Žemės ūkio ministerija sukūrė makabrišką planą: siūlo užtvindyti kaimą namine degtine

Lietuvoje asmenims leidžiama gaminti alų savo reikmėms ir parduoti turint licenciją, tačiau dabar būtų įteisinta stiprių alkoholinių gėrimų gamyba ir prekyba ūkininkų ūkiuose.

Tiek valstybės institucijos, tiek alkoholinius gėrimus importuojantis ir gaminantis verslas baiminasi, kad Seimui pataisas priėmus gali ženkliai išaugti naminių alkoholinių gėrimų gamybos veiklą vykdančių ūkininkų skaičius, o samanės gamyba ir prekyba tapti beveik nekontroliuojama.

Žemės ūkio ministerijos (ŽŪM) siūlymas esą nedera su Alkoholio kontrolės įstatymo tikslu bei valstybės alkoholio kontrolės politikos principais.

Seimo narių grupė praėjusiais metais pateikė Alkoholio kontrolės įstatymo pataisas, kuriomis siūlė kaimo turizmo sodybose įteisinti naminių stipriųjų alkoholinių gėrimų (naminės degtinės) gamybą ir prekybą.

Tačiau Žemės ūkio ministerija (ŽŪM), dabar šioms pataisoms rengianti išvadas, pasiūlė įstatymo pataisas praplėsti ir leisti gaminti bei pardavinėti naminę degtinę (samanę) ne tik turizmu užsiimantiems verslininkams, bet ir visiems ūkininkams.

Jiems per kalendorinius metus būtų galima gaminti ir parduoti iki 1000 litrų alkoholinių gėrimų, kurių tūrinė etilo alkoholio koncentracija neviršija 65 procentų.

Tokius gėrimus ūkininkas galėtų gaminti tik savo ūkyje ir tik tame ūkyje esančiose ir ūkininkui priklausančiose patalpose, o taip pat vietoje pagaminta samane ir prekiauti.

Vienintelė keliama sąlyga, kad samanės gamintojas turėtų būti registruotas Ūkininkų ūkių registre ir sertifikuotas kaip tradicinis amatininkas.

Šiuo metu Lietuvoje įregistruota 86,4 tūkst. ūkininkų ūkių. Nesunkiai gavę amatininkų sertifikatą, iš esmės tiek ūkininkų ir galėtų legaliai gaminti ir pardavinėti naminę degtinę.

Alfa.lt primena, kad Seimas šių metų pradžioje atmetė valdančiųjų iniciatyvas liberalizuoti valstiečių įvestus alkoholio prekybos ir amžiaus cenzo apribojimus.

Parlamentarai balsavo prieš valdančiosios daugumos atstovų teiktas Alkoholio kontrolės įstatymo pataisas, kuriomis būtų leidžiama alkoholį įsigyti kasdien iki 20 val. (dabar galima nuo 10 val. iki 20 val. o sekmadieniais – tik iki 15 val.) bei leisti alkoholį vartoti nuo 18 metų (dabar nuo 20 metų).

Prekiaus pievose ir miškuose?

Lietuvos alkoholinių gėrimų gamintojų ir importuotojų asociacijos direktorius Mantas Zakarka atkreipė dėmesį, kad pirminis Seimo narių pasiūlymas buvo leisti alkoholinius gėrimus gaminti ir pardavinėti kaimo turizmo sodyboms, kartu puoselėjant tautinį kulinarinį paveldą.

Tuo metu ŽUM išvadoje dėl įstatymo projekto siūlo leisti stiprius alkoholinius gėrimus gaminti ir pardavinėti visiems ūkininkams, nepriklausomai nuo to, ar jie verčiasi kaimo turizmo verslu.

M. Zakarkos teigimu, siūlymas mums atrodo gerokai keistas, nes labai išplečia ratą asmenų, kurie gali užsiimti alkoholio gamyba ir prekyba. Be to, iki šiol fiziniai asmenys Lietuvoje neturėjo teisės gaminti alkoholinius gėrimus, todėl kontroliuoti ir prižiūrėti būtų labai sudėtinga.

„Kaimo vietovėse, kur ypač aktuali nesaikingo alkoholio vartojimo problema, mes atidarome Pandoros skrynią, nežinodami, nei kaip bus gaminamas produktas, nei kam parduodamas“, – stebėjosi M. Zakarka.

Jam atrodo keisti ŽŪM tikinimai, kad ūkininkų pagamintas alkoholis bus parduodamas vietoje. „Nesuprantame, kam ūkininkui, kuris nesiverčia kaimo turizmu, reikia gaminti ir pardavinėti naminę degtinę, kuris bus vartojama vietoje. Galbūt yra kažkoks platesnis kontekstas, kurio mes nesuprantame“, – Alfa.lt sakė M. Zakarka.

Jo nuomone, ŽŪM siūlomas saugiklis, kad naminę galėtų gaminti ir parduoti tik ūkininkai, turintys tautinio paveldo amatininko sertifikatą, nieko vertas, net tokį dokumentą gauti esą nėra didelė problema.

