KU rektorius, prof. Artūras Razbadauskas: „Nesvarbu, kas benutiktų, reikia optimistiškai žvelgti į ateitį“

Sėkmės palinkėta apie 670 šių metų absolventų, kurių būryje – 26 užsienio šalių piliečiai. Kuo dar buvo ypatingi neseniai pasibaigę mokslo metai Klaipėdos universitetui? Su kokiomis problemomis bei iššūkiais teko susidurti akademinei bendruomenei dėl pandemijos įvesto ir net aštuonis mėnesius trukusio karantino sąlygomis?

Be abejo, pandemija buvo labai rimtas išbandymas visam pasauliui, o ypač mokslui ir švietimui. Mes matėme, kaip ėmė strigti  įprastas ugdymo procesas, kai visiems metams buvo sustabdytas tiesioginis mokymasis bei realus fizinis kontaktas tarp dėstytojų ir studentų. Tai pajuto visos mokymo įstaigos, taip pat ir universitetai, dauguma jų spėjo prisitaikyti prie nuotolinio mokymo, nes aukštosiose mokyklose mokosi labiau subrendę žmonės. 

Vis tiktai tenka pripažinti, kad antrus metus su mažomis pertraukomis Lietuvoje trunkantis karantinas ir visi tie suvaržymai sukėlė nemažai trikdžių mokymo procese. Nebuvo atliekami  laboratoriniai darbai, be kurių neįmanoma išmokyti kai kurių profesijų. Juk negalima tinkamai paruošti būsimus medikus nuotoliniu būdu, vien tiktai sėdint prie kompiuterio.

Reikėjo rasti galimybes karantino metu viską suderinti, griežtai laikantis nustatytų  reikalavimų ar netgi testuojant žmones, leisti fizinį kontaktą. Žodžiu, pandemijos iššūkiai akademiniai bendruomenei iš tikrųjų buvo ženklūs, įtakojami epidemiologinės situacijos šalyje, jau nekalbant apie visuomenėje padidėjusias psichologines įtampas, destruktyviai  veikiančias psichinę žmonių sveikatą.

 

Aš pats, kaip medikas, jaučiau psichologinę įtampą tarp savo kolegų. Akivaizdu, jog situacija sveikatos priežiūros sistemoje pastaruoju metu gan sudėtinga, nes dėl pandemijos Lietuvoje praktiškai buvo sustabdytos vėžinių ir kitų rimtų ligų prevencinės programos. Tiek medikams, tiek ir universiteto bendruomenei, ilgą laikotarpį teko patirti dideles psichines įtampas.

O vasaros metu pastebimas šioks toks laisvesnis žmonių bendravimas tebėra sunkiai prognozuojamas dėl galimų pandemijos bangavimų rudenį. 

Be abejo, šie mokslo metai mūsų universitetui buvo kitokie nei prieš tai buvusieji. Kiekvieni metai pasižymi savo išskirtinumu, o ypač Klaipėdos universitetui pažymint 30-ties metų jubiliejų. Pozityviai  nuteikė išskirtinės patirtys, pradedant nuo susitikimo su delfinais Klaipėdos Jūrų muziejuje iki žygio į Neringą, Kuršių Nerijoje apžiūrint istorines vietas, nuo ekologinių ekspedicijų iki sveikatinimo projektų, kurie vyko ne tik nuotoliniu būdu, bet ir tiesiogiai.

Iki karantino įvedimo Lietuvoje praeitais metais, spalio 5 dieną suspėjome Seime iškilmingai pažymėti prieš 30 metų tuometinio Aukščiausios Tarybos pirmininko V. Landsbergio pasirašytą Klaipėdos universiteto steigimo dekretą. Realiai KU pradėjo gyvuoti nuo 1991 metų sausio pirmosios dienos, todėl šiemetinė KU absolventų laida išskirtinė – 30-oji jubiliejinė.

Šia proga, apžvelgiant KU nueitą kelią, prisimenami visi tie sunkumai, kuriuos mums teko įveikti, prisimenamos daugiau ar mažiau linksmos, prasmingos Klaipėdos universiteto gyvenimo akimirkos, o taip pat apmąstome ateities planus ir tolimesnės raidos perspektyvą.

