Klaipėdos universitetas tęsia akvakultūros eksperimentus: užauginta jau trečioji krevečių vada

Klaipėdos universiteto Jūros tyrimų instituto Žuvininkystės ir akvakultūros laboratorijos komanda prieš Velykas išaugino jau trečiąją krevečių vadą. Keturiuose baseinuose knibždantys egzotiški vėžiagyviai per keturis mėnesius pasiekė 15 centimetrų ilgį bei 23-25 gramų svorį. Mokslininkų planuojamas derlius – 80-100 kilogramų. 

 

Akylai stebimos ir prižiūrimos krevetės augo griežtos biologinės saugos sąlygomis – taip siekiant šiuos organizmus apsaugoti nuo ligų ir poreikio naudoti gydančius cheminius preparatus: vienas iš bandymų tikslų – kad galutinis produktas būtų kuo švaresnis, atitinkantis pasaulyje populiarėjančioms ekologinio maisto tendencijoms.

Laboratorijoje nuolat su šia jūrine kultūra dirbęs II kurso biologijos ir jūrų biotechnologijos specialybės studentas Jonas Lelys savo kursiniam darbui ir tyrimams pasirinko dar vieną stebėjimo sritį – streso poveikį krevetėms ir jų mirtingumui. „Krevetės itin jautrios stresui. O stresiniu veiksniu gali tapti ir vandens temperatūros pokyčiai ar nepakankamas maisto kiekis. Vienas iš būdų sukurti joms ramią aplinką – nuolat maitinti. Kuo didesnis pilvas, tuo laimingesnė krevetė“,- apie savo patirtį prižiūrint šiuos vėžiagyvius pasakojo būsimasis akvakultūros specialistas.  

Keturis mėnesius KU Verslo inkubatoriaus baseinuose praleidusios krevetės netrukus bus išgaudytos ir visus juos užpildys kitos, pradžioje  plika akimi vos įžiūrimos lervutės, atsigabentos iš tiekėjų užsienyje. Ketvirtasis auginimo ciklas bus skirtas ir naujos, pačių KU specialistų sukurtos technologinės įrangos bandymams. „Nauja krevečių vada augs ir baseinuose, ir mūsų sukurtame bokšte, kuris užima mažiau vietos, bet gali talpinti didesnį kiekį vėžiagyvių. Nuolat stebėsime jų augimo rodiklius ir turėsime galimybę palyginti technologijų efektyvumą. Kitą krevečių vadą planuojame maždaug po 5 mėnesių“,- sako Gintautas Narvilas KU JTI akvakultūros specialistas. 

Visų mokslinių eksperimentų tikslas – sukurti efektyvią rinkoje populiaraus jūros produkto auginimo technologiją. Kadangi krevetės natūraliomis sąlygomis auga sūriame Ramiajame vandenyne, toks vanduo joms reikalingas ir uždarose sistemose, bet čia jas bandoma auginti mažesnio druskingumo terpėje, planuojama akvakultūrai išnaudoti Klaipėdos geoterminio vandens išteklius.

„Didelė dalis akvakultūros mokslo nukreipta į pigesnių arba efektyvesnių pašarų kūrimą ir jų tiekimą, nes pašarai sudaro didžiausią akvakultūros produktų savikainos dalį. Kalbant apie jūrinę recirkuliacinę akvakultūrą, taip pat dideli kaštai dirbtinio jūrinio vandens ruošimui naudojant druską. Jeigu rastume būdus efektyviai išnaudoti turimas gamtines galimybes, galėtume verslui pasiūlyti technologijas, atpiginančias galutinį produktą. O tai skatintų ir pačios akvakultūros plėtrą“,- sako KU Žuvininkystės ir akvakultūros laboratorijos vadovas Nerijus Nika. 

KU rektorius prof. dr. Artūras Razbadauskas įsitikinęs, jog akvakultūra – perspektyvi ir mokslo, ir verslo plėtros sritis. „Klaipėdos universiteto mokslininkai intensyviai dirba atliekant akvakultūros eksperimentus, bando naujas technologijas, kaupia patirtis bei apibendrina metodikas, nes tokių žinių poreikis tik auga.

Tiek Klaipėdos universitetas, tiek miestas savo strateginiuose tiksluose yra užsibrėžę plėtoti mėlynosios ekonomikos galimybes, o akvakultūra - viena iš jų. Tikimės, kad su mokslininkų pagalba verslas ją prisijaukins ir išplėtos“,- teigia KU vadovas. 

Natūralių gamtinių žuvies ir jūros produktų išteklių nykimu susirūpinusi žmonija žvilgsnį vis labiau kreipia į akvakultūros teikiamas galimybes. Neabejojama, jog ateities žmogaus meniu dominuos dirbtinėmis sąlygomis išauginti žuvies produktai. 

Sidebar placeholder