Klaipėda, kaip turizmo objektas, - niekinis (69)

Klaipėdos universiteto Sporto, rekreacijos ir turizmo katedros prof. habil. dr. Ramūnas Povilanskas sako, kad Klaipėda tapo „šlagbaumu“ (užkardu) turistams vykstant kitur. Taip atsitiko todėl, kad mieste turizmo strategijos akcentai dėliojami visiškai netinkamai.

Nenuostabu, kad Klaipėda dėl turistų šiandien nesugeba konkuruoti ne tik su Vilniumi ar Kaunu, bet ir su kaimyninėmis savivaldybėmis. Miesto politikai mano, kad reikia ne konkuruoti, o bendradarbiauti.

„Klaipėdos turizmo ir kultūros informacijos centras (TIC), skirtingai nuo Palangos ar Neringos TIC, neturi ilgalaikės miesto turizmo vizijos, o Klaipėdos rajonas ir jo TIC net maloniai stebina kaip turistinė teritorija nuo marių iki jūros (keturių vandenų kraštas - Autor. past.)“, - uostamiesčiui kerta R. Povilanskas.

„Akys ant kaktos iššoka, kai matai, kas daroma Svencelėje, Drevernoje ar kaip Karklė tampa darniojo sveikatingumo turizmo sostine,“ - uostamiesčio kaimynams liaupsių negaili R. Povilanskas. „O Klaipėda šiandien yra vartai važiuoti kažkur - į Neringą, Palangą, Kryžių kalną. Patys pagalvokite, ar važiuodami kažkur labai domitės, kaip atrodo “šlagbaumas", - sako R. Povilanskas.

Laisvė delfinams

Skeptiškai R. Povilanskas vertina ir tai, kad daug turistinio potencialo Klaipėda sieja su Jūrų muziejumi ir delfinariumu.

„Pasaulyje jau kovojama net už nelaisvėje laikomų kalmarų teises“, - atkreipia dėmesį R. Povilanskas.

Jis mano, kad tai tik laiko klausimas, kada ir Lietuvoje visu aštrumu iškils nelaisvėje laikomų delfinų ir kitų gyvūnų išlaisvinimo klausimas.

Daug diskutuojama ir kiek naudos duoda kruizinis turizmas pačiam miestui. Akivaizdu, kad čia veikia tas pats „šlagbaumo“ principas, kai labai didelė dalis kruizinių laivų turistų taip pat išvyksta į kaimynines savivaldybes.

Pandemija dar labiau apnuogino šią problemą. Kruizinių laivų visiškai neliko, ir paskutinius dvejus metus, kai kaimyniniai kurortai išgyveno net pakilimą, Klaipėda liko prie suskilusios geldos.

Ką daryti Klaipėdai?

„Turim kurhauzą, turim Smiltynę, būtinai ši teritorija turi gauti turistinės vietovės statusą, yra padaryti tyrimai. Kuršių mariose esantis mergelis (molinga nuosėda) pripažintas kaip turintis gydomųjų savybių, tai turi tik Neringa ir Klaipėda“, - sprendimus siūlo R. Povilanskas.

Anot jo, būtent darniojo sveikatos turizmo, kuris šiuo metu pasaulyje yra auganti niša, vystymas yra perspektyvus kelias. Ir tam būtų dėkinga vieta Smiltynė, galinti tapti darniojo sveikatingumo oaze.

„Turim kurhauzą ir Giruliuose. Neužmirškime, kad po mūsų kojomis visur čia telkšo geoterminis vanduo“, - erdvės plėsti Klaipėdos patrauklumą turizmo srityje mato R. Povilanskas.

Anot jo, dar prieš kelis dešimtmečius puoselėtos idėjos, kad Klaipėdos uostas, istorinė jo dalis, galėtų tapti pramoninio turizmo objektu, „jau nuplaukė“.

„Lenkai Gdanske turi visą epochinę laivų statyklą su visu muziejumi, tačiau tai pats nuobodžiausias muziejus, kurį teko matyti“, - skeptiškai į pramoninį turizmą žiūri R. Povilanskas, nors sutinka, kad daliai Vakarų Europos gyventojų yra įdomu pasižiūrėti į tai, kaip kraupiai atrodė sovietinės epochos industrinė civilizacija.