Per jubiliejinius mokslo metus buvo sukurtas Klaipėdos universiteto strateginės veiklos ir plėtros planas dešimčiai metų į priekį. Džiugina ir tai, kad sėkmingai praėjome išorinę akreditaciją, užimdami garbingą vietą Europos aukštųjų mokyklų aljanse EU-CONEXUS. Tarptautiniu mastu žinomi užsienio ekspertai  teigiamai įvertinto institucinę Klaipėdos universiteto veiklą. 

Lietuvos verslininkai, devynios verslo struktūros aiškiai pamatė KU  perspektyvumą, todėl nori prisidėti finansiškai prie universiteto vystymosi. Siekiant paremti jaunuosius talentus, 2021 metų pavasarį buvo įsteigtas KU Ateities fondas. Kaip Vilniaus universitetas turi neliečiamo kapitalo fondą, taip ir Klaipėdos universitetas turės savo  paramos - labdaros Ateities fondą. Bus einama link neliečiamo kapitalo, kurio dalis bus investuojama. Be abejo, tai džiugina KU akademinę bendruomenę. 

Be viso to mums labai svarbus Klaipėdos universiteto pripažinimas kaip vieno stipriausių mokslo srityje Europos aukštųjų mokyklų aljanso EU-CONEXUS devintuke, periodiškai dalyvaujant konstruktyviose mokslinėse diskusijose ir dalinantis bendradarbiavimo patirtimi su Prancūzijos La Rochelle universitetu, Valensijos, Zadaro, Graikijos Atėnų žemės ūkio universitetu, Rumunijos Bucharešto inžinieriniu universitetu bei kitais Europos universitetais. KU prorektorius Darius Daunys yra išrinktas EU-CONEXUS Mokslo komiteto pirmininku. Mus džiugina ir tai, jog rugpjūčio mėn.

24-27 dienomis Klaipėdoje įvyks devynių Europos universitetų EU CONEXUS festivalis, pas mus svečiuosis ne tik šių universitetų vadovai, rektoriai, bet ir apie 60 užsieniečių studentų, vyks sporto varžybos, planuojamas Lietuvos studentų teatrų festivalis. Visi šie renginiai harmoningai įsilies į bendrą „Klaipėda - Europos jaunimo sostinė“ programą ir tai bus baigiamasis akordas renginių ciklo, pažymint Klaipėdos universiteto 30-ties metų jubiliejų.

 Birželio 30-tą drauge su KU absolventais turėjome galimybę pasidžiaugti bendro darbo rezultatais. Po ilgų virtualaus bendravimo mėnesių, nuotolinių paskaitų ir egzaminų, pagaliau galėjome gyvai sueiti į vieną būrį. Džiugiai nuaidėjus jubiliejinei diplomų įteikimo šventei Klaipėdos universiteto kiemelyje, išlydėjome į gyvenimą 670 absolventų, papildžiusių solidų beveik 38 tūkstančių alumnų būrį, per 30 gyvavimo metų išugdytą uostamiesčio Alma mater.

Galime pagrįstai didžiuotis išauginę tokį didelį KU ambasadorių būrį. Mūsų parengti universitetinio lygio kvalifikuoti specialistai savo jaunatviška energija, darbais ir kūryba šauniai pasitarnauja Klaipėdos regiono bei visos Lietuvos gerovei.

Regis, jokie pasaulinės pandemijos iššūkiai, nei buvusieji, nei būsimi, negali užtemdyti KU 30-ties metų gyvavimo šventės, visų tų mokslinių pasiekimų, kuriais pagrįstai gali didžiuotis Klaipėdos universitetas?

Žinoma, kad negali!.. Visuomet, kas benutiktų, reikia žvelgti į ateitį, neprarandant vidinio optimizmo savyje. Tik pozityviai mąstantys gali telkti akademinę bendruomenę, ką aš, kaip KU rektorius, visą laiką stengiuosi daryti. Pandemijos sąlygojami sunkumai yra laikini, praeinantys.

Neverta per daug sureikšminti ir nuolatos galvoti vien apie virusus. Ne kartą esu sakęs, mums reikia tiesiog išmokti gyventi duotomis sąlygomis. 

Virusai visada buvo ir bus. Visą savo gyvenimą žmogus susiduria su įvairiausiais virusais. Nereikėtų per daug sureikšminti koronaviruso ir padaryti iš jo kažkokį tai baubą. Jeigu mes aiškiai suprasime ir pakeisime savo mąstymą, mentalitetą, tai dar galėsime normaliai darbuotis ir gyventi. Juolab, kad niekur neišnyks tas koronavirusas, rudenį vėl gali kilti eilinė sezoninė banga. Ir ką tokiu atveju mums daryti? Vaikščioti susiėmus už galvų?!..

