Seimo rinkimai Klaipėdoje

Balsavimas nuo 16 metų: sveikintina iniciatyva ar priešrinkiminis triukas?

Nors Europos Sąjungoje yra tik keletas šalių, įteisinusių balsavimą nuo šešiolikos metų, Lietuvoje šiuo klausimu kyla vis daugiau diskusijų.

Pavyzdžiui, visai neseniai Lietuvos jaunimo organizacijų taryba (LiJOT) paskelbė ketinanti surinkti 50 tūkst. parašų įstatyminei iniciatyvai dėl balsavimo savivaldybių tarybų ir merų rinkimuose nuo 16-os metų.

Panašios iniciatyvos rugpjūčio pabaigoje ėmėsi ir Lietuvos socialdemokratų partija (LSDP). Socialdemokratai užsimojo savo ruožtu registruoti Konstitucijos pataisas, leisiančias atsisakyti šiuo metu galiojančio ribojimo šešiolikmečiams dalyvauti savivaldybių tarybų ir merų rinkimuose.

Alfa.lt domėjosi, kaip idėją savivaldos rinkimuose balsuoti šešiolikos metų žmonėms vertina politologai.

Nėra vienareikšmiškos nuomonės

Politologai tokią idėją vertina skirtingai. Nors VU TSPMI politologas Tomas Janeliūnas tokią idėją vertina pozityviai, abejoja, kad pavyks surinkti reikiamą parašų skaičių.

„Idėja sveikintina. Manau, pats procesas yra visai neblogas būdas tarp jaunimo didinti susidomėjimą politika. Kaip rodo įvairūs tyrimai, būtent jaunimo grupė iki 29 metų yra pasyviausia rinkėjų dalis. Kita vertus, turint galvoje, kad šią iniciatyvą formaliai gali paremti tik jau turintys rinkimų teisę (t. y. 18 ir daugiau metų), kažin ar bus lengva surinkti 50 tūkst. galiojančių parašų“, – mintimis dalijosi politologas.

Vis dėlto politologas Vytautas Dumbliauskas idėją vertina skeptiškai.

„Skeptiškai vertinu. Manyčiau, kad tas 18 metų (cenzas – Alfa.lt) nustatytas daugybėje pasaulio šalių ne be reikalo. Yra gi ir biologiniai rodikliai, ir psichologiniai, ir socialiniai rodikliai, nusakantys, kada žmogus gali būti visateisis visuomenės narys ir atsakyti už savo veiksmus“, – kalbėjo pašnekovas.

V. Dumbliauskas pats prisipažįsta nelabai norintis, kad 16-os metų žmogus eitų balsuoti: „Aišku, nieko tragiško, bet vis tiek gali išrinkti tokių atstovų, kurie sugebės patikti jaunimui, bet iš jų nebus naudos.“

Yra ir pliusų, ir minusų

VDU profesorius Lauras Bielinis, kalbėdamas apie šią idėją, įžvelgia tiek pliusų, tiek minusų.

Pliusas, kad daugelis šiuolaikinio gyvenimo problemų išties yra aktualios jaunimui. Tad jaunimas gali giliau suprasdamas tas problemas išryškinti, kurias reikia spręsti dabar, o kurias galima atidėti.

Kita vertus, pasak pašnekovo, visi puikiai supranta, kad 16-os metų jaunuolis ne visada yra atsakingas ir subrendęs.

„Nors, kita vertus, ir tarp suaugusių yra labai neatsakingų žmonių. Na, bet psichologai sako, kad 16 metų – tai dar pats laikas, kada atsakingumas turi bręsti ir bręsta.

Tai va čia problema, bet jeigu, tarkime, savivaldoje būtų įdiegta tokia taisyklė, manau, kad mes pamatytumėme pavyzdį ir galbūt tai būtų eksperimentas, kuris leistų padaryti galutinį apibendrintą sprendimą dėl visų rinkimų“, – aiškino politologas.

Partijos koketuoja su jaunimu

Nors LiJOT iniciatyvą politologai giria, socialdemokratams žeria nemažai kritikos. Politologas Bernaras Ivanovas sako, kad politikai tokius sprendimus siūlo gerai neapgalvoję.

„Mūsų politikai, kadangi jie nelabai kompetentingi, tai dėl to ir siūlo tokius sprendimus. O šitie sprendimai yra iš neturėjimo ką veikti. Tiesiog politikai, matydami, kad per dieną trūksta klausimų, rašo va tokį klausimą. Na, ir dar kokį kitą įrašo“, – atviravo ekspertas.

Anot jo, partijos taip prieš rinkimus bando koketuoti su jaunimu, todėl tokie parlamentarų siūlymai yra politinės manipuliacijos, neturinčios pagrindo.

