Virš svarbios Lietuvos eksporto partnerės niaukiasi tamsūs debesys – ką tai reiškia Lietuvai
(1)Į Vokietijos nuosmukį netruko reaguoti ir mūsų šalies verslas – buvusi didžiausia Lietuvos eksporto rinka Vokietija užleido vietą Lenkijai.
Šiemet daugiau kaip dešimtadaliu susitraukė Lietuvos eksportas į Vokietiją, sumažėjusių užsakymų pasekmes jaučia daugelis šalies įmonių.
Palyginti su kitomis išsivysčiusiomis šalimis, Vokietijai pastaruoju metu sekasi išskirtinai prastai. Vokietija šiemet bus vienintelė didelė šalis, kurios pramonės produkcija mažės.
Nerimą kelia Vokietijos pramonės sektorius, sudarantis beveik ketvirtadalį šalies bendrojo vidaus produkto (BVP), ypač inžinerijos ir automobilių sektoriai, tiesiogiai priklausomi nuo užsienio klientų.
Paveiks ne tik Lietuvą
Vokietija yra svarbi Lietuvos eksporto partnerė. Kaip didžiausios Europos ekonomikos lėtėjimas paveiks Lietuvos įmonių veiklą?
Lietuvos pramonininkų konfederacijos (LPK) prezidentas Vidmantas Janulevičius pabrėžė, kad Vokietijos ekonomikos lėtėjimas paveiks ne tik Lietuvą.
„Jau veikia ir paveiks visos Europos Sąjungos ekonomiką. Lietuvai jos poveikis ypač reikšmingas, nes Vokietija yra antra didžiausia mūsų lietuviškos kilmės prekių prekybos partnerė, ji labai svarbi užsakomajai gamybai. Daugiau eksportuojame tik į Lenkiją“, – Alfa.lt sakė LPK prezidentas.
Jis atkreipė dėmesį, kad šių metų sausio–gegužės mėnesiais lietuviškos kilmės prekių eksportuota daugiau nei 7 proc. mažiau nei per tą patį laikotarpį prieš metus.
„Net jei buvo fiksuotas Lietuvos BVP augimas šių metų antrą ketvirtį, pramonės įmonių negerėjantys lūkesčiai (kurie ir yra susiję su paklausos problemomis pagrindinėse eksporto rinkose) kelia pagrįstą nerimą dėl pramonės ir ekonomikos augimo perspektyvų šių metų antroje pusėje“, – sakė V. Janulevičius.
Atsilieka kelerius metus
SEB banko ekonomistas Tadas Povilauskas pabrėžė, kad Vokietijos ekonomika ir pernai, ir šiemet atsilieka nuo daugelio kitų ES šalių pagal vystymosi tempą, todėl dabartiniai lūkesčiai, kad Vokietijos ūkis artimiausiais ketvirčiais neblizgės, nėra netikėtumas dirbantiems su Vokietija.
„Jeigu pažiūrėtume į Vokietijos ketvirtinį BVP, tai jis tebėra vos sugrįžęs į lygį, buvusį prieš pandemiją“, – pastebėjo ekonomistas.
T. Povilausko nuomone, pastaruosius kelerius metus Vokietijos ekonomikos augimą stabdė nemažai veiksnių: pandemija, dėl Rusijos karo Ukrainoje pasibaigęs pigių iš Rusijos gamtinių dujų tiekimas, ilgesnis Kinijos užsidarymas dėl pandemijos ir lėtas atsigavimas po ribojimų pabaigos, automobilių pramonės struktūriniai pokyčiai, kai tenka mažinti automobilių su vidaus degimo varikliais ir didinti elektromobilių gamybą.
„Trumpu laikotarpiu prisideda ir augančios palūkanų normos, ir vis dar pajamas viršijanti infliacija. Tačiau vidutinės trukmės – 3–5 metų – laikotarpį vertinčiau ne taip neigiamai, nes automobilių pramonė ir dabar įsibėgėja su struktūriniais pokyčiais, atsinaujinanti energetika irgi sparčiai daro vis didesnę įtaką mažesnėms kainoms, o visos pramonės „know-how“ niekur nedingo“, – Alfa.lt sakė T. Povilauskas.
