Atpirkimo ožys - per ilgos mokinių atostogos

Jau kelintus metus iš eilės garsiai svarstoma, ar Lietuva neturėtų sekti kitų Europos šalių pavyzdžiu ir trumpinti mokinių atostogas. Apie tai viešumoje pasisako politikai, vaikų psichiatrai ir ekonomistai, tvirtinantys, kad esą kol vaikai atostogauja, jie užmiršta tai, ko išmoko. 

Dar vienas akmuo į besiilsinčių mokinių daržą - esą mokymosi programos yra perkrautos, o mokslo metai per trumpi žinioms įsisavinti.

Švietimo, mokslo ir sporto ministerija (ŠMSM) laikosi kitos nuomonės - iš mokinių pasiekimų analizių, emocinės mokinių savijautos rodiklių ministerija mato, kad mokslo metų pailginimas nedavė tokio rezultato, kokio buvo tikėtasi.

Paskui Europą

Remiantis statistika, Lietuvoje mokiniai mokosi trumpiau nei Europoje. Lietuvoje mokinių vasaros atostogos trunka skirtingai: pradinukai atostogauja 12 savaičių, vyresni moksleiviai turi 10-11 savaičių, abiturientams poilsio vasara prasideda egzaminams pasibaigus.

Prieš keletą metų tuometė švietimo ministrė Jurgita Petrauskienė dviem savaitėm pailgino mokslo metus, motyvuodama šį sprendimą tuo, kad Lietuvos mokinių mokymosi rezultatai yra prasti. Ministrei imponavo ir Ekonominio bendradarbiavimo ir plėtros organizacijos (EBPO) tuometinio Švietimo ir įgūdžių direktorato direktoriaus Andreaso Schleischerio pastaba, kad Lietuvos penkiolikmečiai mokosi apie 1000 valandų mažiau nei jų bendraamžiai kitose šalyse.

Ministrės sprendimas sukėlė mokinių pasipiktinimą, tačiau net po piketų nebuvo pakeistas. Pakankamai greitai pastebėta, kad bandymas pasivyti Europą nevykęs - pailginus mokslo metus išsikeltų tikslų nepasiekta. Atėjus vasarai mokiniai sunkiai išsėdėjo tvankiose klasėse be kondicionierių, mokymasis buvo tik imituojamas, rezultatai negerėjo, mokymosi programų įgyvendinimui pailginti mokslo metai neturėjo didelės įtakos.

Pernai gegužę ŠMSM pranešė, jog nuo 2026 metų 5-10 klasių moksleiviams vasaros atostogos bus ilginamos - prasidės savaitę anksčiau. Tai, pasak dabartinės švietimo ministrės Ramintos Popovienės, yra pirmas žingsnis, sprendžiantis įtemptą birželio mėnesį startuojančių egzaminų klausimą.

Vaikų neklausia

Nuolatines reformas ir mokslo metų trukmės permainas stebinti organizacijos „Gelbėkit vaikus“ vadovė Laura Milčienė, „Vakarų ekspresui“ komentuodama mokslo metų trukmės chaosą Lietuvoje, stebisi vienu dalyku - kodėl nė vienam politikui ir nė vienai ministerijai garsiai kalbant, kad turime sekti Europos pavyzdžiu, nekilo idėja komunikuoti su pačiais moksleiviais ir atsižvelgti į jų nuomonę.

„Didesnį stresą mokiniai patiria ne po atostogų grįžę į mokyklą, o dėl nesubalansuotų krūvių, dėl vadovėlių trūkumo. Norėtųsi, kad valstybė prieš priimdama sprendimus labiau į tai įtrauktų ir pačius moksleivius, kad jų klaustų, diskutuotų, atsižvelgtų, kokie, mokinių nuomone, yra didžiausi iššūkiai mokymosi sistemoje ir kaip juos reikėtų spręsti. Neabejoju, kad moksleiviai turi ką pasiūlyti“, - nuomonę išsakė L. Milčienė.

Jos teigimu, bėdos švietime yra akivaizdžios - vienu metu sukrentantys atsiskaitymai, dideli reikalavimai ir tokie pat lūkesčiai, tėvų spaudimas dėl gerų pažymių, nes esą tai rodo, kad vaikas yra sėkmingas.

© Prieš keletą metų mokslo metai Lietuvos mokyklose buvo pratęsti dviem savaitėm, tačiau naudos iš to nebuvo - vaikai duso tvankiose klasėse, motyvacija mokytis krito, mokymosi rezultatai - negerėjo. Redakcijos archyvo nuotr.

„Žiūrint iš vienos pusės - mokslo metų ilginimas sumažintų stresą, sudarytų galimybę išdėlioti mokymosi programas taip, kad jos keltų mažiau įtampos. Tam tikra prasme tai būtų ir tėvams patogu, netektų sukti galvos, kur palikti vaikus, tačiau vien tik pailgėję mokslo metai tikrai neišspręs į kolapsą patekusios švietimo sistemos“, - svarstė „Gelbėkit vaikus“ vadovė.

Anot jos, diskutuoti apie mokslo metų ilginimą šiuo metu neturėtų būti prioritetas, nes dar reikia padaryti „daug namų darbų“ švietimo sistemoje. Pirmiausia, pasak L. Milčienės, reikėtų ieškoti būdų, kaip pagerinti pačią mokymo kokybę, išskaidyti krūvius pagal vaikų gebėjimus, neužkrauti mokinių nesibaigiančiais namų darbais, atsižvelgti į vaikus su specialiaisiais poreikiais ir pan.