Anot jo, Klaipėdoje yra išlikusių sovietinių slėptuvių ir jas galima išnaudoti vietiniam turizmui, kuris savo aktualumą parodė būtent pandemijos metu.

Klaipėdos panorama

SENAMIESTIS. XV a. suplanuotas Klaipėdos senamiestis turėtų būti vienu pagrindinių Klaipėdos turizmo strategijos objektų.

Reikia „Michelin“

Dažnai pastebima, kad Klaipėdoje, kaip ir, beje, visoje Lietuvoje, yra gerų restoranų, yra gera virtuvė.

Tačiau gastronominio turizmo vystymą R. Povilanskas prasmingu mato tik tuo atveju, jei Lietuva būtų įtraukta į „Guide Michelin“ kelionių gidą ir mieste atsirastų šios pasaulyje pripažintos sistemos žvaigždutėmis įvertintų restoranų.

Kol taip nėra, vargu ar kas susigundys pas mus važiuoti vien dėl to, kad skaniai pavalgytų ir užtruktų mieste daugiau nei vieną dieną.

Turime senamiestį

„Mes turime senamiestį, kurio suplanavimas yra XV a., tai yra daug“, - R. Povilanskas mano, kad būtent senamiestis, spartesnis miesto pilies atkūrimas turėtų tapti Klaipėdos turizmo strategijos prioritetu. Taip pat šalia jis siūlo labiau išnaudoti istorinius faktus.

„Kur turtus susikrovė Trojos atradėjas Heinrichas Šlymanas? Būtent Klaipėdoje“, - atkreipia dėmesį į neišnaudotą istorinį Mėmelio palikimą R. Povilanskas. Jis mano, kad ši asmenybė turistams būtų daug patrauklesnė nei karaliaus Vilhelmo ar karalienės Luizės istorinis palikimas Klaipėdoje.

„H. Šlymanas per Klaipėdą prekiavo mediena iš Rusijos, jo sandėliai išliko per didįjį miesto gaisrą“, - mažai viešinamus faktus žeria R. Povilanskas, siūlantis idėją - „Šlymano takais Klaipėdoje“.

Arūnas Tuma: Tam, jog turizmas mieste ir regione atgytų, reikia 3 dalykų

Organizatorių nuotr.

Klaipėdos miesto tarybos narys Arūnas Tuma mano, kad tam, jog turizmas mieste ir regione atgytų, reikia 3 dalykų: pajėgumų, turinio ir infrastruktūros.

„Kalbant apie pajėgumus, turiu galvoje tai, kad šiuo metu Klaipėdoje veikia mažiausiai trys Savivaldybės įstaigos, kurios savo veikloje paliečia turizmo temą“, - sako A. Tuma.

Anot jo, reiktų šias pajėgas organizaciniu atžvilgiu suvienyti, galbūt Klaipėdoje įkuriant vieną stiprią miesto turizmo ir įvaizdžio agentūrą. Taip pat labai svarbu, kad turizmo plėtros klausimu būtų išnaudojamas Klaipėdos universiteto bei verslo organizacijų turimas potencialas.

„Turinys apima tai, kuo mes esame įdomūs ir išskirtiniai, lyginant su kitais regionais. Čia yra labai svarbu įdomiai pateikti mūsų turtingą istoriją ir su ja susijusias legendas“, - antrina A. Tuma.

Anot jo, vien to, kad turime jūrą ir paplūdimius, neužtenka. Daugiau renginių ir įvairių festivalių taip pat gali tapti papildomu traukos tašku.

„Labai svarbu infrastruktūros lygis. Tai ir viešbučių kokybė bei teikiamos paslaugos, barų ir restoranų įvairovė, susisiekimas, poilsio ir pramogų kompleksas, kokybiškai sutvarkytos viešos erdvės“, - sako A. Tuma.

Anot jo, labai svarbu, kad gerinant infrastruktūros lygį savivaldybės aktyviai bendradarbiautų su verslu, nes bendros pastangos duotų geresnį rezultatą.

Arvydas Vaitkus: Dabar geras laikas imtis konkrečių veiksmų įrodant, kad mes esame patrauklūs

Organizatorių nuotr.