Kad tai rinkiminė technologija, sako ir V. Dumbliauskas: „Tai, matot, įstatymo projektas jis dar nieko nesako, gi balsuoti reikės, o socialdemokratai opozicijoje yra. Man atrodo, ten daugiau nei dešimt žmonių ir jie gali siūlyti, ką nori, jie gali siūlyti, kad ir į mėnulį nuskristi.

Tokie siūlymai, manyčiau, yra galbūt rinkiminiai veiksmai, kad patrauktų dėmesį ir kad daugiau 18-mečių ateitų balsuoti.“

Idėjos tikslas sunkiai įgyvendinamas

Šia idėja siekiama skatinti jaunimo pilietiškumą ir aktyvų dalyvavimą vietos savivaldos gyvenime. Nors idėjos tikslas skambus, kartu ir sunkiai pasiekiamas.

„Manau, kad yra taip galvojančių, kad, tokiu būdu įleidę 16 metų jaunuolius prie balsadėžių, mes gausime didesnį balsavusiųjų procentą. Bet iš tikrųjų tai saviapgaulė“, – kalbėjo L. Bielinis.

Panašiai mąsto ir B. Ivanovas: „Mūsų jaunimas bet kokiu atveju, ar jam 16, ar jam 18 metų, nemanau, kad bus aktyvus, staiga išgirdęs, kad va leidžia balsuoti dvejais metais anksčiau nei prieš tai.“

V. Dumbliauskas sako, kad jaunimą ateiti balsuoti paskatintų ne kartelės pažeminimas, o pilietinis ugdymas. Nors pilietinio ugdymo pamoka jau egzistuoja, anot jo, to nepakanka.

„Kažkoks pilietinis ugdymas plačiąją prasme, kiek žinau, 9–10 klasėse po vieną savaitinę pamoką yra. Pilietiškai ugdyti turėtų ne tik to dalyko mokytojai, bet ir, pavyzdžiui, kalbų ar matematikos mokytojai.

Tai, manyčiau, čia būtų didesnis efektas, o ne amžiaus kartelės pažeminimas“, – samprotavo V. Dumbliauskas.

Jam pritaria ir VDU profesorius: „Tai, kad mažai jaunimo ateina balsuoti, yra ne amžiaus problema. Iš tikrųjų tai yra pilietiško atsakingumo pamoka. Dabar mūsų jaunimas žvelgia į tą valdžią kaip į tuos, kurie savaime išsirenka ir kurie už viską atsakingi.“

„Pirmo karto“ entuziazmas

O T. Janeliūnas primena, kad jaunimo aktyvumas visoje Europoje yra mažesnis nei tarp kitų amžiaus grupių. Kita vertus, jo teigimu, ypač jaunus žmones toks ankstyvesnis dalyvavimas rinkimuose gali ir patraukti.

„Yra užfiksuotas toks fenomenas kaip „pirmo karto“ entuziazmas, t. y. kai dažnai balsuoja tie, kuriems jau pirmą kartą yra suteikiama teisė dalyvauti rinkimuose (o paskui tas entuziazmas išblėsta)“, – aiškino politologas.

Vis dėlto, anot pašnekovo, esminės įtakos balsavimo amžiaus paankstinimas greičiausiai neturėtų, mat pats savaime amžiaus cenzas neturi itin didelės įtakos domėjimosi politika ar dalyvavimo rinkimuose lygiui.

Lietuvoje rinkimai neturi didelės reikšmės

Nors Lietuvoje jaunimas į rinkimus ateina kas trečias, Vakarų Europoje tarp suaugusiųjų rinkimai sulaukia labai didelio susidomėjimo. Vis dėlto, kaip sako B. Ivanovas, Lietuvoje jie nustojo turėti tokią didelę reikšmę ir tarp suaugusiųjų.

„Juk Vakarų visuomenėje yra seniausiai suprasta, kodėl Vakarų Europoje rinkimai sulaukia labai didelio dalyvavimo susidomėjimo.

Gi visų tų valdžių darbas yra viešas ir visose šiose grandyse piliečiai gali aktyviai dalyvauti.

O kai mes turime tokias šalis kaip Lietuva, deja, kur pilietinė visuomenė yra silpna ir kurią politologai klasifikuoja kaip minimalią demokratiją, tada rinkimų klausimas yra neišpučiamas“, – aiškino ekspertas.

Anot pašnekovo, rinkimų klausimas čia tampa kaip loterija, kur politikai žarstydami pačius fantastiškiausius pažadus net ir negalvoja įvykdyti, o tiesiog bando paveikti kamuoliukų kritimą naudingu būdu.

Raktažodžiai

Rašyti komentarą

Plain text

  • HTML žymės neleidžiamos.
  • Linijos ir paragrafai atskiriami automatiškai
  • Web page addresses and email addresses turn into links automatically.
Sidebar placeholder