Bastionų tiltas būtinas Klaipėdos ateičiai

Pasak miesto vadovų, naujasis tiltas būtų siauresnis ir labiau orientuotas į žmones, o ne į tranzitinį transportą.

„Vietoje anksčiau planuotų keturių eismo juostų numatoma statyti trijų juostų tiltą, didesnį dėmesį skiriant pėstiesiems ir dviratininkams. Keturių eismo juostų tiltas šioje vietoje būtų neteisingas sprendimas, ypač turint omenyje, kad tiek Bangų, tiek Danės gatvės, į kurias įsilies tiltas, yra tik dviejų eismo juostų“, - sakė Klaipėdos meras Arvydas Vaitkus.

Anot jo, šiuo metu jau rengiami techniniai Bastionų tilto sprendiniai.

Miesto vadovas taip pat atkreipia dėmesį į laikinąjį Bendrystės tiltą, kuris tapo savotišku indikatoriumi, parodžiusiu realius miestiečių poreikius. Per visą jo naudojimo laikotarpį tiltu praeita daugiau kaip 363 tūkst. kartų.

„Tai akivaizdžiai rodo, kad nuolatinis tiltas šioje vietoje miestui yra būtinas“, - pabrėžia meras.

Kokio tilto reikia?

„Vakarų ekspresas“ pasidomėjo, kaip naujo Bastionų tilto statybos galimybes vertina Klaipėdos verslininkai.

Senamiestyje apartamentų nuomos verslą vystančios UAB „Tiltų namai“ vadovas Mindaugas Gudelis sutinka, kad šią vasarą per Dangės upę sumontuotas laikinasis tiltas labai aiškiai parodė pėsčiųjų ir dviratininkų poreikį.

„Vos per kelis mėnesius susiformavo žmonių srautai, suaktyvėjo gyvenimas aplinkinėse teritorijose. Tai neabejotinai rodo, kad tokio tilto per Danės upę reikia“, - sako M. Gudelis.

Vis dėlto verslininkas skeptiškai vertina idėją naująjį tiltą pritaikyti automobilių eismui.

Anot jo, automobilių srautų atsiradimas šalia Jono kalnelio keltų problemų, ypač turint omenyje tai, kad kitoje upės pusėje yra Danės skveras su vaikų žaidimų aikštele. Be to, jis kelia klausimus, kaip būtų paskirstyti transporto srautai siauromis Bangų ir Danės gatvėmis, Laivų skersgatviu bei kaip būtų sprendžiamas įvažiavimas į Liepų gatvę.

„Kad miestas atsigautų, vystytųsi smulkusis verslas, reikia daugiau judėjimo arterijų, tiltų. Be to, pėsčiųjų tiltą matau ir tarp Pilies bei Biržos tiltų, ties rotuše“, - svarsto M. Gudelis.

Jis taip pat įsitikinęs, kad senamiestyje ir aplinkinėse teritorijose būtina mažinti automobilių eismą ir daugiau dėmesio skirti parkavimo infrastruktūrai. Verslininkas palaiko jau ne vieną dešimtmetį trunkančią idėją Tiltų gatvę nuolat arba bent savaitgaliais atverti pėstiesiems.

„Miestiečių įpročiai tokie - visi nori kuo arčiau privažiuoti automobiliu. Tačiau pasaulio didmiesčių patirtis rodo, kad žmonės į viešąjį transportą persėda tik tada, kai naudotis nuosavu automobiliu tampa nepatogu arba labai brangu“, - pastebi M. Gudelis.

Tiesa, jis pripažįsta neturintis parengtų konkrečių sprendimų, kaip Klaipėdos centre būtų galima idealiai suderinti pėsčiųjų ir transporto eismą.

Tuo metu miesto infrastruktūros klausimus kuruojantis Klaipėdos vicemeras Algirdas Kamarauskas įsitikinęs, kad sprendimas, tenkinantis daugumos poreikius, visada yra įmanomas.

Planuojami kompleksiški sprendimai

A. Kamarauskas pabrėžia, kad Bastionų tilto klausimas sprendžiamas kompleksiškai, įvertinant tiek gyventojų, tiek miesto ateities poreikius.

„Matome žmonių reakcijas, komentarus, išsakytas baimes, kad tiltas atsirems į Danės gatvę, kad šalia yra Danės skveras, vaikų žaidimų aikštelė. Tačiau pirmiausia svarbu pasakyti - žaidimų aikštelė lieka savo vietoje, tiltas į šią teritoriją nepatenka“, - teigia vicemeras.