Pasirodžius diskusijai, kad Klaipėda kaip  turizmo objektas yra niekinis, norisi nesutikti su tokia formuluote.

Klaipėda kaip miestas turi vieną seniausių istorijų Lietuvoje ir pagal amžių beveik 70 metų lenkia Lietuvos sostinę Vilnių.

Norint parodyti ir sužavėti miesto istorijos ypatumais miestiečius ir atvykstančius svečius, sėdint sudėjus rankas,  tikrai nepavyks.

Apie tai, kad kertinė problema šioje srityje yra miesto turizmo koncepcijos neturėjimas, minėjau miesto merui ir tuometiniam administracijos direktoriui Sauliui Budinui dar 2015 metais, pasirašant bendradarbiavimo sutartį tarp Uosto direkcijos ir savivaldybės dėl jūrinio turizmo vystymo.

Primenant apie šią problemą kasmet, kiek labiau į pastabas imta reaguoti tik man tapus miesto tarybos nariu.

Turizmo strategija ir po jos patvirtinimo sekantis įgyvendinimo planas yra tas procesas, be kurio turizmo neišvystė nei vienas rimtesnis pasaulio miestas.

Daug metų atgal, būnant Vokietijoje išgirdau įdomią istoriją apie  Vokietijos Metzingen miestą, kada tuometinis miesto meras Gotthardas Hercigas kartu su čia įsikūrusia Hugo Boss kompanija 1995 metais rado sprendimą miesto gaivinimui, įkuriant mieste madingiausių pasaulyje  rūbų ženklų, o vėliau ir avalynės išparduotuvių miestelį Outletcity Metzingen.  Miesto centrinėje dalyje buvo išpirktos pirmo aukšto patalpos ir už simbolinę kainą išnuomotos rūbų parduotuvėms.

Jau pirmaisiais metais miestą aplankė tūkstančiai turistų, o vėliau turistų srautai tapo milijoniniais, duodant pajamas visam miestui: viešbučiams, restoranams, parduotuvėms ir kitoms paslaugų įmonėms.

Metzingeno sėkmės istoriją prieš septynis metus išsakiau miesto vadovams kaip vieną iš idėjų  atgaivinti Klaipėdos senamiestį, iš kurio žmonių srautus apie 2005 metus nugvelbė naujai statomi didieji prekybos centrai.

2003 metais lankantis darbo reikalais Odesoje, netikėtai nustebino kruizinių laivų skaičius, kurių anksčiau čia nebūdavo.

Šiame mieste 2000-jų metų pradžioje buvo reikšmingai sutvarkytas operos ir baleto teatras, pakviesti pasaulinio garso operos atlikėjai ir tai tapo pagrindu, kad kruiziniai laivai ir juose esantys turistai rikiavosi eilėje, kad patekti į unikalius spektaklius. 

Tokiai koncepcijai visas galimybes turi ir uostamiestis Klaipėda, kuriame turime vieną nuostabiausių Dramos teatrų Lietuvoje ir statomo Muzikinio teatro perspektyvines galimybes.

Šių kultūros įstaigų vadovai ir kolektyvai pastaruoju laikotarpiu ne kartą mus stebino savo išradingumu ir gebėjimais surengiant THEATRIUM festivalius ar R. Wagner operą „Skrajojantis olandas“ Klaipėdos P. Lindenau laivų statyklos Elinge.

Klaipėdoje 2003 metais buvo pastatytas kruizinis terminalas, tačiau kiek gražiau sutvarkyti šalia esančią piliavietės aplinką miesto valdžiai prireikė beveik 20 metų.

Dešiniajame Dangės krante esančią Laivitės 5 hektarų teritorija, priklausiusi uostui,  miestui buvo perduota dar 2008 metais, tačiau trūko iniciatyvos ją paversti turistų ir miestiečių traukos centru.

Lieka tikėtis, kad šiuo metu išsisiūbavęs šios teritorijos sutvarkymo procesas nesustos ir įgaus naują pagreitį. 

Mieste reiktų daugiau dėmesio ir investicijų sutvarkant senamiesčio pastatų fasadus taip, kaip tai prieš kelis metus padarė Kaunas ar kaimyninė Palanga.