Visai nesvarbu, ar rudenį Lietuvoje vėl bus paskelbtas karantinas, ar išliks ekstremali situacija. Kokia situacija šalyje bebūtų, mums visiems reikia gyventi, o ne galvoti apie pandemijos bangavimus. Gyvenimas yra kur kas svarbiau už koronavirusą!..

Ar jūsų požiūris į COVID-19 prevenciją ir skiepus nepakito per pastaruosius aštuonis karantino mėnesius? Juk dažniausia tie, kurie pasisako už natūralaus imuniteto stiprinimo svarbą, gana skeptiškai vertina būtinybę skiepytis?

Aš visą laiką sakiau ir sakau: skiepytis nuo COVID-19 yra būtina. Aš gi ir pats esu pasiskiepijęs. Nemanau, kad yra teisūs tie, kurie kategoriškai pasisako prieš skiepus. Taip negalima. Netgi sovietiniais laikais visi mes buvome paskiepyti rusiškomis ir kitokiomis vakcinomis. Būdavo skiepijami ne tik suaugusieji, bet ir vaikai. Visi išgyvenome.

Todėl dabar kalbėti apie kažkokius genetinius organizmo pakitimus nuo skiepų, tokių nesąmonių aš, kaip medikas, negaliu toleruoti. Labai blogai daro tie, kurie viską suplaka, supriešindami natūralų žmogaus imunitetą ir skiepus. Aš pasisakau už natūralaus imuniteto stiprinimo svarbą, bet tuo pačiu esu ir už skiepus. To tikrai nereikia supriešinti. Abidvi imuninės sistemos, tiek specifinis, tiek ir nespecifinis imunitetas, turi dirbti sinergijoje. Tik tada žmogaus organizmas bus apsaugotas visapusiškai. 

Aš neneigiu, turėdamas stiprų, įgimtą natūralų imunitetą žmogus gali apsisaugoti ir be skiepų, tačiau išlieka rizika užkrėsti kitus, mažiau atsparius ligoms žmones. Galų gale, imant  koronaviruso plitimo požiūriu, jeigu daug žmonių šalyje bus nepasiskiepiję, tai nebus ir kolektyvinio imuniteto, o tada naujų pandemijos bangų plitimo tikimybė bus žymiai didesnė. 

Pasisakote už skiepus, tačiau neneigiate žmonių sveikos gyvensenos ir natūralaus imuniteto stiprinimo svarbos?  

O kas gali visa tai neigti? Tie, kurie neigia sveikos gyvensenos ir natūralaus imuniteto stiprinimo svarbą, mano nuomone, kalba nesąmones. Tiesą sakant, mane šokiruoja kolegos, pastaruoju metu neigiantys sveikos gyvensenos svarbą. Anksčiau visą laiką kalbėjome apie sveikos gyvensenos teigiamą įtaką ligų prevencijai, o dabar visa tai kažkodėl neigiame ir kalbame vien tiktai apie skiepus?!.. Taip tikrai neturėtų būti. Šiuo atveju būtina sinergija ir blaivus požiūris į žmogaus sveikatą. 

Netgi Mažosios Lietuvos šviesuolis Vydūnas, uoliai propagavęs sveiką gyvenseną, nėra kategoriškai pasisakęs prieš skiepus, nors tais laikais tokių skiepų dar nebuvo. O dabar skiepų priešininkai, vadinamieji antivakseriai, bando supriešinti natūralų imunitetą ir skiepus.

Mums, kaip mokslininkams, toks požiūris nepriimtinas. Mes gi aiškiai suprantame, kuo skiriasi specifinis imunitetas nuo įgimto, natūralaus žmogaus imuniteto. Abu imunitetai yra labai svarbūs. Normaliai funkcionuojančios abi imuninės sistemos teigiamai veikia žmogaus organizmą. Aš visuomet pasisakydavau ir pasisakau už rimtą mokslinę diskusiją šiais klausimais. Klaipėdos universitetas visada tam pasirengęs ir yra atviras išklausyti įvairias nuomones, ieškant optimalių sprendimų kritiškose situacijose.

Dėkoju už interviu pokalbį. Geriausios kloties vasarą, ruošiantis naujiesiems mokslo metams Klaipėdos universitete.