Uosto direkcijoje lankėsi Seimo ekonomikos komitetas (2)

Penktadienį Klaipėdos valstybinio jūrų uosto direkcijoje įvyko Seimo ekonomikos komiteto išvažiuojamasis posėdis, kurio metu buvo pristatyta Klaipėdos uosto veikla bei aptartos šių dienų uosto aktualijos.

Seimo ekonomikos komiteto pirmininkas Kazys Starkevičius tikino, jog tai pirmasis išvažiuojamasis posėdis po ilgo nuotolinio darbo, tad jis džiaugėsi, jog turėjo galimybę aptarti jūrų krovinių srauto didėjimą ir tam tikras kylančias problemas.

“Šiandien diskusijos vykto aktualia tema – žemės mokestis. Reikia surasti tinkamą formulę, sistemą, kad uostas būtų konkurencingas. Antra problema, tai socialiniai klausimai, jūrininkai, jų garantijos, kas taip pat yra neišspręsta ir Seime yra diskutuotinas klausimas.

Pasidžiaugėme plėtra, jūrų krovinių srauto didėjimu, tačiau įžvelgėme ir problemas, kurios susiję su geopolitine situacija, su baltarusiškų ir rusiškų krovinių sumažėjimu.

Aptarėme, kokios yra galimybės kompensuoti ir mes ištikrųjų išsakėme tokią nuomonę, kad reikia ir su Europos sąjunga, su komisija derėtis dėl tam tikro kompensavimo, jeigu tie srautai kristų. Galvojame apie tai, kas būtų, jei būtų blogiau”, -tikino K. Starkevičius.

Pasak K. Starkevičiaus, politikų uždavinys yra įvertinti geopolitinę situaciją, kad ekonomika kuo mažiau nukentėtų.

“Kompensavimo mechanizmą reikia dar apgalvoti, kaip jis veiktų, kad kuo mažesni būtų nuostoliai, jeigu jie bus. Turime galvoti apie tai šiandien, nes jeigu Europos komisijos vadovai pasakė, kad politinės sankcijos gali didėti ir srautai bus mažinami, tai mes turime kelti klausimą apie kompensavimo mechanizmą. Blogiausias scenarijus būtų jeigu sumažėtų kalio trąšų, tai kentėtų ne tik uostas, bet ir geležinkeliai. Mes ieškome ir ieškosime alternatyvų. Galbūt reikia dairytis ir į Ukrainos rinką, pritraukti grūdų eksportavimą, kiek žinome, jie turi susidomėjimą, nes vis dėlto jie augina rekordinius derlius”, - pasakojo Seimo ekonomikos komiteto pirmininkas.

Klaipėdos valstybinio jūrų uosto direkcijos generalinis direktorius Algis Latakas pasakojo, jog penkių mėnesių rezultatas kol kas duoda gerą viltį – krova augo.

„Tie kroviniai baltarusiški, kurie į Klaipėdą neatėjo nuo metų pradžios ar nuo pirmo ketvirčio pradžios, jie yra kompensuoti kitais baltarusiškais kroviniais. Bendras tranzito srautas išlieka toks pat, o kokia bus ateitis, matysime“, - sakė A. Latakas.

Jis tikino, jog nuo birželio 3 d. įvestos sankcijos Klaipėdos uosto kol kas neliečia, tačiau tikino, jog apie kompensavimo mechanizmus galvoti reikia.

„Tai labiau liečia amerikiečius, jų bendroves, bankus ir tuos ūkio subjektus, kurie atsiskaito doleriais. Klaipėda lieka šių sankcijų nepaliesta. Poveikis tam tikroms sritims, kaip Lietuvos geležinkeliai, krovos kompanijos, kurios orientuotos į tranzitinį krovinį, tai pačiai Uosto direkcijai būtų didelis. Tokiu atveju būtų visiškai teisinga, kad visų Europos šalių kontekste būtų priimtas sprendimas, kaip būtų galima kažkaip kompensuoti tuos praradimus ar tam tikram laikui, kol kroviniai ateis iš kitur, bet manome, kad toks kompensavimo mechanizmas būtų visiškai teisingas“, - pasakojo A. Latakas.

Raktažodžiai

Rašyti komentarą

Plain text

  • HTML žymės neleidžiamos.
  • Linijos ir paragrafai atskiriami automatiškai
  • Web page addresses and email addresses turn into links automatically.
Sidebar placeholder