Centrinės valdžios dalybos: ar ministerijai gali vadovauti klaipėdietė?
(1)Tie geografiniai trys šimtai kilometrų, kurie Klaipėdą skiria nuo Vilniaus, akivaizdu, šiandien tiesiogiai pasireiškia ir politiniame gyvenime. Klaipėda - toli nuo pagrindinių įvykių sūkurio. Matyti, jog miestas aktyviai vystosi, tačiau pasigendama glaudesnio vietinės ir centrinės valdžios bendradarbiavimo.
Jau atsistatydinusios Vyriausybės darbo metu teigiamų poslinkių buvo matyti Susisiekimo ministerijos kuruojamose srityse, ypač tai, kas susiję su Klaipėdos uostu. Tačiau dabar viskas gali pasikeisti.
Klaipėdai Seime atstovaujantys politikai šiandien vadovauja dviem Seimo komitetams, tačiau vykdomojoje valdžioje, ministerijose, kur sprendžiami konkretūs ūkiniai klausimai ir paskirstomi finansiniai resursai, uostamiesčio atstovų nėra.
Seimo nario liberalo Simono Gentvilo vertinimu, formuojantis naujai daugumai, bent pora tendencijų uostamiesčiui nėra palankios.
„Gintautas Paluckas labai gerai žinojo Klaipėdos reikalus. Inga Ruginienė - šiek tiek mažiau. Jei pasikeis susisiekimo ministras - matysim, kas užims tą poziciją“, - dvi nelabai palankias tendencijas Klaipėdai mato S. Gentvilas.
Mažai patirties
„I. Ruginienė bus mažiausiai patyrusi premjerė Lietuvos istorijoje. Objektyviai žiūrint - ir mažiausią atspirtį turinti savo partijoje“, - kandidatės į premjero postą patirties trūkumą įvertina S. Gentvilas.
Ano jo, „valstiečiai“ iš tikrųjų turėjo ateiti į koaliciją anksčiau. Tik per Sauliaus Skvernelio ultimatumus, kai Ramūnui Karbauskiui pasakė „ne“, „Nemuno Aušra“ yra valdžioje. Formuojant jau dabartinę daugumą, pats S. Skvernelis išgirdo socialdemokratų ultimatumą.
„Kalbant apie naujos koalicijos perspektyvą, yra daug vidinių konfliktų - Dovilė Šakalienė kalba apie Ukrainą, o žmonės, kurie su valstiečiais ateina, balsavo prieš sankcijas ir aktyviai kalba prieš Baltarusijos opoziciją“, - į galimus nesutarimus duria S. Gentvilas.
Anot jo, prieštaravimų naujai formuojamoje daugumoje yra daugiau negu buvo ankstesnėje koalicijoje, todėl jiems dirbti bus dvigubai, o gal ir trigubai sunkiau.
Valdžia subrandina
S. Gentvilas pakomentavo gandus ir dėl galimybės L. Girskienei vadovauti Aplinkos ministerijai.
„Mūsų nuomonės labai skiriasi. Man atrodo, ji buvo labai griežta daugeliu techninių klausimų, bet valdžia visada subrandina. Atėjęs į daugumą visada turi subręsti kaip politikas, nes nebegali vien kalbėti - turi įgyvendinti“, - sako buvęs aplinkos ministras S. Gentvilas.
Jis pastebi, kad politikai linkę keisti pozicijas, ir primena, kaip pasikeitė L. Girskienės požiūris, bent jau viešai, kuomet pateko į Klaipėdos miesto tarybą, - ji „pakeitė plokštelę“ ir nustojo kritikuoti Klaipėdos uosto veiklą.
„Gal pradžioje bus skiriama komiteto pirmininke, nebūtinai iš karto ministre. Na, pamatysime“, - svarstė S. Gentvilas.
Platesnis atstovavimas
Socialdemokratas, Seimo Ateities komiteto pirmininkas Vytautas Grubliauskas besiformuojančioje naujojoje koalicijoje įžvelgia ir Klaipėdai palankių ženklų. Pirmiausia - prisijungus „valstiečiams“, valdančiojoje daugumoje atsirastų daugiau politikų, atstovaujančių uostamiesčiui.
Be to, socialdemokratai, aušriečiai ir valstiečiai sudaro daugumą ir Klaipėdos miesto taryboje, tad tokia simetriška jungtis Seime bei Vyriausybėje galėtų sudaryti prielaidas konstruktyvesniam bendradarbiavimui.
