Advokatas: „Grigeo Klaipėda“ byloje nėra duomenų, kad vadovai tarėsi nusikalsti, žala – nepadaryta

R. Tilindis Šiaulių apygardos teisme nagrinėjamoje byloje gina laikinai įmonei vadovavusius Vidmantą Mačiuką ir Robertą Krutikovą, kuris dabar yra „Grigeo“ grupės valdybos narys, bei dabartinį bendrovės direktorių Tomą Eikiną.

„Byloje nėra nė vieno duomens apie tai, kad V. Mačiukas, R. Krutikovas, prieš pradėdami eiti pareigas laikinai, o T. Eikinas – nuolat eiti bendrovės generalinio direktoriaus pareigas, būtų su kuo nors iš kitų kaltinamųjų taręsi ar susitarę pažeisti, ar sistemingai pažeidinėti aplinkos apsaugos taisykles valant bendrovės gamybinės nuotekas, save dar ir identifikuojant organizuotos nusikalstamos grupės nariais“, – antradienį nagrinėjant bylą savo baigiamojoje kalboje nurodė R. Tilindis.

Jo teigimu, buvusio „Grigeo Klaipėda“ vadovo Vido Beržonskio ir gamybos direktoriaus Jono Garalio atleidimas iš įmonės kilus „aštriam konfliktui“ bei jų kreipimasis į teisėsaugą rodo, kad nebuvo jokio susitarimo veikti organizuota grupe ir sistemingai pažeisti aplinkosaugos taisykles „nuo kaltinime spėjamos piramidės viršaus, tai yra nuo Pangonio (kaltinamo „Grigeo“ grupės prezidento – BNS)“.

Anot advokato, tokias išvadas patvirtina ir tai, kad 2019-aisiais įmonei laikinai vadovavęs R. Krutikovas iškart ėmėsi veiksmų modernizuoti nuotekų valymo procesą pastatant anaerobinį reaktorių.

Šio statybai, kaip pažymėjo R. Tilindis, pritarė bendrovės valdyba su G. Pangoniu, 2020-aisiais buvo skirtas finansavimas, o reaktoriaus projekto vystyme dalyvavo V. Mačiukas bei T. Eikinas.

„Tai rodo, kad R. Krutikovo, V. Mačiuko, taip pat G. Pangonio tikrasis tikslas buvo ne ką nors slėpti ar pažeisti, o modernizuoti nuotekų valymą iš esmės“, – tvirtino advokatas.

Kaip rašė BNS, G. Pangonis byloje anksčiau duodamas parodymus sakė V. Beržonskį laikantis atsakingu dėl netinkamo nuotekų valymo. 

Šis su J. Garaliu yra atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės, nes abu prisipažino darę nusikaltimus ir bendradarbiavo su teisėsauga padėdami atskleisti kitų kaltinamųjų galimai neteisėtas veikas.

Prokurorė Gina Skersinskytė baigiamojoje kalboje spalį akcentavo, kad susiklostė konfliktiniai „Grigeo Klaipėda“ santykiai su V. Beržonskiu ir J. Garaliu, vyksta teisminiai ginčai.

Todėl šie buvę vadovai gali turėti motyvą apkalbėti bendrovę ir jos darbuotojus. Iš kitos pusės, anot kaltintojos, bendrovė ir kiti kaltinamieji turi pagrindą kaltę suversti V. Beržonskiui ir J. Garaliui, todėl jų parodymai turi būti vertinami kitų įrodymų kontekste.

Kaltinimai piktnaudžiavimu, dokumentų klastojimu ir disponavimu jais, aplinkos apsaugos taisyklių pažeidimu byloje pareikšti bendrovei „Grigeo Klaipėda“ ir dar 14-ai esamų bei buvusių jos darbuotojų.

T. Eikinui ir dabartiniam finansų direktoriui V. Mačiukui prokurorė prašo skirti po 50 tūkst. eurų baudas, R. Krutikovui – 125 tūkst. eurų siekiančią baudą.

