Dirbtinis intelektas perkrauna darbo rinką

Šią savaitę telekomunikacijų ir IT bendrovė „Telia Lietuva“ paskelbė, kad iš darbo planuoja atleisti 59 įmonės darbuotojus. Toks sprendimas priimtas dėl Skaitmeninės transformacijos ir technologijų padalinio reorganizacijos. Bendrovė pranešė, kad diegs skaitmeninius ir dirbtinio intelekto sprendimus.

JAV programinės ir techninės įrangos gamintojo „Microsoft“ paskelbtoje tyrimo ataskaitoje išvardintos kelios dešimtys profesijų, kurioms dėl DI poveikio gresia išnykimas arba rimti pokyčiai.

Į šį sąrašą pateko vertėjai žodžiu ir raštu, istorikai, paslaugų pardavimo atstovai, rašytojai ir autoriai, klientų aptarnavimo specialistai ir kt.

Kai kurių išvardintų profesijų atstovai teigia jau pajutę sumažėjusias darbų apimtis. Šį faktą patvirtina ir personalo paieškos ir atrankos bendrovės specialistai. Anot jų, ypač sudėtinga susirasti darbą ką tik mokslus baigusiems informacinių technologijų atstovams.

Darbų mažėja

Vertėja dirbanti klaipėdietė Ingrida „Vakarų ekspresui“ sako pastebėjusi, kad vertimų apimtys per pastaruosius metus ženkliai sumažėjo.

© „Microsoft“ tyrimo duomenimis dėl DI poveikio ateityje išnyks kelios dešimtys profesijų. Į sąrašą pateko vertėjai žodžiu ir raštu, istorikai, paslaugų pardavimo atstovai, rašytojai ir autoriai, klientų aptarnavimo specialistai ir kt. „Adobe Stock“ nuotr.

„Dirbant su techniniais tekstais DI gali būti naudingas pagalbininkas - jis padeda pasitikrinti trumpinius ar pasirinkti tikslesnį vertimo variantą. Tačiau grožinės literatūros vertimui, mano nuomone, būtinas žmogiškasis prisilietimas, todėl šioje srityje DI vengiu. Be to, verčiant ilgesnius tekstus dirbtinis intelektas neretai nuklysta ir praranda nuoseklumą. Ši technologija tapo vertingu pagalbiniu įrankiu, sutaupančiu daug laiko mano, kaip vertėjos, darbe, bet kol kas nepasitikėčiau šiuo įrankiu taip, kad galėčiau “įmesti„ DI išverstą tekstą vertimui ir išsiųsti nepatikrinus“, - įžvalgomis dalijasi vertėja.

Žmogaus pakeisti negali

Bendrovės „Bitė Lietuva“ korporatyvinės komunikacijos vadovas Jaunius Špakauskas sako, kad DI „Bitėje“ skirtas ne pakeisti žmones, o padėti jiems dirbti efektyviau. Virtualūs pokalbių asistentai ir savitarnos sprendimai greitai išsprendžia pasikartojančius, rutininius klausimus, tačiau sudėtingesnėse situacijose žmogaus empatija, patirtis ir sprendimų priėmimas išlieka nepakeičiami.

„Debesijos platformoje “Bitės Cloud„ testuojame įvairius DI sprendimus - nuo skambučių centrų duomenų analizės iki virtualių asistentų, kurie padeda verslo klientams greičiau gauti atsakymus ir reikšmingai sutrumpina laukimo laiką. Virtualūs asistentai užtikrina pagalbą klientams 24/7, o sudėtingus ar nestandartinius klausimus perima žmogus“, - vardija J. Špakauskas.

Telekomunikacijų bendrovė virtualų asistentą savo tinklalapyje pradėjo naudoti 2025 m. antroje pusėje. Virtuali konsultantė AI-stė visą parą atsako į dažniausiai užduodamus klientų klausimus, o sudėtingesnes užklausas darbo laiku nukreipia žmogui. AI-stė kasdien atsako į vidutiniškai 1000 užklausų, o piko metu - dar daugiau. Tai leidžia klientams greičiau gauti reikiamą informaciją, o darbuotojams - daugiau dėmesio skirti sudėtingoms ir individualių sprendimų reikalaujančioms situacijoms. Dauguma klientų užklausų yra gana paprastos, todėl DI čia sukuria didžiausią pridėtinę vertę, teigia bendrovės komunikacijos atstovas.

Gelbsti piko metu, saugo nuo kibernetinių grėsmių

J. Špakausko teigimu, DI sprendimai leidžia 5G tinklą optimizuoti realiuoju laiku. Sistema nuolat analizuoja tinklo apkrovą, duomenų srautus ir vartotojų pasiskirstymą ir pagal tai automatiškai koreguoja tinklo parametrus, kad geras „Bitės“ ryšys išliktų stabilus ir greitas net piko valandomis.

Kai tinklo apkrova sumažėja, įjungiami energijos taupymo režimai („sleep mode“). Neapkrautas radijo pajėgumas sumažinamas arba laikinai išjungiamas, todėl energija naudojama tik tada, kai jos realiai reikia ir tik tiek, kiek reikia.

„Be to, “Bitėje„ naudojami vieni pažangiausių DI sprendimų pasaulyje nuolat stebi duomenų srautus ir realiuoju laiku padeda aptikti galimas kibernetines grėsmes, taip užtikrinant tinklo stabilumą ir klientų duomenų saugumą“, - pažymi J. Špakauskas.

IT studentams - liūdnos prognozės

Personalo paieškos ir atrankos bendrovės „CV-Online LT“ rinkodaros vadovė Rita Karavaitienė, daugiau nei 15 metų aktyviai stebinti ir analizuojanti darbo rinką, sako, kad darbo paieškų portaluose pastebimai mažėja vadinamųjų „entry level“ pozicijų, kuomet darbdaviai ieško darbo patirties dar neturinčių specialistų.