Tuo tarpu Klaipėdoje unikalaus istorinio paminklo Centrinio pašto likimo klausimas neišspręstas iki šiol, o tuo tarpu ant šio pastato stogo auga berželiai, byra fasadinės plytos, drėksta ir pelija patalpos.

Šiandieninė valdančioji dauguma nematė reikalo perimti ir išsaugoti Balandžių pašto patalpų kaip istoriškai ir meniškai vertingo objekto.

Mūsų miestas turi Smiltynę - išskirtinę teritoriją tarp marių ir jūros su reto istorinio grožio pastatais ir objektais. 

 

Tik juos reikia sutvarkyti ir pritaikyti turizmui, sveikatingumui ir panašioms paskirtims. 

Taigi, Klaipėda turizmo prasme turi daug potencialo ir yra unikali kaip uostamiestis su kruizine laivyba bei savo geografine vieta, esant tarp Kuršių Nerijos, Šilutės regiono, iš vienos pusės - Palanga, Šventoji, iš kitos pusės - Kretinga.

Toks išsidėstymas tarp turizmo traukos objektų kaip ir įpareigoja Klaipėdą būti Vakarų Lietuvos turizmo sinerginiu epicentru ir rengti bendrą turizmo strategiją regione.

Tai leistų sukurti vieningą regiono turizmo prekinį ženklą, parengti bendrą turizmo marketinginį planą ir pritraukti įvairių pomėgių turistų iš Lietuvos bei iš viso pasaulio.

Taip pat tai leistų „paspausti“ centrinę valdžią skirti didesnį dėmesį paskutiniais metais silpstančiai Palangos oro uosto veiklai pritraukiant daugiau skrydžių. 

Bet tai regione gali nutikti tik dirbant visiems miestams išvien.

Visas Vakarų regionas turi didelį potencialą įvairioms turizmo rūšims – ne tik keliaujant unikaliomis šio regiono vietovėmis, lankant istorinius objektus, bet ir vystant dalykinį turizmą, rengiant įvairių profilių konferencijas, teikiant medicininio  pobūdžio paslaugas, parodas, miesto ir regiono šventes, sporto renginius ne tik tradicinėse Gintarinės jūrmylės, krepšinio, rankinio, irklavimo, buriavimo sporto šakose, bet ir futbole, ledo ritulyje, dviračių sporte, sunkiojoje atletikoje ir t.t.

Covid – 19 pandemija pakoregavo viso pasaulio turizmo planus, tačiau ši pandemija anksčiau ar vėliau baigsis.

Reikia manyti, kad šiuo metu drastiškai pablogėjusi Lietuvos geopolitinė situacija taip pat nebus amžina.

Taigi dabar geras laikas neapsistoti prie buvusių ir esamų problemų, o imtis pagaliau konkrečių veiksmų įrodant, kad mes esame patrauklūs.

Tuo labiau, kad žinoma ką reikia daryti.

2014 metais, viešint JAV Majamyje kruizinio turizmo parodoje, į kurią nuolat vyksta ir Klaipėdoje įsikūrusios bendrovės, Uosto direkcijos ir savivaldos atstovai, susitikome su Carnival Corporation & plc, valdančios apie 40 proc. visos kruizinės rinkos pasaulyje,  viceprezidentu, kuris puikiai žinojo Klaipėdos miestą, uostą ir regioną.

Tai nustebino ir teikė didžiulių vilčių.

Viceprezidentas linkėjo mums dėti pastangas, kad Klaipėda turėtų tokių traukos objektų ir turizmo veiklų, kurių nėra kitur, nes tai yra turizmo pagrindas.

Aidas Kaveckis: "Skatindami turizmą turime žvelgti plačiau ir veikti ne pavieniui"

Archyvų nuotr.

Klaipėdos miesto tarybos narys Aidas Kaveckis mano, kad skatindami turizmą turime žvelgti plačiau ir veikti ne pavieniui, o visos regiono savivaldybės sykiu.

„Tarkime, Skuodas patrauklus savo ekologiniais ūkiais, natūralios laukinės gamtos takais - čia galima būtų vystyti gastroturizmą“, - sako A. Kaveckis.

