Helovynas Klaipėdoje: piktinasi, bet į renginius rikiuojasi eilės

Klaipėdiečiai už šiurpnakčio gąsdinimus ir Helovyno įspūdžius negaili ir 20 eurų. Kasmet šie renginiai, nepaisant etnografų ir dvasininkų kritikos, sulaukia didžiulių lankytojų srautų. Šis ruduo - ne išimtis.

Važiuoja iš visos Lietuvos

Ieškodami būdų, kaip pritraukti kuo daugiau lankytojų, reginių organizatoriai suranda vis naujų Helovyno idėjų. Viena iš jų - bendrovės „Klaipėdos energija“ teritorijoje duris atvėręs išskirtinis Helovyno sezono renginys - projektas „Virusas 25“.

Pirmą kartą Klaipėdoje Helovyno renginys vyks neįprastoje erdvėje - bendrovės „Klaipėdos energija“ erdvėse.

„Klaipėdos energija“ klaipėdiečiams ir miesto svečiams atvers savo urbanistines, mistines ir paslapties kupinas erdves - vietas, kuriose paprastai žmonės niekada neapsilanko.

Renginio sumanytojas ir organizatorius Kęstutis Keršis „Vakarų ekspresui“ sakė, kad idėja išnaudoti „Klaipėdos energijos“ teritoriją Helovyno šventei jam kilo važiuojant tiltu pro šią vietą ir pastebėjus, kad didelė teritorija stovi neįveiklinta.

Urbanistinės bendrovės erdvės, į kurias įsisuko „Virusas 25“, lankytojus pasitiks kiek kitaip, nei esame įpratę - be etatinių gąsdintojų su kaukėmis. Renginio organizatoriai kviečia į apokaliptinį pasaulį, kuriame - teminės instaliacijos, šviesos efektai ir vizualizacijos, seni automobiliai, cisternos ir požemiai.

„Labai džiaugiamės, kad pavyko susitarti su bendrove. Jau planuojame, kad čia organizuosime renginius ir vasarą. Žmonėms įdomi ši vieta, erdvės, kaminas. Vien tik atidarymo dieną pas mus lankėsi žmonės iš Telšių, Tauragės, Jurbarko. Išėjo taip, kad meną sukūrėme iš to, kas nebenaudojama, tačiau traukia dėmesį“, - pasakoja K. Keršis.

Anot organizatoriaus, dėmesys Helovynui skirtam renginiui - didžiulis. Žmonės skambina iš pačių įvairiausių Lietuvos miestų, planuoja keliones į Klaipėdą tik tam, kad pamatytų.

„Yra lankytojų, kurie labai domisi būtent Helovyno tema, yra išmaišę visą pasaulį ir aplankę daugybę Helovyno parkų Meksikoje, JAV, tai jie gyrė mūsų idėją, sakė, kad gerai išvystyta šios šventės tema“, - kalbėjo organizatorius.

Moliūgai išsikraustė iš centro

Nors beveik 10 metų klaipėdiečiai buvo įpratę išskaptuotais moliūgais grožėtis Teatro aikštėje, šiemet šioje vietoje organizatoriai nutarė šventės atsisakyti, nes negavo finansavimo iš savivaldybės.

Tačiau klaipėdiečiai neliks be moliūgų. Jau trečius metus iš eilės Helovyno simboliu tapusi daržovė Klaipėdoje užpildo Žvejų rūmų lauko erdves. Šiemet šalia rūmų spalio 23-26 dienomis lankytojai kviečiami į „Moliūgų pievą“, kurioje moliūgai virs žinomiausiais pasakų personažais.

„Čia gyvens daugiau nei 20 pasakų personažų ir daugybė kitų stebuklingų veikėjų - visus juos kurs bendruomenės, šeimos, mokyklos, darželiai ir kūrybingi miestiečiai, naudodami moliūgus bei pasitelkdami savo vaizduotę“, - idėją pristato Žvejų rūmų kultūrinių renginių organizatorius Karolis Pronckus.

Visą šią savaitę šalia Žvejų rūmų vyks edukacinės veiklos, koncertuos Klaipėdos bendruomenės.

Velniui nesimeldžia

Spalio 23 d. vakare, įžiebus „Moliūgų pievą“, lankytojai bus kviečiami pasivaišinti moliūgų keksiukais, kuriuos paruoš Klaipėdos turizmo mokyklos atstovai, vakarą pratęs DJ programa.

K. Pronckaus teigimu, „Moliūgų pievos“ šventės populiarumas kasmet auga. Tokias išvadas galima daryti skaičiuojant, kiek moliūgų klaipėdiečiai atvažiuoja pasiimti tam, kad juos išraižytų pasakų motyvais.

„Pirmaisiais metais pasiėmė 50 moliūgų, pernai - arti šimto, o šiemet - daugiau nei 150. Matome, kad žmonėms reikia gerų emocijų, renginių“, - kalbėjo organizatorius.

Paklaustas, kaip vertina dvasininkų ir etnografų kritiką, esą Helovynas ir moliūgai - nelietuviška šventė ir jos nederėtų švęsti Vėlinių išvakarėse, K. Pronckus paragino šią šventę vertinti iš kito taško.