Ekonomisto nuomone, Vokietija turi nemažai galimybių skatinti ekonomiką ir dėl palyginti mažesnių negu kitų ES šalių skolų.
„Lietuvai prastos trumpalaikės ekonomikos tendencijos, suprantama, nėra teigiamos, tai rodo ir eksporto rodikliai, pavyzdžiui, sausį–gegužę eksportas į Vokietiją buvo apie 12 proc. mažesnis (šiemet Vokietija yra antra lietuviškos kilmės prekių eksporto partnerė, užleidusi vietą Lenkijai)“, – sakė T. Povilauskas.
Jo nuomone, eksporto susitraukimą labiausiai lėmė medienos ir plastikinių gaminių eksporto nuosmukis, o inžinerinė pramonė, kuri labai susijusi su Vokietija, augino savo eksportą į Vokietiją.
„Nėra taip, kad mažėtų visų produktų eksportas į Vokietiją“, – teigė T. Povilauskas.
Niūrios perspektyvos
Nors infliacija euro zonoje mažėja, ji dar toli iki Europos Centrinio Banko (ECB) nustatyto 2 proc. tikslo, o Lietuvos ekonomikos perspektyvos liūdnos – tiek namų ūkių, tiek verslo skolinimosi poreikis atvėsęs. Kokios euro zonos ir Lietuvos perspektyvos artimiausius 12 mėnesių?
T. Povilauskas mano, kad euro zonos ekonomikos artimiausiais ketvirčiais stagnuos ir vis labiau bus jaučiama per praėjusius metus ECB padidintų palūkanų normų įtaka investicijoms ir namų ūkiui.
„Panašiai galvojame ir apie Lietuvos ekonomikos pokyčius per artimiausius ketvirčius – tikėtina, kad ketvirtiniai BVP pokyčiai bus tik švelniai didesni už 0 proc. Kol kas nėra ženklų, kad pramonės užsakymai rudenį ir žiemą labiau atsigautų. Tačiau teigiamą įtaką darys geresni realaus namų ūkių vartojimo duomenys, nes ir dabar jau metinis namų ūkių pajamų pokytis yra didesnis už infliaciją“, – pastebėjo T. Povilauskas.
Ekonomistas pabrėžė, kad karas Ukrainoje ir su juo susiję veiksniai yra sunkiai prognozuojami, todėl ir infliacija gali būti didesnė, negu prognozuojama dabar, jeigu vėl stipriau ūgtelėtų energetikos produktų kainos.
V. Janulevičius mano, kad Lietuva turėtų ruoštis sunkiems 12 mėnesių. Mat ECB kol kas gana aiškiai indikuoja, kad palūkanų normos dar nėra pasiekusios savo piko, kad galimas ir tolesnis palūkanų normų didinimas. O kai bus pasiektas palūkanų augimo pikas, niekas nežada, kad jos bus greitai mažinamos.
„Tikėtina, kad didelės palūkanų normos bus taikomos iki kitų metų vidurio. Ir net pradėjus jas mažinti, nesitikima, kad kitais metais jos metų gale bus mažesnės nei 3 proc. Kitais žodžiais sakant, „the winter is comming“ (žiema ateina – red. past.)... Mes prognozuojame, kad susitraukimas sieks apie 1 proc. šiais metais, jei situacija neblogės. Kas bus kitais metais, gal dar anksti prognozuoti, bet kad bus įtempti metai, tai tikrai“, – mano V. Janulevičius.
Nerimas baldų pramonės srityje
Nerimo ženklai ateina iš baldų pramonės – dėl mažėjančių užsakymų įmonės atleidžia darbuotojus. Kurie kiti sektoriai yra didesnės rizikos zonoje?
„Taip, baldininkai ir medienos sektoriaus įmonės jau metų pradžioje gerokai sumažino darbuotojų skaičių, dabar laukiama, kokie bus užsakymų pokyčiai rudenį. Todėl rudenį bus aiškiau, kaip elgsis ne tik šių sektorių, bet ir kitų pramonės įmonių vadovai matydami turimus užsakymus. Būtent pramonės sektoriai, manau, yra didesnės rizikos zonoje artimiausiais ketvirčiais. Taip pat ir transporto sektoriaus įmonės, ypač mažesnės“, – vertino situaciją T. Povilauskas.