Anot jo, Kretingos rajonas traukia savo dvarais, katalikišku paveldu, Palanga siūlo sveikatinimo paslaugas, Neringa su unikaliąja Kuršių nerija vilioja ramaus poilsio mėgėjus, Pamario kraštas - senosiomis žvejų tradicijomis, buriavimo ir kaitavimo paslaugomis.

„Klaipėda, kaip regiono centras, turėtų būti vienijanti grandis, siūlanti pramogas, apgyvendinimą, patogų susisiekimą“, - sako A. Kaveckis.

Anot jo, suvieniję pastangas kaip regionas galime pasiūlyti mūsų svečiams didžiulį spektrą turizmo paslaugų.

„Regiono lygiu turime ir toliau dėti pastangas pritraukti naujas skrydžių kryptis į Palangos oro uostą. Ypač išskirčiau Vokietijos Hamburgo miestą“, - teigia A. Kaveckis.

Anot jo, labai svarbu, kad Vakarų regiono savivaldybės ne varžytųsi tarpusavyje, o veiktų kaip partnerės ir susitelktų dėl bendro tikslo.

„Tik veikdami išvien pasieksime gerų rezultatų, būsime įdomūs ir patrauklūs užsienio svečiams“, - sako A. Kaveckis.

Nina Puteikienė: "Trūksta reklamos"

Organizatorių nuotr.

Klaipėdos tarybos narė Nina Puteikienė mano, kad Klaipėdos miestas ir visas regionas - jau dabar yra tobulas traukos centras tiek vidiniam, tiek įvažiuojamajam turizmui. Trūksta tik reklamos.

„Turime jūrą su puikiais pliažais, Smiltynę - UNESCO saugomą teritoriją, puikiai išvystytą ir modernų muziejų sektorių, net keletą puikių teatrų, koncertų vietų, unikalų paveldą, daugybę kokybiškų gastronominio turizmo taškų, saugią aplinką“, - vardina N. Puteikienė.

Anot jos, trūksta labai nedaug - reklamos paketo, konsolidavimosi regiono principu, identifikuojant stipriąsias miesto ir regiono puses.

„Ir kad Klaipėdos valdžia pradėtų vertinti turizmą, kaip svarbų ekonomikos sektorių, nešantį itin didelę pridedamąją vertę. Reikia imti kaip pavyzdį Druskininkus“, - duria pirštu N. Puteikienė.

Anot jos, turizmo sektoriuje reklama veikia sinergiškai: pritraukiant turistus į vieną objektą, jie lanko ir greta esančius.

„Dabar Klaipėda turizmo atžvilgiu merdi - ji net nebus atstovaujama sausio pabaigoje Vilniuje vyksiančioje turizmo mugėje “Adventur", - sako N. Puteikienė.

Anot jos, Savivaldybė reklamą naudoja savireklamai, o viena įspūdingiausių Lietuvoje Mažosios Lietuvos istorijos muziejaus ekspozicijų Pilies muziejuje - „Muziejus 39/45“, nauja archeologijos ekspozicija, pavadinta „Kurtina“, - stovi tuščios, nors ten investuoti milijonai, nes reklamai savivaldybė neduoda pinigų!

Tai tas pats, kas nusipirkus gražiausią, brangiausią suknelę pakabinti spintoje ir niekam nerodyti.

„Bet štai apie Jūros šventę žinos visa Lietuva - reklama bus visur! Bet Jūros šventė tikrai ne prioritetas - jos lankytojai atvyksta trumpam ir pigiai“, - abejoja svarbiausia miesto švente N. Puteikienė.

"Kai pas mane atvažiuoja draugai, aš pristatau Olando Kepurę, muziejus, einame į spektaklį ar koncertą (visi būna sužavėti meninio lygio!) ir būtinai lankomės gardžiausiose, įdomiausiose Klaipėdos kavinėse - pigiau negu Vilniuje ir žymiai skaniau! - Klaipėdos pranašumus vardija N. Puteikienė.

Mokytis - iš Kauno

R. Povilanskas miesto įvaizdžio, populiarinimo ir reklamos siūlo pasimokyti iš laikinosios sostinės.

„Kai meru tapo Visvaldas Matijošaitis, jis pasikvietė geriausius turizmo ir rinkodaros žinovus ir pasakė - darykite“, - informacija dalinasi R. Povilanskas.