„Žmonėms reikia renginių. Ypač rudenį. Esu krikščionis, lapkričio 1-2 dienomis pats lankau kapines, išėjusius artimuosius, tačiau moliūgų šventės aš nevadinu šventimu - tai žmonių susibūrimas, dovanojantis geras emocijas. Moliūgai - tai ne pasityčiojimas iš lietuvių tradicijų ar tikėjimo. Tamsiuoju sezonu visiems ima trūkti gerų emocijų, žmonės telkiasi į bendruomenes. 

Pastebėjau, kad rudenį Žvejų rūmų salė prisipildo, nes kyla renginių poreikis. Moliūgas - pigi, ekologiška priemonė užpildyti tas rudens spragas. Šią daržovę turi visi ūkininkai, jų daug užauginama, o mes šventės metu puikiai tą perteklių realizuojame“, - savo nuomonę išsakė K. Pronckus.

Anot jo, „Moliūgų pievos“ renginių tikslas - edukuoti, skatinti tvarumą ir ekologiją. Po šventės moliūgai bus perdirbti arba išvežti atgal į ūkius.

Vieni skundė, kiti lankė

Antrus metus iš eilės Helovynas sugrįžo į „Minimelts“ nuotykių parką. Pasidairyti, kuo šiemet šiurpins lankytojus organizatoriai, čia galima kasdien iki 22 val.

„Minimelts LT“ bendrovės vadovas Mindaugas Žilys „Vakarų ekspresui“ sakė, kad šiemet po praėjusių metų skaudžios patirties nutarta sumažinti Helovyno šventei skirtą erdvę.

Dėmesys Helovynui skirtiems renginiams ir pramogoms Klaipėdoje - didžiulis. Žmonės skambina iš pačių įvairiausių Lietuvos miestų, stovi eilėse, planuoja keliones į uostamiestį iš anksto.

„Pernai kelias kaukes buvome pastatę už vartų, tai sulaukėme kritikos, kad esą jos primena karą Ukrainoje. Žmonėms trukdė ir garsas. Sulaukėme pastabų. Tai šiemet pasitraukėme į parko gilumą. Bus daugiau gąsdintojų, daugiau instaliacijų ir šviesų, turėsime net lėktuvo katastrofą - parke yra tokia įdomi vieta su nukritusiu lėktuvu. Šį rudenį Helovyno erdvę pildome vieni - be partnerių. 

Nes pernai buvo spragų. Tai pagamino ne tai, ką užsakėme, tai vėlavo kai kurie dalykai, net režisūriniai sprendimai, koncertai buvo ne mūsų idėja. Šiais metais Helovyno parką kuriame vieni patys, o kitąmet pasakysime, ar projektas pavyko“, - „Vakarų ekspresui“ kalbėjo M. Žilys.

Anot jo, nors pernai teko atlaikyti garsu ir vaizdais nepatenkintų žmonių skundus, Helovyno parkas sutraukė lankytojų minias iš visos Lietuvos. Žmonės už įspūdžius negailėjo ir 20 eurų už įėjimą. Šiemet bilietai kainuos 10-15 eurų.

Bijo, bet eina

Antrus metus Klaipėdoje, Artojų g. 6, artėjant Helovynui pradeda veikti „Siaubo namas“. Organizatoriai teigia, kad šiemet „Siaubo namas“ sugrįžo dar šiurpesnis.

Šios atrakcijos sumanytojas „Pramogos Klaipėda“ vadovas Mindaugas Šimkus pastebėjo, kad, nepaisant kritikos, Helovyno renginiai ir pramogos Lietuvoje kasmet sulaukia vis daugiau lankytojų dėmesio. Į „Siaubo namą“ ateina ne tik jaunimas, bet daugėja ir brandaus amžiaus žmonių.

M. Šimkus mano, kad šios šventės sieti su tikėjimo, religijos išniekinimu nereikėtų, nes tai neturi nieko bendra.

„Kritikai kalba, kad štai, atėjo tos svetimos tradicijos iš Vakarų, bet juk ir automobilius perkame vakarietiškus, ir smagiai jais važinėjame. Helovynas ir siaubo atrakcijos yra pramoga, o žmonėms visais laikais jų reikėjo“, - sako M. Šimkus.

Šiemet „Siaubo namas“ lankytojus pasitinka kitoks - atsinaujinęs ir išsikėlęs tikslą kuo ilgiau užlaikyti žmones namo viduje.

Anot M. Šimkaus, jis pastebėjęs, kad Helovyno atrakcijos turi „etatinius“ gerbėjus, kurie kasmet stengiasi apvažiuoti visas įmanomas šios šventės pramogas.

„Tai ir stengiamės kasmet sugalvoti kažką naujo, nes jei ne mes - tai bus kas nors kitas. Šiemet, kaip ir pernai, prie namo rikiuojasi eilės. Skambina iš Kauno ir Vilniaus. Dėmesys didžiulis“, - teigia organizatorius.