kad Baltarusijoje veikia 575 lietuviško kapitalo bendrovės. Savo padalinių čia turi ir Lietuvoje gerai žinomos įmonės, tokios kaip „Audimas“, „Kauno grūdai“, „Vakarų medienos grupė“, koncernas SBA, „Eugesta“.

Anot URM, kol kas nė viena lietuviška įmonė dėl pagalbos suprastėjus šalių santykiams į Lietuvos ambasadą nesikreipė.

Savo ruožtu portalas LRT.lt kreipėsi į dalį minėtų įmonių klausdamas, ar jos nepatiria režimo spaudimo. Vienos didžiausių – „Audimas“ ir koncernas SBA – teigė nuo komentarų susilaikančios.

Tuo metu „Vakarų medienos grupė“, Baltarusijoje turinti net keturias patronuojamąsias bendroves („VMG Industry Group“, „VMG Industry“, „SWOODS export“, „VMG WoodArt“), pažymėjo, kad šios bendrovės veikia įprastu režimu.

„Kaip tarptautinis investuotojas kartu su savo partneriu Europos rekonstrukcijos ir plėtros banku įvykius stebime nuolatos.

Šiuo metu mūsų gamyklos Baltarusijoje veikia įprastu režimu“, – LRT.lt sako bendrovės atstovė Gerda Šešplaukytė.

Dėl papildomų patikrinimų prarado dalį klientų

Vis dėlto neįprastu režimu pastaruosius metus dirba verslininkui Jurgiui Adomavičiui Baltarusijoje priklausanti muitinės tarpininkų paslaugas teikianti bendrovė „Monolit Prom Invest“, turinti per šimtą darbuotojų.

Verslininko teigimu, Europos Sąjungai (ES) įvedus sankcijas Baltarusijai, jo įmonės aptarnaujami klientai yra papildomai tikrinami muitinės pareigūnų, o dėl tokių patikrinimų verslo partneriai praranda tūkstančius eurų ir atsisako bendradarbiauti su lietuviško kapitalo bendrove.

O pagrindinis jų konkurentas, teikiantis muitinės tarpininkavimo paslaugas, – Baltarusijos valstybinė įmonė.

Be to, J. Adomavičius pabrėžia, kad įmonės Baltarusijoje „Monolit Prom Invest“ vadovas ir vienas akcininkų ne kartą buvo apklausti Baltarusijos pareigūnų.

„Buvo bandoma įrodyti, kad mes remiame Sviatlanos Cichanouskajos judėjimą, nes esame europietiška įmonė. Tačiau mes jokių judėjimų neremiame, nors ir esame už skaidrų verslą ir valstybės valdymą“, – tikina J. Adomavičius.

Anot jo, papildomų nepatogumų verslui atsirado ir dėl Baltarusijos ribojimų iš šalies išvykti jos gyventojams.

J. Adomavičius pažymi ir pats dėl saugumo jau kurį laiką nekeliantis kojos į Baltarusiją. „Aš jau kelintus metus iš eilės vengiu vykti į Baltarusiją. Ne vienas geras pažįstamas įspėjo, kad tai būtų lengviausias būdas susidoroti“, – sako jis.

Investicijų į Baltarusiją mažėja

Vertinant sukauptas investicijas Baltarusijoje, galima pastebėti, kad nuo 1997 metų lietuviai iš viso kaimyninėje šalyje investavo 131,06 mln. eurų, o tai yra devinta vieta pagal Lietuvos tiesiogines užsienio investicijas (pirmoje vietoje yra Latvija – 1,099 mlrd. eurų).

Anot bendrovės „Brandnomika“ ekonomisto Aleksandro Izgorodino, daugiausia lietuviai į Baltarusiją investavo 2019 metais, kada sukauptos investicijos pasiekė 151 mln. eurų ribą.

A. Izgorodinas taip pat atkreipia dėmesį, kad iki šiol daugiausia Baltarusijoje lietuviai investavo į didmeninę ir mažmeninę prekybą – 58,33 mln. eurų, apdirbamąją gamybą – 27,92 mln. eurų, profesinę, mokslinę ir techninę veiklą – 22,18 mln. eurų.

„Visgi lietuviams Baltarusija patraukliausia dėl prieigos prie žaliavų, o bene populiariausia jų – mediena. Dėl to turime nemažai investicijų ir gamyklų medienos pramonėje.

Baltarusija turi daug medienos, todėl ši žaliava ten yra pigi, o medienos versle žaliavos kaina yra pagrindinė pelningumo dedamoji.

Taip pat Baltarusija turi pakankamai kvalifikuotos darbo jėgos“, – priežastis, kuo patraukli Baltarusijos rinka Lietuvos verslininkams, aiškina A. Izgorodinas.

Barštys: ekonominė situacija yra nepavydėtina

Bendrovė „Kauno grūdai“ Baltarusijoje turi dvi patronuojamąsias įmones – „Belfidagro“ ir KLM.

Buvęs „Kauno grūdų“ vadovas bei akcininkas Tautvydas Barštys LRT.lt sako negirdėjęs, kad minėtos įmonės būtų sulaukusios didesnio valdžios dėmesio, patikrų.

Vis dėlto jis pabrėžia, kad ekonominė situacija Baltarusijoje yra nepavydėtina.

„Šiuo metu, manau, nepalyginama, kaip buvo anksčiau ir dabar. (…) Ekonomiškai situacija tikrai nepavydėtina. Atsiradęs priešiškumas verslui nepadeda. Atsiranda įvairių trukdymų, papildomų patikrinimų kertant sieną ir panašiai“, – tikina verslininkas.

Paklaustas, ar ES sankcijos nepaveiks buvusių jo bendrovių Baltarusijoje, pašnekovas teigia, kad sankcijos gali turėti poveikį.

Požiūris į mūsų įmones – jau kitoks

Vilniaus prekybos, pramonės ir amatų rūmų viceprezidentas Tautginas Sankauskas sako pastebintis, kad požiūris į lietuviškas bendroves Baltarusijoje – jau kitoks.

„Turime keletą asociacijos įmonių, investavusių Baltarusijoje ir ten vykdančių veiklą. Įvairūs patikrinimai nėra jokia naujiena, tik gal jų šiuo metu yra daugiau, ieškoma visokių kabliukų. Čia bus tik spėjimas, bet gal tai susiję su Baltarusijos ir ES konfliktu, kadangi požiūris į mūsų įmones jau yra kitoks“, – sako T. Sankauskas.

Vis dėlto jis pažymi kol kas negirdėjęs apie atvejus, kad per pastaruosius metus lietuviai Baltarusijoje būtų uždarę savo įmones. „Kad būtų uždaryta kokia įmonė, kol kas neteko girdėti“, – teigia jis.

Jis pažymi pastaraisiais metais taip pat negirdėjęs apie dideles lietuvių investicijas Baltarusijoje ir sako, kad verslas, pavyzdžiui, vežėjai, jau nusisuka nuo šios kaimyninės šalies rinkos, - rašo portalas LRT.lt.

Aleksandras Izgorodinas / BNS nuotr.

Tautvydas Barštys / BNS nuotr.

Vilkikai, asociatyvi nuotr. / BNS nuotr.