Kaip gyvensime: didės ne tik pensijos, išmokos, bet ir mokesčiai
(2)Brangsta akcizinės prekės, šildymas, įvedamas cukraus mokestis, apmokestinamos draudimo paslaugos, keičiasi NT apmokestinimas.
2026 m. valstybės biudžete (su ES lėšomis) numatyta 21,1 mlrd. eurų pajamų. Lyginant su 2025 m. pajamos auga 17,2 proc. arba 3,1 mlrd. eurų. Išlaidų valstybės biudžete numatyta 27,5 mlrd. eurų (jos auga 19,1 proc. lyginant su 2025 m., arba daugiau nei 4,4 mlrd. eurų).
Socialinės apsaugos ir darbo ministrė Jūratė Zailskienė pabrėžia, kad Vyriausybė nuosekliai vykdo įsipareigojimus gyventojams ir, atsižvelgdama į valstybės finansines galimybes, indeksuoja įvairių socialinių grupių pajamas.
„Ir toliau nuosekliai augs pensijos, ūgtels vienišo asmens išmoka, tikslinės kompensacijos žmonėms, turintiems negalią, bei kitos socialinės išmokos. Didės minimalią algą uždirbančių šalies gyventojų pajamos bei viešojo sektoriaus įstaigų darbuotojų atlyginimai“, - teigia ministrė.
Ūgtels darbuotojų pajamos
Nuo 2026 m. sausio 1 d. minimali mėnesinė alga „ant popieriaus“ didėja 115 eurų ir sieks 1153 eurus. Ministerijos skaičiavimais, taikant tą patį neapmokestinamąjį pajamų dydį, MMA uždirbančiųjų pajamos „į rankas“ sieks apie 846 eurus.
Pokyčius pajus ir viešasis sektorius - daugiau kaip 200 tūkst. darbuotojų atlyginimai augs didinant pareiginės algos bazinį dydį 0,7 proc., iki 1 798 eurų. Taip pat pakoreguoti biudžetinių įstaigų darbuotojų minimalūs pareiginės algos koeficientai, kad jų atlyginimai būtų didesni nei nekvalifikuotų darbuotojų.
Didelių pokyčių sulauks ir švietimo bendruomenė. Nuo metų pradžios 8,41 proc. didėja mokytojų, pagalbos mokiniui specialistų, mokslo darbuotojų ir trenerių atlyginimai.
Finansų ministerijos duomenimis, vidutiniškai mokytojų algos „į rankas“ augs 157 eurais, akademinių darbuotojų - 177 eurais, trenerių - 128 eurais.
Didesnės pensijos senjorams
2026-aisiais vidutinis pensijų augimas sieks apie 12 proc. Vidutinė senatvės pensija padidės maždaug 80 eurų ir sieks 750 eurų, o turintiems būtinąjį stažą - apie 90 eurų, iki 810 eurų.
Šiuo metu Lietuvoje yra daugiau nei 635 tūkst. senatvės pensininkų ir apie 8 tūkst. išankstinės senatvės pensijos gavėjų. Vidutinė senatvės pensija dabar siekia beveik 670 eurų.
Taip pat didės vienišo asmens išmoka ir socialinio draudimo našlių pensijų bazinis dydis - iki 46,46 euro. Valstybinės pensijos dėl indeksavimo augs 0,9 proc., o valstybinių pensijų bazė sieks 74,28 euro.
Šiemet nebelieka atotrūkio tarp vyrų ir moterų pensinio amžiaus - abiejų lyčių atstovams jis sieks 65 metus (2025 metais pensinis amžius vyrams buvo trumpesnis 2 mėnesiais, o moterims - 4 mėnesiais). 2026 metais taip pat ilgėja būtinasis stažas - tiek vyrams, tiek moterims jis pailgės pusmečiu - iki 34 metų ir 5 mėnesių.
Daugiau pinigų šeimoms ir vaikams
Auga ir parama šeimoms. Vienkartinė išmoka gimus vaikui didės iki 814 eurų, o nuo birželio 1 d. - net iki 1036 eurų. Vaiko pinigai sieks 129,5 euro per mėnesį.
Gausios, nepasiturinčios ar vaikus su negalia auginančios šeimos gaus didesnes išmokas - iki 205,72 euro vaikui.
Didėja ir parama mokinio reikmenims - iki 148 eurų, o buvusiems globotiniams skiriama įsikūrimo išmoka sieks 5 550 eurų.
Didesnė bus ir vaiko priežiūros kompensacinė išmoka tėvams, samdantiems auklę, - 384,8 euro per mėnesį.