Moksleivių sąjunga - už ilgesnes atostogas

Mokiniams atstovaujanti Lietuvos moksleivių sąjunga (LMS), nors ir neturi pozicijos dėl visų moksleivių atostogų, kurios yra vienos ilgiausių Europoje, tačiau laikosi nuomonės, jog moksleivių vasaros atostogos turėtų būti ilginamos, o mokslo metai - trumpinami.

„Vasaros metu, birželio mėnesį, dauguma moksleivių teigia, jog ugdymas yra nekokybiškas, o ugdymo programos yra nepritaikytos tokiai mokslo metų trukmei. Mokytojai ir mokiniai nebėra motyvuoti tęsti kokybišką ugdymo procesą, be to, mokytojai dažnai turi dalyvauti egzaminuose, todėl pamokos nevyksta. Jaunesnių moksleivių klasėse ugdymas vasaros metu yra tik imituojamas, todėl nesuteikia pridėtinės vertės“, - „Vakarų ekspresui“ savo poziciją dėsto LMS.

Sąjunga laikosi nuomonės, kad ugdymo procesas vasaros metu yra menkavertis, o mokslo metai turėtų būtų trumpinami tam, kad būtų užtikrintas tęstinis kokybiškas ugdymo procesas visų klasių moksleiviams.

Ministerijai ekspertų nuomonė neįdomi

ŠMSM į pastaruoju metu netylančias diskusijas, kad Lietuva turėtų trumpinti mokinių atostogas, reaguoja ramiai ir užtikrintai.

„Neplanuojame trumpinti mokinių atostogų. Diskusijos dėl atostogų trumpinimo siejasi su diskusijomis dėl mokslo metų (ugdymo proceso) trukmės. Tačiau iš mokinių pasiekimų analizių, emocinės mokinių savijautos rodiklių matome, kad mokslo metų pailginimas nedavė tokio rezultato, kurio buvo tikėtasi“, - į klausimą, ar Lietuva turėtų sekti kitų Europos šalių pavyzdžiu, atsako ministerija.

2018-2019 m. mokslo metai buvo pailginti 5 dienomis - iki 175 dienų; 5-10 gimnazijos klasių mokiniams mokslai ilgėjo dviem savaitėmis. Šiais pokyčiais labiausiai buvo tikėtasi aukštesnių mokinių mokymosi pasiekimų, tačiau reikšmingų pokyčių neįvyko, dienraščiui teigia ministerija.

Švietimo, mokslo ir sporto ministerija į pastaruoju metu netylančias diskusijas apie tai, kad Lietuva turėtų trumpinti vaikų atostogas, reaguoja ramiai ir užtikrintai - nepaisant ekspertų rypavimų, kad mokiniai pas mus atostogauja per ilgai, jų trumpinti neplanuoja.

Pagrindinio ugdymo pasiekimų patikrinimų (PUPP) duomenys rodo, kad, pvz., matematikos PUPP pasiekimai vis dar yra žemi, šio patikrinimo neįveikia gana didelė mokinių dalis. Tačiau jei analizuotume dinamiką, kiek mokinių neišlaikė matematikos PUPP, tai 2018 m. ši dalis siekė 28,1 proc., 2022 m. šie rezultatai buvo rekordiškai prasti, PUPP neišlaikė 39,6 proc., 2023 m. - 25,2 proc., 2024 m. - 23,7 proc. Tai rodo, kad pasiekimai priklauso nuo mokytojų ir mokinių dedamų pastangų, tačiau ne nuo mokslo metų trukmės.

„Ir oficialūs tyrimai, ir iš švietimo bendruomenės girdimi pasisakymai rodo nerimą keliančią mokinių ir mokytojų emocinę būklę, pervargimą ir stresą. Manome, kad vaikams ir mokytojams atsigauti skirtas atostogų laikas yra naudingas“, - reziumuoja ministerija.

Statistika

Lietuvoje 2024-2025 mokslo metų vasaros atostogos trunka skirtingai pradinukams ir vyresniems mokiniams: 1-4 klasių mokiniai atostogauja net 12 savaičių, 5-8 ir 9-10 klasių moksleiviai turi 10 savaičių, o 11 klasės mokiniai - 11 savaičių laisvalaikio nuo mokslo. Abiturientai poilsiu mėgautis pradeda tada, kai baigiasi brandos egzaminų sesija.

Tai vienos ilgiausių vasaros atostogų visoje Europoje - daugelyje šalių atostogų trukmė svyruoja nuo 6 iki 12 savaičių.

Europos Komisijos duomenimis, daugelyje Vakarų ir Šiaurės Europos šalių, pavyzdžiui, Nyderlanduose, Norvegijoje, Danijoje, moksleivių atostogos tęsiasi apie 6-8 savaites, Prancūzijoje - apie 8 savaites, Vokietijoje - 6-7 savaites. Ispanijoje, Portugalijoje bei Baltijos šalyse vasaros atostogos trunka net iki 12-14 savaičių.

Kitaip nei Lietuvoje, kitos valstybės pasirūpina ir kokybišku mokinių poilsiu. Pavyzdžiui, Prancūzijoje mokiniai atostogauja 8 savaites, bet valstybė finansuoja stovyklas ir neformalųjį užimtumą, o artėjant rugsėjui išmokomis palaiko šeimas bei teikia joms valstybinę paramą.