LPK prezidentas V. Janulevičius mano, kad baldų ir medienos gaminių gamybos įmonės susiduria su rimtais iššūkiais.
„Medienos gaminių gamybos įmonės ir dabar dar tikisi, kad gali toliau mažėti jų prekių eksportas. Šiam sektoriui labai svarbi Skandinavijos rinka, kurioje statybų (ir nekilnojamojo turto) sektoriaus problemos šiandien lemia sumažėjusią lietuviškos produkcijos paklausą. Baldų gamintojai, kurių produkcijos paklausa irgi susijusi (netiesiogiai) su statybų ir nekilnojamojo turto sektoriais, taip pat tikisi eksporto susitraukimo“, – sakė V. Janulevičius.
LPK prezidento nuomone, nerimas dėl eksporto artimiausio laikotarpio perspektyvų kyla tekstilės gaminių gamybos sektoriuje, metalo gaminių ir mineralinių ne metalo gaminių gamybos sektoriuose.
Darbdaviai elgsis atsargiai
Kaip virš Lietuvos ekonomikos telkiantis debesims elgsis įmonių vadovai – mažins gamybos apimtis, atleis darbuotojus ar nesiimdami drastiškų sprendimų lauks pagerėjimo?
„Jau turime pavyzdžių, kad darbuotojai atleidžiami baldų ir medienos gamybos įmonėse. Įtampa pradeda kilti tekstilės ir drabužių siuvimo įmonėse. Kituose sektoriuose kol kas nenumatomi darbuotojų atleidimai“, – pastebėjo V. Janulevičius.
LPK prezidentas mano, kad bet kurio sektoriaus įmonių vadovai, jei tik bus galimybių sulaukti geresnių laikų, stengsis išlaikyti darbuotojus (visi žino, kaip sunku rasti darbuotojų Lietuvoje), todėl įmonės stengsis mažinti darbuotojų trūkumo riziką, kai ekonomika vėl pradės augti.
„Bus bandoma sulaukti pagerėjimo be drastiškų sprendimų. Tokias įmonių vadovų nuotaikas ir sprendimus diktuoja mūsų darbo rinkos specifika – uždara maža darbo rinka, o augti norinčių įmonių ilguoju laikotarpiu – daug“, – sakė V. Janulevičius.
T. Povilauskas atkreipė dėmesį, kad skirtingų ekonomikos sektorių padėtis nėra vienoda, todėl ir vadovų sprendimai skirtinguose sektoriuose skiriasi. Baldų gamybos ar medienos gaminių pavyzdžiai, kai įmonės sumažino darbuotojų skaičių dėl užsakymų sumažėjimo, rodo, kad ten, kur užsakymų nuosmukis yra reikšmingas ir nėra tikimasi greito atsigavimo, buvo gana greiti reaguodami į padėtį. Tačiau kituose sektoriuose, kur darbų nesumažėjo ar jų net daugėjo, tokių didesnių darbuotojų skaičių pokyčių nebuvo.
„Matome, kad darbdaviai jau yra nemenkai pasimokę iš ankstesnių pavyzdžių, kad darbuotojų, esant nedideliam darbų apimties sumažėjimui, nenorima paleisti, todėl yra stebima situacija, ir jeigu padėtis negerėja, tada imamasi reikšmingesnių sprendimų. Kaip minėjau anksčiau, ruduo ir žiema turėtų būti silpniausia pramonininkams ir transportininkams, todėl šiuose sektoriuose turėtų būti reikšmingesnė taupymo politika ir mažesnės investicijos“, – sakė T. Povilauskas.
Vokietija susirgo
Vokietijos ekonomika traukiasi ir nematyti jokio pagerėjimo, o Vokietijos žiniasklaida neseniai prisiminė Didžiosios Britanijos verslo žurnalo „The Economist“ verdiktą, išsakytą prieš 2000-uosius, kad Vokietija yra Europos ligonis. Nors vėliau šalis atsigavo, dabar jos ekonomika vėl susiduria su sunkumais.