Visiems kaltinamiesiems inkriminuojamas sistemingas nusikalstamas veikimas G. Pangonio organizuotoje nusikalstamoje grupėje. Tai prokuratūra laiko jų atsakomybę sunkinančia aplinkybe.

„Žala ne tik neįrodyta, bet ir nepadaryta“

R. Tilindžio teigimu, realus reikšmingas neigiamas poveikis aplinkai, didelė žala ar kitokie sunkūs padariniai dėl „Grigeo Klaipėda“ išleistų dalinai išvalytų nuotekų „nenustatytas ir negali būti nustatytas“.

„Kadangi specialistų paskaičiuotas bendrovės nuotekų kiekis, per parą pratekantis į Klaipėdos sąsiaurį ir juo tekantis toliau, sudaro vos 0,003 proc. per tą patį laiką pratekančio sąsiaurio vandens masės, todėl yra nereikšmingai mažas konkrečiam neigiamam poveikiui nustatyti“, – pabrėžė advokatas.

„Drįstu manyti, kad būtent 0,003 proc. yra kertinis byloje specialistų nustatytas faktas, šalinantis mano ginamųjų ir kitų kaltinamųjų baudžiamąją atsakomybę“, – tvirtino R. Tilindis.

Anot jo, tokią advokato išvadą patvirtina „labai aršios“ prokurorės ir civilinio ieškovo Aplinkos apsaugos departamento (AAD) atstovių replikos keliant klausimą dėl išleidžiamo teršalų kiekio mažareikšmiškumo.

„Darytina išvada, kad reali žala aplinkai ne tik įrodyta, bet ir nepadaryta, ir net negalėjo būti padaryta, nes byloje nėra tai patvirtinančių objektyvių duomenų ir atitinkamai specialistų išvadų“, – teigė advokatas.

BNS skelbė, kad užpernai gegužę „Grigeo Klaipėda“ nagrinėjant bylą pripažino padariusi pažeidimų, tačiau tvirtino, kad AAD paskaičiuota 48 mln. eurų viršijanti žala gamtai yra per didelė.

Bendrovės požiūriu, nuostolis skaičiuotinas iš teršalų pašalinus biocheminio deguonies suvartojimo rodiklį, kuris AAD ieškinyje sudaro didžiąją dalį žalos. Tokiu atveju su 2 mln. eurų vertės nendrių šienavimo priemone žala sudarytų 223 tūkst. eurų.

Kaip pažymėjo R. Tilindis, byloje nėra ginčo, kad bet koks teršalo išleidimas yra netoleruotinas ir žalingas, tačiau dėl aplinkosaugos taisyklių pažeidimo pagal Baudžiamojo kodekso apibrėžtį jo ginamųjų kaltė esą neįrodyta.

„Pažymėtina tai, kad visiems trims ginamiesiems inkriminuotas laikotarpis – 2019 metų antra pusė. Ir pati pabaiga, kai Klaipėdos sąsiaurio monitoringo taške 3B, kuris yra arčiausiai išleistuvo, per kurį į sąsiaurį patekdavo dalinai valytos nuotekos, ekologinis potencialas pagerėjo per vieną klasę“, – sakė advokatas.

„Vadinasi, mano ginamieji yra kaltinami tuo, kad jų vadovavimo laikotarpiu ties 3B stotimi būklė pagerėjo. Ir man tokia logika, atsiprašau, nesuprantama, ir aš galvoju, kad jis (kaltinimas – BNS) neteisingas“, – pridūrė R. Tilindis.

Jo įsitikinimu byloje be kita ko padarytas „esminis“ Baudžiamojo proceso kodekso pažeidimas, kai į teismo nutartį neįrašytas Aplinkos apsaugos agentūros tyrėjas kartu su policijos pareigūnais dalyvavo slapta paimant bendrovės nuotekų mėginius.