Vis dėlto, anot V. Grubliausko, naujajai koalicijai nebus lengva rasti bendrą sutarimą - viena yra paskelbti ketinimus ir pradėti derybas, o galutinis rezultatas gali gerokai nutolti nuo pradinės vizijos.
„Svarstant galimą būsimos koalicijos sudėtį, asmeniškai prioritetą būčiau teikęs platesnei, keturių frakcijų koalicijai. Tačiau socialdemokratų sprendimas buvo aiškus ir tvirtas, o viso proceso suvaldymas - laikinojo partijos pirmininko Mindaugo Sinkevičiaus nuopelnas“, - pažymi parlamentaras.
„Valstiečių“ frakcija yra labai įvairi - joje yra ir Lietuvos lenkų rinkimų akcijos-Krikščioniškų šeimų sąjungos atstovų, ir du nepartiniai parlamentarai (Ignas Vėgėlė bei Rimas Jonas Jankūnas). Tokia sudėtis reiškia, kad interesų derinimas bus sudėtingas. Juo labiau kad dar neprasidėjus oficialioms deryboms „valstiečių“ retorika atrodo dar aštresnė nei anksčiau", - kalbėdamas apie naujos daugumos perspektyvas, V. Grubliauskas išlieka atsargus.
Pasak jo, kol nebus sutarta dėl programinių nuostatų, atstovavimo proporcijų Seime ir naujosios Vyriausybės sudėties, apie konkrečius darbus Klaipėdai ar kitam regionui kalbėti anksti.
„Kad ir kaip pasibaigtų šis procesas, tikiu, kad visi dirbsime nepamiršdami, jog esame klaipėdiečiai“, - optimizmo nepraranda V. Grubliauskas.
Siūlymą svarstytų
„Kol kas nebuvo jokių pokalbių dėl pozicijų, kurias galėtų užimti “valstiečių„ deleguoti žmonės, todėl apie galimybę man imtis atsakomybės už darbo organizavimą ir politikos formavimą Aplinkos ministerijoje dar kalbėti gerokai per anksti. Jei sulaukčiau tokio pasiūlymo - svarstyčiau“, - „Vakarų ekspresui“ sakė L. Girskienė.
Ji teigė, kad negalima tik dejuoti sėdint ant atsarginių suolelio ir stebėti, kaip tavo iniciatyvos yra atmetamos. Tačiau siūlo į ministrų pozicijas deleguoti tos srities profesionalus.
„Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungos sprendimą derėtis dėl prisijungimo prie socialdemokratų valdančiosios daugumos vertinu teigiamai. Dar kadencijos pradžioje, formuojant valdančiąją daugumą, teko pačiai atlikti socialdemokratų ir “valstiečių„ programinių nuostatų palyginimą.
Abiejų politinių jėgų vykdoma politika yra orientuota į socialinę ir ekonominę gerovę, saugumą, valstybės aparato veiksmingumą, regionų politiką, ekologiją, prieinamą ir kokybišką sveikatos apsaugą ir pan.“, - teigia L. Girskienė.
Anot jos, socialdemokratų iniciatyvos, kurios sutapo su „valstiečių“ programinėmis nuostatomis ir vertybėmis ir iki šiol, visada buvo palaikomos. Tačiau yra ir raudonų linijų - šeimos samprata, tautiškumo išsaugojimas, alkoholio ir tabako pramonės politika, priklausomybių prevencija, mokesčių didinimas ir pan. Bet tam ir sudarėme derybinę grupę. Jei nepavyks susiderėti dėl „valstiečiams“ svarbių programinių nuostatų įtraukimo į koalicinę programą, derybos nutrūks.
Reikia stabilumo
„Esminis dalykas, kuris šiuo metu nėra naudingas nei Klaipėdai, nei Lietuvai - tai chaosas. Gyvename tarpiniu laikotarpiu, kai valstybei reikia stabilumo, o koalicijos partnerių keitimas, patinka mums tai ar ne, vis dėlto reiškia tam tikrus pokyčius“, - sako konservatorius Seimo narys Audrius Petrošius.
Anot jo, dėl naujos valdančiosios daugumos sprendimai dar nėra priimti, todėl nėra aišku, kokia ji bus, o galimi partneriai, kurie prisijungs prie koalicijos, yra labai įvairūs.
„Gali keistis ir susisiekimo ministras. Klaipėdos požiūriu tai šiek tiek liūdna, nes būtent šis ministras skyrė nemažai dėmesio Klaipėdai per pirmąjį šių metų pusmetį - buvo ne vienas vizitas tiek į uostą, tiek į įvairias įmones mieste. Kalbant apie visą pajūrio infrastruktūrą, matėme, kad iš šio ministro pusės buvo tikras dėmesys“, - pastebi A. Petrošius.