Du ketvirčius iš eilės Vokietijos ekonomika traukėsi – ekonomistai tai vadina „techniniu nuosmukiu“.
Pastarąjį ketvirtį Vokietijos BVP sustingo ankstesnio ketvirčio lygyje, o visi svarbūs ekonomikos rodikliai mažėjo.
„Vokietijos ekonominė padėtis temsta“, – mano IFO instituto ekonominių tyrimų instituto prie Miuncheno universiteto prezidentas Clemensas Fuestas.
IFO institutas kas mėnesį apklausia 9 tūkst. vadovų apie jų verslo būklę ir lūkesčius ateinantiems šešiems mėnesiams. IFO verslo klimato indeksas (2023 m. liepos mėn.) krenta trečią mėnesį iš eilės. IFO tyrėjai tikisi, kad Vokietijos BVP šį ketvirtį vėl sumažės.
Situacija aiški ir „Commerzbank“ vyriausiajam ekonomistui Jörgui Krameriui. „Deja, jokio pagerėjimo nematyti. Pasaulinis palūkanų normų padidėjimas daro savo įtaką“, – „Reuters“ sakė jis.
Palyginti su kitomis išsivysčiusiomis šalimis, Vokietijai sekasi išskirtinai prastai. Tarptautinio valiutos fondo (TVF) vertinimu, Vokietija bus vienintelė didelė šalis, kurios pramonės produkcija mažės.
Kaip rašo naujienų portalas DW, didžiausią nerimą kelia šalies pramonės sektorius, sudarantis didelę – 24 proc. – Vokietijos BVP. Nuo pasaulinio ekonomikos nuosmukio ypač kenčia inžinerijos ir automobilių sektoriai.
Gamybos pramonės įmonės vis dar vykdo per COVID-19 pandemiją susikaupusius užsakymus, kurie strigo dėl tiekimo problemų. Tačiau šie užsakymai netrukus bus įvykdyti, o naujų ateina rečiau: nuo kovo iki gegužės gautų užsakymų skaičius buvo maždaug 6 proc. mažesnis nei prieš tris mėnesius.
„Vokietijos ekonomikos nuosmukį lemia daug priežasčių. Viena jų – centrinių bankų pinigų politika. JAV Federalinis rezervų bankas, Europos Centrinis Bankas, siekdami pažaboti infliaciją, reikšmingai didina palūkanų normas. Dėl to kreditai įmonėms ir vartotojams brangsta, o tai stabdo kitą svarbų Vokietijos ekonomikos sektorių – statybas – ir mažina įmonių norą investuoti“, – rašo DW.
Pasak portalo, kitos euro zonos šalys, pavyzdžiui, Prancūzija ar Ispanija, su tuo susitvarkė daug geriau. DW teigia, kad dabartines Vokietijos problemas iš dalies lemia ekonomikos struktūra.
Šalies ekonomikos modelis anksčiau buvo pagrįstas pigia – pirmiausia rusiška – energija ir pigių žaliavų bei pusgaminių importu, jų perdirbimu į didelės vertės brangias prekes ir jų eksportu.
Dabar toks modelis nebeveikia. Daugkartinės pastarųjų metų krizės negailestingai atskleidė Vokietijos silpnąsias vietas. Energijai imlios įmonės kenčia nuo didelių energijos sąnaudų, o perkėlusieji gamybą nebegrįžta.
Tuo Vokietijos problemos nesibaigia. Antrojo pagal dydį Vokietijos banko „DZ Bank“ atliktas tyrimas parodė, kad pavojus gresia mažoms ir vidutinėms įmonėms, dažnai vadinamoms Vokietijos ekonomikos stuburu.
Tyrimas atkreipė dėmesį, kad šias įmones labai neigiamai paveikė energijos kainų augimas, dideli mokesčiai, jos sunkiai pereina prie skaitmeninių technologių. Be to, Vokietijos visuomenė sensta.
Rašyti komentarą