Advokatas taip pat teigė, kad „Grigeo Klaipėda“ neteikia viešųjų paslaugų, negauna valstybės finansavimo, todėl jo ginamieji neprilygintini valstybės tarnautojams ir atitinkamai „kaltinimas dėl piktnaudžiavimo tarnyba nepagrįstas“.

Savo baigiamąją kalbą R. Tilindis tęs kitame teismo posėdyje sausio 12-ąją. Po to baigiamąjį žodį turėtų tarti „Grigeo Klaipėda“ gynėjas Linas Sesickas.

Advokatė: organizuota grupė taikoma formaliai

Šiaulių apygardos teismas antradienį taip pat išklausė advokatės Dovilės Murauskienės baigiamosios kalbos. Ji gina buvusią bendrovės ekologę Ritą Liakstutytę, gamybos direktorių Žygimantą Žilevičių, technologijų grupės vadovą Irmantą Zubrų.

D. Murauskienės manymu, I. Zubrus ir Ž. Žilevičius turėtų būti visiškai išteisinti, nes nepadarė jiems inkriminuojamų veikų. Tuo metu R. Liakstutytė, anot advokatės, išteisintina arba jai skirtina su laisvės atėmimu nesusijusi bausmė.

Buvusiai ekologei, kurią teisėsauga laiko svarbia neteisėtų nurodymų vykdytoja, prokurorė prašo skirti 150 tūkst. eurų baudą. Ž. Žilevičiui prašoma 40 tūkst. eurų, I. Zubrui – 35 tūkst. eurų baudų.

Advokatė taip pat kritikavo organizuotos nusikalstamos grupės inkriminavimą, pažymėdama, kad tokios grupės sukūrimas kaltinime tik formaliai siejamas su nusikalstamų veiksmų pradžia, kuri irgi tiksliai nebuvo nustatyta.

„Mano supratimu, tai, kad neįmanoma nustatyti, kada pradėti nusikalstami veiksmai, šalina objektyvias galimybes nustatyti organizuotos grupės pradžią“, – teigė D. Murauskienė.

„Net nuo atsakomybės atleisti J. Garalis ir V. Beržonskis nesuvokė dalyvavę organizuotos grupės veikloje. Taip atsitiko dėl to, kad prokuratūra buvo pažadėjusi atleisti juos nuo atsakomybės, o tam reikėjo inkriminuoti organizuotą grupę“, – tvirtino advokatė.

Ji teismą ragino visus kaltinamuosius išteisinti dėl nusikalstamo dalyvavimo organizuotoje grupėje.

BNS rašė, kad prokurorė savo baigiamojoje kalboje spalį bendrovei paprašė skirti 5 mln. eurų, „Grigeo“ grupės prezidentui G. Pangoniui – 200 tūkst. eurų, esamiems ir buvusiems įmonės darbuotojams – nuo 10 tūkst. iki 150 tūkst. eurų siekiančias baudas.

„Grigeo Klaipėdos“ tarša į viešumą iškilo 2020 metų sausį, teisėsaugai pradėjus ikiteisminį tyrimą dėl į Kuršių marias patekdavusių nevalytų gamybinių nuotekų, įtariant, kad su tuo susijusi bendrovės dokumentacija galėjo būti klastojama.

Teisėsaugos duomenimis, įmonė nuotekas į Kuršių maras slapta leido nuo 2012-ųjų iki 2020-ųjų sausio. AAD skaičiavimu, maždaug šiuo laikotarpiu „Grigeo Klaipėda“ neteisėtai išleido bent 5 mln. kubinių metrų biologiškai nevalytų gamybinių nuotekų.

Šioje didelės apimties 133 tomų byloje yra daugiau kaip 20 tūkst. dokumentų, kaltinamąjį aktą sudaro per 300 lapų.

Autorius Dominykas Biržietis

[email protected], Lietuvos naujienų skyrius