Ruonių paleidimą apsunkino nenuspėjamos oro sąlygos

Lietuvos jūrų muziejaus direktorė Olga Žalienė žurnalistams sakė, kad jai šis rytas džiaugsmingas: „ruoniai paūgėję, sveiki, žvalūs išplauks į Baltijos jūrą. Pirmiausia su laivu, po to jau patys išmėgins jėgas įveikti Baltijos jūros bangas. Išleidžiame su viltimi, kad greitai pripras, pajaus, kad tai yra jų tikroji ir gimtoji aplinka ir laimingai gyvens.“

Nors kovo mėnesį gimę ruoniukai nenoriai leidosi iš savo aptvarų paimami prižiūrėtojų, tačiau pirmuoju reisu iškeliavę penki ruoniai vis dėlto įvaryti į specialius medinius narvus.

Po du jie buvo išvežami į netoliese esantį laivą, kuriuo jie nuplukdyti į atvirą Baltijos jūros vietą ir paleisti ten. Šįmetinis sprendimas neįprastas – iki šiol ruoniukai buvo paleidžiami krante.

„Šiais metais pamąstėm, kad reikia prisiminti prieš daugelį metų naudotą būdą, kai dar turėjome savo žvejybinį laivą „Kopgalis“ ir su juo kelis kartus esame plukdę ruonius į Baltijos jūrą. Gyvūnų yra daug – septyniolika, ir jų priežiūra bei maitinimas kainuoja.“ – vieną iš tokio sprendimo priežasčių atskleidė Olga Žalienė.

Pasak jos, taip pat įtakos turėjo ir tai, jog paplūdimuose yra sunku rasti ramią vietą paleidimui: žmonės ruonius įprastai blaško ir erzina.

Pirmuosius penkis „kovukus“ tikėtasi paleisti už 8-9 kilometrų nuo kranto, tačiau dėl prastėjančių oro sąlygų nuspręsta juos išleisti vos už 1,8 kilometro.

Išlaukiant pro uosto vartus oras atrodė tinkamas tokiai operacijai: bangos nedidelės, vėjas nestiprus, debesys nepranašaujantys lietaus.

Vis dėlto išplaukusi prižiūrėtojų ir kitų paleidimo dalyvių komanda pastebėjo tolumoje besisukantį oro sūkurį link kurio ir buvo plaukiama. Dingęs vos po kelių minučių, jis įspėjo apie artėjančią audrą, tačiau laive sulaukta tik silpno lietaus ir kiek didesnio bangavimo.

Dėl pasikeitusio oro taip pat nuspręsta atidėti antrąjį ruonių išleidimo reisą, kuriuo bus plukdomi du ruoniukai. Pasak darbuotojų, antrasis paleidimas vyks šiandien vakare arba kitą dieną, atsižvelgiant į tinkamas oro sąlygas.

Juos vienerius metus įmontuotais siųstuvais seks mokslininkai, kurie ruonių lokaciją stebės specialioje programėlėje.

„Šiandien mums labai gerai pasisekė: dalis ruoniukų jau yra paruošti, kiti artimiausiomis savaitėmis taip pat iškeliaus į jūrą“ – pasakojo Jūrų žinduolių ir paukščių skyriaus vedėjas Arūnas Grušas.

Lietuvos jūrų muziejuje savanoriaujanti Austėja, tris savaites maitinusi ir prižiūrėjusi šiandien išleistus ruonius, plaukdama laivu atvirauja, kad su jais jau spėjo užmegzti artimą ryšį. „Šiek tiek gaila, kad aš jų nebepamatysiu, bet taip pat ir džiaugiuosi, jog jie gali grįžti į savo namus.“ – pasakojo mergina.

Šiais metais Lietuvos jūrų muziejuje priglausti 17 ruoniai, tačiau anot A. Grušo, vienas iš jų greičiausiai neišgyvens.

Jis teigia, kad tokios prastos būklės ruoniukų pernai nebuvo. Šiemet ruoniai dažniausiai susiduria su maisto trūkumu ir tinkluose tykančių pavojų.

Grėsmę pastebi ir direktorė: „globalūs reiškiniai turi įtakos ir gyvūnų natūraliai elgsenai, gimdymui, jauniklių auginimo procesui – nėra lyčių, nėra rimtų žiemų ir todėl ruonių mamos vargsta.“

Mokslininkas pasakoja, kad šiandien išleisti aukštaitiškais vardais pavadinti „kovukai“ yra sveiki ir sveria tiek, kiek ir turėtų – apie 50-60 kilogramų.

Tikimasi, jog kitus priglaustus ir gydomus ruoniukus jau bus įmanoma priimti į rengiamą Baltijos jūros gyvūnų reabilitacijos centrą. Jo atidarymas ir veikimas planuojamas 2022-ųjų pradžioje.