VE > Orai

Baltija stingsta: NASA palydovai užfiksavo, kad ketvirtadalį jūros jau sukaustė ledas

VE.LT

2026-01-31 09:46

Giedras sausio 29-osios dangus leido NASA palydovams padaryti aiškias Estijos ir aplinkinių teritorijų nuotraukas, kuriose matyti, kad ledas Baltijos jūroje sukaustė maždaug 90 tūkst. kvadratinių kilometrų plotą, pranešė Estijos visuomeninis transliuotojas ERR.

Bendras Baltijos jūros plotas siekia 377 tūkst. kvadratinių kilometrų, tad po ledu šiuo metu yra ketvirtadalis jūros, kaip apskaičiavo portalas BNN.

Estijos aplinkosaugos agentūra pranešė, kad Veinamerio sąsiauryje, Pernu įlankoje, susidarė 15–30 centimetrų storio stabilus ledo sluoksnis.

Ledo danga svarbi laukiniams gyvūnams, ypač ruoniams, kuriems vasario ir kovo mėnesiais būtinas stabilus ledo sluoksnis, ant kurio jie galėtų atsivesti jauniklius.

Ledas taip pat palaiko jūrinę ekosistemą: kai jūra pasidengia ledu, šviesa nepasiekia gilesnių vandens sluoksnių, tad negali augti dumbliai.

Šiuo metu susidariusi ledo danga reiškia, kad dumbliai sužydės jiems įprastu metu, o ne kur kas anksčiau, rašo ERR.

NASA nuotraukos iš kosmoso

Susiformavusi ledo danga, pasak ERR, vis dar gerokai atsilieka nuo istorinio vidurkio – apie 170 tūkst. kvadratinių kilometrų.

Pastaruosius 20 metų žiemą ledas sukaustydavo vis mažesnį Baltijos jūros plotą.

ERR primena, kad per atšiaurią 2009–2010 m. žiemą Baltijos jūroje po ledu atsidūrė 309 tūkst. kvadratinių kilometrų teritorija, o po dešimties metų buvo pasiektas rekordas – ledu pasidengė tik 37 tūkst. kvadratinių kilometrų plotas.

2011-aisiais kovą Baltijos jūra ties Palangos tiltu buvo virtusi milžiniška čiuožykla

Kepsninės ant ledo ir pramogos

2011-ųjų koo mėnesį palangiškiai ir kurorto svečiai buvo tapę unikalaus reiškinio liudininkais – Baltijos jūros priekrantė pasidengė storu, skaidriu ir lygiu tarsi stiklas ledu. Drąsiausi ne tik matavosi pačiūžas, bet ir surengė neįprastas vaišes tiesiog ant sustingusių bangų.

Pramogos ant „stiklinio“ vandens

Nemenkas šaltis ir palankus vėjas aplink remontuojamą jūros tiltą suformavo įspūdingą ledo plotą. Skirtingai nei įprastai, tąkart ledas nebuvo sugrūstas ar grublėtas – jis priminė dirbtinę čiuožyklą, viliojusią būrius smalsuolių.

Drąsa be ribų: Žmonės ne tik vaikštinėjo ir fotografavosi prie tilto galo, bet ir išsitraukė pačiūžas.

Piknikas ant bangų: Sekmadienį ties tilto viduriu buvo užfiksuotas neįtikėtinas vaizdas – grupė drąsuolių ant ledo pasistatė kepsninę ir kepė šašlykus.

Gamtos pokštas: Pramogos truko neilgai – sekmadienio pavakare sustiprėjęs vėjas ledą tiesiog nunešė tolyn į jūrą.

Baltijos jūra per anomalinius šalčius gali ir visiškai užšalti

Neįtikėtina, bet istorijoje jau taip buvo nutikę. ir ne vieną kartą.

1948 metais Baltijos jūra užšalo iki pat Danijos krantų. Pasekmės liūdnos – paralyžiuoti transporto ir keleiviniai jūros maršrutai.

Žvelgiant į ankstesnius šimtmečius, verta prisiminti, kad 1398-1399 metų žiemą nuo gruodžio 13 iki vasario 16 dienos užšalusia Baltijos jūra buvo galima nuvažiuoti, pavyzdžiui, iš Liubeko į Daniją.

Išsiskyrė 1940 m. žiema, kai užšalo Baltijos jūra. Nepranešama, kokia temperatūra buvo Klaipėdoje, bet Varėnoje sausio 17 d. oro temperatūra nukrito iki 40 laipsnių šalčio. Užšalo Baltija ir po poros metų, ir, kaip buvo minėta, 1948 metais.

XXI amžius

Žinoma ne tokio masto, bet panaši situacija susiklostė 2003 metais. Šiaurinėje Baltijos jūros dalyje prasidėjo tokie šalčiai, kad Sankt Peterburgo uostas beveik sustabdė savo veiklą.

Kaip tuo metu rašė laikraštis „Izvestija“, uosto valdžia įvedė draudimą aptarnauti uoste mažus krovininius laivus.

Sustojo ir visa geležinkelio transporto sistema. Visiškai užšalo Suomijos įlanka.

Ledo dykuma išplito 400 kilometrų nuo kranto. Ledo storis buvo nuo 20 iki 80 cm. Beje, tą žiemą dėl šalčio sustabdytas ir alaus eksportas.

Laivai paprasčiausiai negalėjo pasekti Sankt Peterburgo ir visas miestas liko be vakarietiško alaus.

Žinant, kaip rusai nemėgsta savo vietinio alaus, tai tapo tikra tragedija.

Ne ką mažiau sudėtinga situacija susiklostė 1987 ir 1996 metais. Tada neužšalo tik centrinė ir pietinė jūros dalis.

O 2011 metais anomalinis šaltis smogė kaimynams latviams. Rygos įlankoje kasdien iš ledo gniaužtų buvo gelbėta po 10 laivų ir laivelių.

Šaltis ir ledas tą kartą pasitraukė tik balandžio mėnesį.