Galvoju, kas bus tie pirmieji, kurie pamatys. Pasirodo, jūs. Sveikinu. Valtį tyliai, ramiai tempiu į tokias dirbtuvėles, reikia šiek tiek patvarkyti, bet sekmadienį planuoju „Kuršį" pristatyti klaipėdiečiams.
Norėjau jį apskritai uždengti, kad niekas nepamatytų iki tol. Planavau trečiadienį vakarop paskelbti informaciją. Buvau net nusipirkęs tam tikslui audeklą, bet nedengiau, o reikėjo. Tyliai, ramiai parvažiuoti nepavyko.
O kurioje vietoje planuojate jį pristatyti?
Bet kuriuo atveju žurnalistams bus išsiųsta informacija, kur tai vyks. Arba Teatro aikštėje prie Anikės paminklo, arba prie paminklo motociklininkui.
Priminkite, iš kur jis parkeliavo?
Parkeliavo iš Australijos, kirto vandenynus ir plaukė namo per pusę pasaulio.
Kiek laiko plaukė laivu?
Ilgai, išplaukė gegužės pabaigoje, tai „blūdijo“ daugiau kaip du su puse mėnesio.
Koks pirmas jausmas, kai pamatėte jį Klaipėdos uoste?
Per kūną bėgo šiurpuliukai artėjant konteinerio, kuriame jis buvo, link Klaipėdos konteinerių terminale.
Pasidarė graudu, prisiminus tai, ką teko iškęsti. Iki šiol dar pats nesuprantu, kaip man tai pavyko.
Tik „Kuršiui“ ir reikia dėkoti. Randų jis turi daug. Draugas man atsiuntė nuotrauką ir parašė: sveikinu susigrąžinus neskęstantįjį „Kuršį“.
Jis, išgyvenęs ketvirtos kategorijos taifūną, kas atrodo ne visai realu, pats suprantu, tapo neskęstančio laivo simboliu.
Ką toliau darysite su „Kuršiu“?
Nežinau. Bandžiau sulaukti miesto reakcijos, bet kol kas nesulaukiau. Siunčiau trumpą žinutę, bet, kaip suprantu, meras dabar atostogauja. Norėjau paklausti, ar miestui svarbu būtų išsaugoti „Kuršį“.
Kad ir kaip būtų, jis man kainavo daug pinigų. Gal miestui net neįdomu, gal reikės bandyti kalbėti su kokiu nors privačiu kolekcionieriumi. Žinoma, man norėtųsi jį išsaugoti. Man jis reiškia daug daugiau nei bet kam kitam.
Bet pasaulinė irklavimo federacija patvirtino mano plaukimą, patvirtino mane kaip irkluotoją, greičiausiai perplaukusį Ramųjį vandenyną iš rytų į vakarus, vadinasi, „Kuršis“ sukūrė tam tikrą istoriją.

Rašyti komentarą