Anot jo, Bastionų tilto ir gatvės trasa nėra atsitiktinė - ji buvo numatyta jau prieš pusę amžiaus.

Vicemeras taip pat mato galimybę, kad šis projektas padėtų spręsti ir seniai diskutuojamą pėsčiųjų erdvių trūkumo problemą.

„Klaipėda realiai neturi tikros pėsčiųjų gatvės. Šis projektas atvertų galimybę tokią gatvę įrengti - kalbu apie Tiltų gatvę“, - sako jis.

Ne tranzitui, o vietiniam judėjimui

A. Kamarauskas akcentuoja, kad Bastionų tiltas nėra planuojamas kaip masinio tranzito arterija.

„Kaip ir Biržos tilto atveju, būtų taikomi aiškūs ribojimai - tiltu galėtų važiuoti viešasis transportas, elektromobiliai, senamiesčio gyventojai, turintys leidimus. Tai tikrai nebūtų tiltas visiems ir bet kam“, - pabrėžia vicemeras.

Jo teigimu, tokie sprendimai neleis susiformuoti dideliems automobilių srautams.

„Įvertinus situaciją realiai, tiltas būtų beveik be transporto - de facto jis veiktų kaip pėsčiųjų ir dviratininkų tiltas“, - sako A. Kamarauskas.

Kalbėdamas apie Danės gatvę, vicemeras primena, kad jau dabar vykdomi darbai, kurie leis išvengti papildomos apkrovos.

„Kad nebūtų apkrautos jungtys į Liepų gatvę, šiuo metu vykdomas Danės gatvės pratęsimas. Rangovas parinktas, darbai bus matomi atėjus šiltesniam laikui“, - teigia jis.

Kitoje pusėje, anot vicemero, sprendimai taip pat ruošiami iš anksto.

„Bangų gatvės jungčiai buvo net nugriautas pastatas, kad ji apskritai būtų įmanoma. Projektuojama žiedinė sankryža ties Joniškės gatvės pabaiga, atliekami eismo auditai - viskas daroma tam, kad situacija būtų suvaldyta“, - vardija A. Kamarauskas.

Pėsčiųjų ir dviratininkų prioritetas

Vicemeras pabrėžia, kad Bastionų tilto koncepcijoje daug dėmesio skiriama patogiam judėjimui pėsčiomis ir dviračiais.

„Siekiame, kad promenada nuo Šiaurinio rago tęstųsi po tiltu ir pėsčiomis būtų patogu pasiekti dviračių taką, einantį kairiuoju Danės krantu iki pat Tauralaukio. Tokie pat sprendimai numatomi ir kitoje upės pusėje“, - aiškina jis.

Pasak A. Kamarausko, svarstoma ir galimybė ateityje įrengti dar vieną, tik pėstiesiems skirtą tiltą.

„Toks tiltas galėtų atsirasti tarp Bastionų tilto ir Mokyklos gatvės viaduko - konversijos teritorijoje prie “Klaipėdos energijos„. Ši idėja yra svarstoma“, - sako vicemeras.

A. Kamarauskas pabrėžia, kad viena svarbiausių užduočių - iš anksto informuoti gyventojus apie planus.

„Bastionų tiltas ir Bastionų gatvė bus. Apie tai turime kalbėti garsiai, kad nebūtų situacijos, kai žmonės įsigyja būstus, o vėliau sako nežinoję apie tokius sprendimus. Skaidrumas čia labai svarbus“, - akcentuoja jis.

„Tiltų Klaipėdoje trūksta“

Aktyvus Bastionų tilto statybos šalininkas - klaipėdietis, sporto klubo „Apelsinas“ bendraturtis Tomas Kesminas. Jo teigimu, tiltas būtinai turi būti pritaikytas ir automobilių eismui.

„Lyginu su Vilniumi ar Kaunu - Klaipėdoje tiltų tikrai trūksta. Tik naujos transporto arterijos gali atgaivinti senamiestį ir centrinę miesto dalį, todėl vienareikšmiškai pasisakau už“, - sako T. Kesminas.

Jis atmeta argumentus, kad tiltas įsilies į per siauras Danės ar Bangų gatves ir dėl to kils eismo problemų.

„Galima riboti sunkiasvorio ar viešojo transporto eismą, yra daug sprendimų variantų. Pažiūrėkite į Europos miestus - senamiesčiuose niekur nėra plačių prospektų, tačiau eismas suorganizuotas tvarkingai“, - teigia jis.

Anot T. Kesmino, platus Taikos prospektas ar kitos Klaipėdą kertančios arterijos neturėtų būti laikomos pavyzdžiu.