Anot jo, klaipėdietiškas balsas nėra pakankamai girdimas - miesto atstovų centrinėje valdžioje nėra tarp pirmųjų eilių. O dabar atsirandantys pokyčiai gali lemti, kad dėmesio Klaipėdai bus dar mažiau.
„Pokyčių norėjosi, tik gal ne tokių, kokie dabar planuojami. Jau dabar iš spaudos matyti, kad nauji partneriai turi savo reikalavimų - kalbama apie mokesčius, švietimo sistemą, antrąją pensijų pakopą. Tad galime numatyti, kad koaliciją suformuoti nebus lengva“, - pažymi A. Petrošius.
Anot jo, keisis ir konkrečios figūros Vyriausybėje, komitetų pirmininkai. Sklandaus perėjimo tikėtis neverta.
„Realiau L. Girskienei būtų vadovauti Aplinkos komitetui“, - mano A. Petrošius.
Jis teigia, kad jis pats ir kiti Klaipėdoje išrinkti Seimo nariai turi aktyviai dirbti, kad balsas būtų girdimas. Tik tada, kai Vyriausybės formavimo procesas nusistovės, bus galima kalbėti apie konkrečius darbus.
Kova dėl uosto vadovo
„Ačiū Dievui, kad žmonės atėjo į protą ir nepastatė Remigijaus Žemaitaičio statytinio į uostą. Tokių planų būta daug. Gerai, kad Eugenijus Sabutis atsilaikė spaudimui - tiek Žemaitaičio, tiek kai kurių uosto įmonių“, - sako S. Gentvilas.
Jis prognozuoja, kad E. Sabutis nekandidatuos į ministrus esamomis aplinkybėmis (tyrimas dėl lėšų panaudojimo. - Autor. past.) ir tikisi, kad ir kitas susisiekimo ministras išlaikys profesionalumo kryptį Uosto direkcijoje.
„Aušrietė“ Seimo sveikatos reikalų komiteto pirmininkė Lina Šukytė-Korsakė sako, kad S. Gentvilo pareiškimai dėl to, kad „Nemuno Aušra“ bandė inicijuoti permainas Klaipėdos uosto direkcijoje, neturi jokio pagrindo ir yra išsigalvojimas.
L. Šukytė-Korsakė priminė, kad pats S. Gentvilas, būdamas aplinkos ministru, buvo apleidęs Klaipėdą ir neskyrė dėmesio.
„Kai buvau Klaipėdos vicemerė, jis viešai žadėjo skirti 4 milijonus eurų Dangės upės išvalymui ir nieko nebuvo padaryta“, - sako L. Šukytė-Korsakė.
Šis pavyzdys rodo, kad net ministras su klaipėdietiškomis šaknimis negarantuoja, jog vietos problemos bus sprendžiamos, nes Lietuvoje yra šešios dešimtys savivaldybių su savo problemomis ir jas atstovaujančiais politikais.
Išlaikys pozicijas
„Mūsų pozicija išlieka tokia pati, kaip ir anksčiau. Tikslas yra išlaikyti tas pačias pozicijas Seime ir Vyriausybėje“, - sako L. Šukytė-Korsakė.
Ji teigia, kad nors ir vyksta derybos dėl naujos valdančiosios daugumos, darbai tiek Seime, tiek Vyriausybėje nesustoja.
O dėl galimybės L. Girskienei tapti ministre - tokių kalbų nėra girdėjusi.
„Aplinkos ministras turi būti kompetentingas, apskritai ministrai turi turėti bendrą supratimą ir atitinkamą išsilavinimą“, - sakė L. Šukytė-Korsakė.
„Klaipėdos miesto centrinėje valdžioje visiškai nesimato. Meras beveik nevažinėja į Vilnių dėl miesto reikalų. Jis dirba tik Klaipėdoje, su vietiniais reikalais, o ne su centrine valdžia. To nesijautė nei prie ankstesnės daugumos, nei dabar“, - sako S. Gentvilas.
Akivaizdu, kad Klaipėdai atstovaujantys politikai yra labai skirtingi, turintys skirtingą požiūrį ir vertybes. Dar įvertinus politinę konkurenciją, vargu ar verta tikėtis bendro ir vieningo darbo sprendžiant vietos problemas. Todėl objektyviausia klaipėdiečiams yra vertinti atskiro politiko indėlį ir nuveiktus darbus.
Taip pat skaitykite
Rašyti komentarą