M. Zakarkai nelabai aišku, kur stipraus alkoholio gamintojai galėtų prekiauti pamaginta degtine, nes ūkiui Lietuvoje priskiriamos ne tik gyvenamosios, gamybinės patalpos, tvartai, sandėliai, bet ir visas sklypas, ar priklausantis miškas.

„Gali būti, kad miške ar lauko pakraštyje prie kelio prekiautų“, – šypsojosi M. Zakarka.

Be to, alkoholio kokybės kontrolė turėtų būti vienodai griežta tiek juridiniams, tiek fiziniams asmenims. Kaip tai galėtų būti užtikrinama, esą visiškai neaišku.

„Gamyklose veikia laboratorijos, yra įrengti apskaitos prietaisai. Ar dabar kiekvienas ūkininkas turės įsigyti tokią įrangą? – stebėjosi M. Zakarka. – Nesame prieš teisių gaminti alkoholį suteikimą, bet norisi, kad tokio žalingo sveikatai produkto gamybos kontrolė būtų vienoda visiems.

Ne kitu atveju mes sukuriame, kai vieni gali viską, kiti negali beveik nieko.“

M. Zakarkos nuomone, tūkstantis litrų alkoholio per metus komerciniu požiūriu nėra didelis kiekis, tačiau neaišku, kaip bus užtikrinama ūkininkų veiklos apskaita. „Tūkstantis visada bus rodomas popieriuje, o kiek šimtų ar tūkstančių litrų gamins „į šoną“, niekas nepasakys, bet iš esmės veikla bus legali“, – svarstė gamintojų ir importuotojų atstovas.

„Makabriškas planas“

Lietuvos aludarių gildijos prezidentui Sauliui Galadauskui ŽŪM iniciatyva atrodo absurdiška, ypač kai Lietuvoje nėra panaikinti ankstesnės valdančiosios daugumos, vadovaujamos valstiečių, įvesti draudimai.

„Prieš keletą mėnesių Seimas neleido pataisyti pačių absurdiškiausių ribojimų, tokių kaip, pavyzdžiui, draudimas įsigyti alkoholinių gėrimų sekmadieniais po 15 valandos, arba alkoholio vartojimo amžiaus cenzas – toks vienintelis Europoje.

Argumentas buvo, kad tokiais „atlaisvinimais“ didinsime alkoholio prieinamumą.

Dabar, kai negalima nusipirkti parduotuvėje po 15 val. sekmadienį nusipirkti alaus butelio, galėsime nuvažiavę į kaimą įsigyti dvylika kartų stipresnio gėrimo“, – ironizavo pašnekovas.

S. Galadauskas atkreipė dėmesį, kad kelerius metus iš eilės statistikos duomenys rodo stipraus alkoholio vartojimo augimą. Dabar spiritinių gėrimų Lietuvoje suvartojama daugiau negu alaus.

„Tai visiškas absurdas. Europoje tokių skaičių niekur nėra, išskyrus Rusiją. Nors kokia Rusija Europa? Tai šita iniciatyva man taip makabriškai atrodo“, – Alfa.lt prisipažino S. Galadauskas.

Stipraus alkoholio dalis visame Lietuvos alkoholinių gėrimų krepšelyje visada sudarydavo daugiau kaip 40 proc., kai Skandinavijos šalyse tesudaro iki 15 proc., Prancūzijoje – 20 procentų.

„Tai štai dabar Lietuvoje nuo 2017 metų, kai valstiečių ir žaliųjų iniciatyva buvo daugiau kaip dvigubai padidintas akcizas alui, nuolatos santykis keitėsi silpno alkoholio nenaudai ir dabar alus sudaro 39 procentus, stiprūs alkoholiniai gėrimai – 43 procentus visų suvartojamų alkoholinių gėrimų.

Apsinuodijimas alkoholiu pastaruoju metu mažėjo, tai dabar paleis beveik nekontroliuojamą gamybą“, – stebėjosi S. Galadauskas.

Aludarių atstovas mano, kad ŽŪM siūlomi priežiūros ir kontrolės mechanizmai yra popieriniai, jie neveiks.

„Kai Lietuvoje vyksta arši kova su alkoholio vartojimu, kai Lietuva tapo griežčiausiai Europoje alkoholio gamybą ir prekybą reguliuojanti šalis, dabar staiga atidarome tokią landą. Iš kur toks liberalizmo pliūpsnis, kai draudimais juokiname visą Europą, aš visiškai nesuvokiu – man tai makabriškai atrodo“, – prisipažino S. Galadauskas.

Neskaičiuoja, kiek kainuos

Narkotikų, tabako ir alkoholio kontrolės departamento (NTAKD) direktoriaus pavaduotoja Gražina Belian atkreipė dėmesį, kad ŽŪM siūlymas nedera su Alkoholio kontrolės įstatymo tikslu bei valstybės alkoholio kontrolės politikos principais.