„Urbanistai pastebi, kad didelės transporto arterijos stabdo žmonių judėjimą ir sukelia nesaugumo jausmą. Jei gatvės siauros, visada galima patogiai atvykti pasinaudojus pavežėjo paslaugomis - net nebūtina įrengti daug parkavimo vietų“, - sako pašnekovas.

Jis taip pat pritaria idėjai Tiltų gatvę atverti pėstiesiems.

„Negalime delsti ir su pavydu žiūrėti, kaip vystosi Vilnius ar Kaunas. Reikia kuo greičiau priimti sprendimus ir juos įgyvendinti“, - Bastionų tilto statybą palaiko T. Kesminas.

Herkaus Manto gatvė per plati?

Viešbučių tinklo savininkas ir Klaipėdos viešbučių ir restoranų asociacijos prezidentas Juozas Tubinas siūlo į situaciją pažvelgti dar plačiau.

„Ne Danės gatvė ar ją jungiantys skersgatviai yra per siauri - H. Manto gatvė yra per plati“, - įsitikinęs J. Tubinas.

Anot jo, būtent dėl per didelio automobilių juostų skaičiaus H. Manto gatvėje merdi gyvenimas ir verslas.

„Esu suformavęs idėją H. Manto gatvės atkarpą nuo Lietuvininkų iki Atgimimo aikštės paversti prekybos alėja. Apie tai kalbėjomės savivaldybėje, kartu su architektais rengiu pasiūlymus, kaip tai būtų galima įgyvendinti“, - sako jis.

Klaipėdos viešbučių ir restoranų asociacijos prezidentas Juozas Tubinas: „Herkaus Manto gatvė galėtų būti tikra prekybinė gatvė, kokių gausu Europos miestuose - gyva arterija, natūraliai įsiliejanti į Senamiestį ir Tiltų gatvę.

Verslininko vizijoje eismas H. Manto gatvėje vyktų tik dviem juostomis, o dar dvi būtų skirtos parkavimui ir laisvesniam žmonių judėjimui. Tai, anot jo, padidintų saugumą pėstiesiems ir dviratininkams, sudarytų sąlygas įrengti lauko kavinių terasas, paskatintų modernizuoti verslo patalpas ir įsirengti vitrinas.

„Herkaus Manto gatvė galėtų būti tikra prekybinė gatvė, kokių gausu Europos miestuose - gyva arterija, natūraliai įsiliejanti į Senamiestį ir Tiltų gatvę“, - teigia J. Tubinas.

Jo įsitikinimu, Klaipėdos gatvės apskritai yra per plačios, o jų susiaurinimas, paliekant daugiau erdvės žmonėms, žymiai pagyvintų miestą.

„Esu tikras, kad centrinėje Klaipėdos dalyje įmanoma suderinti automobilių, pėsčiųjų ir dviratininkų interesus. Automobilių greitis turėtų būti ribojamas, o tranzitinis srautas nukreiptas Naująja Uosto gatve ar per Mokyklos gatvės viaduką“, - sako J. Tubinas.

Sprendimai turi būti paremti skaičiais

Bastionų tilto statybą palaiko ir klaipėdietis verslininkas, vienas iš NT projekto buvusio „Baltijos“ kino teatro vietoje vystytojų Raimondas Butkus. Jo nuomone, miestas negali stagnuoti, o tiltas turėtų būti pritaikytas ir transportui.

„Mano pozicija aiški - Bastionų tiltas reikalingas. Su transportu, bet ne keturių, o dviejų eismo juostų. Pėstiesiems ir dviratininkams ten taip pat turi būti vietos“, - sako R. Butkus.

Verslininkas prisimena laikinąjį tiltą ir sako pats juo ne kartą naudojęsis.

„Tas laikinas tiltas buvo labai patogus - ir miestiečiams, ir atvykusiems svečiams. Miestas turi keistis, vystytis, o ne stagnuoti“, - įsitikinęs jis.

Anot R. Butkaus, sprendimus turi lemti ne emocijos, o profesionalūs skaičiavimai.

„Urbanistų darbas šiandien kažkaip primirštas, bet būtent jie turi spręsti tokius klausimus. Reikia srautų, skaičių, prognozių, o ne vien baimių. Rizikas galima suvaldyti ribojimais“, - teigia verslininkas.

Jo nuomone, jei ateityje būtų nuspręsta Tiltų gatvę visiškai atverti pėstiesiems, Bastionų tiltas taptų neišvengiamas.

„Bastionų tiltas miestui yra būtinybė. Aš jį palaikyčiau šimtu procentų“, - apibendrina R. Butkus.