Anot jo, buvo įsipareigojimas kas savaitę skelbti po vieną gerą žinią apie Kauną.

„Kauno TIC man pats sakė, kad tik po dvejų metų intensyvaus darbo, kai 90 proc. pats kūrė naujienas, jomis dalinosi ir komentavo, tik tuomet Kauno lankytojai gerąsias naujienas socialiniuose tinkluose pradėjo skleisti patys“, - pažymi R. Povilanskas.

Anot jo, gerai yra tai, kad Kaunas turi vieną šeimininką, o Klaipėdoje susikerta interesai. Pirmiausia jaučiasi, kad yra dvi įtakos zonos - miestas ir uostas.

Dėl to kai kurie projektai stringa.

Elida Mantulova: "Galimybių turime daug, bet tuo pačiu ir nežinome, kaip sudominti turistą"

Organizatorių nuotr.

Klaipėda yra turtingas miestas ir išrankiam šiuolaikiniam turistui turi ką pasiūlyti - įvairios terapijos, sveikatinimas, aktyvus ir pasyvus turizmas, istorija, gamta, jūra, gastronomija ir kita.

Galimybių turime daug,  bet tuo pačiu ir nežinome, kaip sudominti turistą, kaip jį surasti, kaip jo nenuvilti, o ir patiems būti pasirengusiais tai valdyti. Klaipėdos regiono savivaldybių užsakymu buvo parengta Klaipėdos regiono specializacijos strategija iki 2030 metų, kurioje išskirtos trys strateginės regiono vystymosi kryptys, o viena jų - Darnus Jūrinis ir pakrančių turizmas.  

Klaipėda, skirtingai, nei regiono kaimynės Palanga, Neringa ar Šilutė, yra labiau multiprofilinis miestas, kuriame veikia pramonė, ir uostas.

Gamtinis, rekreacinis miesto potencialas nuolat konkuruoja su pramone ir gamyba ir, tenka pripažinti, kol kas pralaimi. 

Todėl, siekiant plėtoti turizmą Klaipėdoje, turime labai kryptingai dirbti - įsivertinti savo išskirtinumą, stiprybes, parengti miesto ilgalaikę turizmo plėtojimo strategiją ar programą, išgryninti  turizmo rūšis, jų vartotojus, vartotojų poreikius, santykį su regiono strateginiais tikslais turizmo srityje, parengti veiksmų programą,  skirti resursus ir finansavimą, - svarsto Klaipėdos miesto tarybos narė Elida Mantulova.  

Romena Savickienė: "Reikia miesto iniciatyvos"

Organizatorių nuotr.

Būtent į miesto pusę kalbėdama apie turizmo strategiją žiūri ir Klaipėdos TIC vadovė Romena Savickienė.

„Savivaldybės ekonominio proveržio strategijoje yra numatytos visos kryptys, kuriose Klaipėda vystys turizmą: vandens ir sveikatinimo turizmas, verslo turizmas“, - sako R. Savickienė.

Kad įgyvendintų strategijoje užsibrėžtus tikslus, Klaipėdos TIC dirba pagal Savivaldybės tarybos patvirtintą Klaipėdos TIC trejų metų veiklos planą.

Tiesa, 2020-2022 metų plane numatytas priemones labai pakoregavo pandemija. Todėl liko neįgyvendintos ir konferencinio turizmo skatinimo priemonės, nepanaudotos lėšos ir dėl skrydžių pritraukimo į Palangos oro uostą.

Paskutiniu metu Klaipėdos TIC aktyviai dirba su nuomonės formuotojais. Ypač didelio dėmesio susilaukė Orijaus Gasanovo reportažai iš Klaipėdos.

„Dirbame ir su kitais influenceriais, bus ir daugiau projektų“, - sako R. Savickienė.

Tačiau Ramūnas Povilanskas yra nusivylęs Klaipėdos TIC vadovės požiūriu ir apgailestauja, kad ji dažnai nekreipia dėmesio į patarimus ar pasiūlymus.

Sidebar placeholder