„Jau ne vienerius metus tarptautiniai ir nacionaliniai mokslinai tyrimai rodo, kad kuo lengviau įsigyti alkoholio, tuo lengviau jis yra prieinamas, daugiau jo suvartojama ir didesnę žalą jis padaro“, – Alfa.lt sakė G. Belian.

Kartu NTAKD direktoriaus pavaduotoja atkreipė dėmesį, kad ŽŪM iki šiol neatliko siūlomam reglamentavimui kontroliuoti reikalingų priežiūros išlaidų skaičiavimo, nors tai atlikti būtina.

„Nei įstatymo projekte, nei Žemės ūkio ministerijos parengtoje išvadoje nebuvo nurodyta, kokios institucijos ir kokios apimties priežiūrą vykdytų, o mūsų vertinimu, į šį procesą turėtų būti įtraukta daug valstybinių ir savivaldos institucijų“, – teigė G. Belian.

Pasak jos, NTAKD kaip tik ir siūlė ŽŪM tokius skaičiavimus būtinai atlikti, tačiau tai nebuvo padaryta. ŽŪM nesikreipė ir į NTAKD, šis atliktų skaičiavimus, kiek dėl siūlomo reglamentavimo išaugtų NTAKD darbo krūvis ir papildomo finansavimo iš valstybės biudžeto poreikis.

„Mūsų vertinimu, kontroliuojančių institucijų pareigūnams gali kilti didelių sunkumų užtikrinant tinkamą ūkininkų vykdomos alkoholinių gėrimų gamybos ir prekybos veiklos privačiose valdose priežiūrą ir kontrolę“, – įsitikinusi G. Belian.

Po policininką prie kiekvieno ūkininko?

NTAKD pareigūnė teigė, kad kontroliuojančioms institucijoms, atliekančioms ūkininkų vykdomos alkoholinių gėrimų gamybos ir prekybos veiklos priežiūrą ir kontrolę, be kitų iššūkių, iškiltų poreikis kiekvieną kartą tikrinant pasitelkti policijos pareigūnus, nes tik jiems yra suteikti įgaliojimai patekti į fiziniams asmenims priklausančias teritorijas, gyvenamąsias ar negyvenamąsias patalpas be savininko sutikimo ar teismo sprendimo.

„Ūkininkai neturi juridinio asmens statuso, todėl jiems galioja fizinių asmenų privačios nuosavybės neliečiamumas“, – paaiškino G. Belian.

G. Belian teigimu, NTAKD, turėdamas ribotus žmogiškuosius ir finansinius išteklius, iki šiol tikrino juridinius asmenis, kadangi tik jie pagal dabartinius teisės aktus turi teisę verstis alkoholinių gėrimų gamyba ir prekyba.

„Tikrinti privačius asmenis jų privačiose valdose būtų didelis ir sunkiai įveikiamas iššūkis departamento darbuotojams, kadangi esami etatų limitai (departamentas neturi teritorinių padalinių) bei finansinės lėšos nėra pakankami tokiai kontrolei užtikrinti visoje Lietuvos teritorijoje, todėl kyla rizika, kad tinkama priežiūra nebus įgyvendinta“, – įsitikinusi G. Belian.

NTAKD direktorės pavaduotojos nuomone, pirmiausia reikia atlikti ŽŪM siūlomo reglamentavimo poveikio valstybės finansams, administravimo-priežiūros išlaidoms, visuomenės sveikatai vertinimą, o tada ir spręsti, ar valstybei tai ,,apsimoka“ ir ar tikslinga didinti alkoholinių gėrimų prieinamumą.

VMI: apie sąnaudas kalbėti anksti

Valstybinės mokesčių inspekcijos (VMI) Akcizų departamento direktorius Žygintas Grekas Alfa.lt teigė, kad kalbėti apie konkretų mokestį ir jo administravimo kaštus yra anksti, kol teisės aktai nėra priimti.

Be to, VMI esą visada deda maksimalias pastangas, kad mokesčių administravimo pokyčiams būtų pasirengta laiku, o klientų informavimas ir aptarnavimas, įsigaliojus naujiems teisės aktams, vyktų sklandžiai.

„Kiek lėšų mokesčių administratoriui kainuotų naujo mokesčio administravimas, priklauso nuo konkretaus mokesčio įvedimo arba mokesčio pakeitimo apimties: kokią asmenų aibę mokestis liečia, ar tam gali reikėtų naujų IT sistemų ar pakanka jau esamų sistemų pakeitimų ir t.t.

Taip pat, pasirengimo trukmė didele dalimi priklauso ir nuo to ar aiški yra mokesčio bazė, išdėstyta įstatyme, t.y. ar aiškiai apibrėžtas mokesčio objektas, subjektas, apmokestinimo momentas, mokesčio ribos, lengvatos ir kt.

Tai ypatingai svarbu rengiantis klientų aptarnavimui bei konsultavimui“, – pabrėžė Ž. Grekas.

Žemės ūkio ministerija į Alfa.lt pateiktus klausimus neatsakė.