„Bitėje“ naudojami vieni pažangiausių DI sprendimų pasaulyje nuolat stebi duomenų srautus ir realiuoju laiku padeda aptikti galimas kibernetines grėsmes, taip užtikrinant tinklo stabilumą ir klientų duomenų saugumą.

„Darbo rinka keičiasi. Ypač tuos pokyčius matome informacinių technologijų srityje. Daugėja darbo pasiūlymų, kuriuose darbdaviai nurodo, kad būtina 3-5 metų darbo patirtis. Jei žmogus ką tik baigė studijas IT srityje, tai jam susirasti pirmąjį darbą itin sudėtinga. Tai ne tik Lietuvos problema, šią tendenciją stebime ir pasauliniuose karjeros portaluose“,- informacija dalijasi R. Karavaitienė.

Anot jos, daugėja darbo pasiūlymų aukštesnės kvalifikacijos specialistams.

„Aukštesnė kvalifikacija - tarsi šių laikų mantra. Nuolatinis persikvalifikavimas, augimas, mokymasis, tobulėjimas tapo ypač svarbus, nes technologijos, nors ir gelbsti, padeda darbus atlikti efektyviau, tačiau tuo pačiu - ir atima darbą iš tų, kurie nespėja laiku įsisavinti naujovių. Nemanau, kad kai kurių profesijų iš viso nebeliks, greičiau keisis darbų pobūdis, nes į visas sritis neišvengiamai atkeliauja naujos technologijos ir mes esame priversti su tuo susitaikyti“, - kalbėjo R. Karavaitienė.

Teks prisitaikyti

Užimtumo tarnybos (UT) atstovės spaudai Mildos Jankauskienės teigimu, dirbtinis intelektas keičia ir ateityje keis darbo rinką. Laimės tie, kurie mokysis, gebės prisitaikyti.

Pokyčiai atveria naujas galimybes - darbo kokybė veikiama labiau nei darbų kiekis - DI gali sumažinti varginančių ir pavojingų užduočių skaičių, o tai padidina darbuotojų įsitraukimą ir fizinę saugą. Naujos technologijos išplečia užduočių, kurias galima automatizuoti, spektrą.

„DI yra bendros paskirties technologija, todėl tikėtinas poveikis beveik visiems sektoriams ir profesijoms. Darbo rinkoje bus kuriamos naujos darbo vietos aukštos kvalifikacijos darbuotojams, turintiems reikiamų kompetencijų dirbti su DI“, - komentuoja UT atstovė.

Įsitikinę, kad didins kartų atskirtį

Kasmetinėje UT atliekamoje darbdavių apklausoje, vykusioje 2024 m. lapkritį-gruodį, buvo apklausta 2,6 tūkst. įmonių ir įstaigų, kuriose dirba 178,5 tūkst. darbuotojų. Darbdavių teirautasi nuomonės apie galimą DI poveikį jų veiklos sektoriui ir darbo rinkai per artimiausius 5 metus. Tyrime trečdalis šalies darbdavių neturėjo nuomonės (net nebandė spėti), kokias pasekmes DI atneš jų veiklos sektoriui ir darbo rinkai.

Likusių darbdavių įžvalgos apie galimą DI poveikį veiklos sektoriui ir darbo rinkai varijavo nuo „DI palies visas sritis“ iki - „per anksti apie tai galvoti“, „pas mus tai neįvyks“, „išpūstas reikalas“, „iš gero darbuotojo dirbtinis intelektas darbo vietos neatims“.

Įžvelgiančių galimą atskirties didėjimą darbo rinkoje buvo daugiau nei matančių DI atnešamus palengvinimus darbuotojams. Beveik pusė (46 proc.) darbdavių teigė, kad dirbtinis intelektas padidins atskirtį tarp vyresnių ir jaunesnių darbuotojų. 41 proc. darbdavių prognozavo, kad dėl DI didės atskirtis tarp daugiau ir mažiau išsilavinusių darbuotojų.

Dauguma darbdavių įsitikinę, kad DI bus naudingiausias IT specialistams ir vadovams, tačiau didžiausią grėsmę kels analitikams.

Beveik pusė (46 proc.) Užimtumo tarnybos apklaustų darbdavių teigė, kad DI padidins atskirtį tarp vyresnių ir jaunesnių darbuotojų. 41 proc. darbdavių prognozavo, kad dėl DI didės atskirtis tarp daugiau ir mažiau išsilavinusių darbuotojų.

„Palyginus kelių pastarųjų metų perspektyvas laisvų darbo vietų aspektu, negalima pasakyti, kad kažkurių profesijų poreikis sumažėjo būtent dėl DI įtakos. Ką girdime iš verslų, iš rinkos - tai, kad DI palengvina ir pagreitina kai kuriuos procesus.

Produktyvumas ir darbo našumas yra naujasis Lietuvos ekonomikos iššūkis (tiek EBPO, tiek ekonomistai ir verslo asociacijos akcentuoja, kad mūsų šalyje valandinis atlyginimas auga, o produktyvumas mažėja), tad čia DI galėtų pasitarnauti kuriant didesnes pridėtines vertes. Tačiau artimiausioje ateityje mažai tikėtina tokia revoliucija, kad DI visiškai pakeistų žmogiškąjį faktorių", - komentuoja M. Jankauskienė.

Užimtumo tarnyba informuoja, kad neturi informacijos, kiek darbuotojų Lietuvoje jau yra netekę darbo dėl to, kad juos įmonėse pakeitė DI, nes kol kas dar nė vienas bedarbis nenurodė tokios priežasties.