Primename, kad visi priešmokyklinukai, pirmokai ir antrokai ir toliau gaus nemokamus pietus mokykloje, nevertinant šeimos pajamų.
Pensijų sistemos reforma
Šiemet jau prasidėjo ir papildomo kaupimo pensijai sistemos pokyčiai. Pakeitimais atsisakyta automatinio gyventojų įtraukimo į antrąją pensijų pakopą. Vietoje to, žmogui kas trejus metus bus siunčiamas nuolatinis kvietimas kaupti savanoriškai. Jau prasidėjo laikotarpis, kai galima pasitraukti iš pensijų kaupimo ir atsiimti dalį lėšų. Tai padaryti bus galima iki 2027 metų pabaigos.
Asmuo galės be jokių mokesčių atsiimti savo lėšomis į antrąją pensijų pakopą sumokėtas įmokas ir investicinį prieaugį. Metų pradžioje net strigo prašymų registracijos sitema, žmonės raginami neskubėti, nes prašymus galima užpildyti ir vėliau.
Auga socialinės išmokos ir kompensacijos
Nuo 2026 m. bazinė socialinė išmoka didėja iki 74 eurų. Tai reiškia didesnes išmokas pagal Išmokų vaikams įstatymą ir kitas socialines garantijas.
Šalpos pensijų bazė sieks 261 eurą, o kai kurios šalpos išmokos augs iki beveik 30 eurų. Šie pokyčiai palies apie 70 tūkst. žmonių - našlaičius, vaikus ir suaugusiuosius su negalia bei senjorus, nesukaupusius reikiamo stažo.
Didėja ir tikslinių kompensacijų bazė - iki 219 eurų. Tai aktualu apie 119 tūkst. asmenų, kuriems nustatytas individualios pagalbos poreikis.
Rekordinės lėšos švietimui, mokslui ir sportui
2026 m. švietimui bus skirta daugiau nei 5 mlrd. eurų - pusė milijardo daugiau nei pernai. Mokslo ir studijų finansavimas perkops 1 mlrd. eurų, o sporto biudžetas sieks 80,6 mln. eurų, iš kurių 19 mln. numatyta infrastruktūrai.
Kartu keičiama ir brandos egzaminų sistema - mažinama išlaikymo riba, suteikiama daugiau galimybių perlaikyti egzaminus. Švietimo, mokslo ir sporto ministerija nustatė, kad valstybinio brandos egzamino išlaikymo kartelė laikinai bus sumažinta nuo 35 iki 25 taškų. Ši tvarka galios dvejus metus - iki 2027 metų rugpjūčio 31 dienos.
Šiemet viena savaite trumpinami mokslo metai 5-10 klasių mokiniams.
Nauji reikalavimai ir taisyklės
Nuo sausio 1 d. paslaugų ir prekybos sektoriuje dirbantys užsieniečiai privalės aptarnauti klientus lietuvių kalba bent A1 lygiu, o po dvejų metų - A2 lygiu. Tai apims pardavėjus, padavėjus, paslaugų teikėjus, pavėžėjus, kurjerius, taksi vairuotojus ir kitus tiesiogiai klientus aptarnaujančius darbuotojus.
Išimtis mokėti valstybinę kalbą bus taikoma tik užsieniečiams, turintiems laikinosios apsaugos statusą. Į šią kategoriją patenka nuo karo pabėgę ukrainiečiai.
Migracijos departamento duomenimis 2025 m. spalio 1 d. yra užfiksuota, kad Lietuvoje legaliai gyvena daugiau kaip 211 tūkstančių migrantų. Daugiausiai jų - rusakalbiai, atvykstantys iš Ukrainos, Baltarusijos ir Rusijos.
Keisis elektros ir dujų kainos
Nuo 2026 metų sausio 1-osios įsigalios naujos visuomeninio elektros energijos ir gamtinių dujų kainos buitiniams vartotojams. Jas 2025 m. lapkričio pabaigoje patvirtino Valstybinė energetikos reguliavimo taryba (VERT). Pokyčiai bus nevienodi - daliai gyventojų energijos ištekliai pigs, kitiems teks mokėti šiek tiek daugiau.
Gamtinių dujų kainos nuo sausio mažėja visoms trims buitinių vartotojų grupėms. Lyginant su antruoju šių metų pusmečiu, kintamoji dujų kainos dalis mažės nuo 3 iki 10 centų už kubinį metrą.
Mažai dujų suvartojantys gyventojai, pasirinkę tarifų planą „Minimalus“ (iki 300 kub. metrų per metus), mokės 1,17 euro pastoviąją dalį per mėnesį - 18 centų daugiau nei dabar. Tačiau kintamoji dalis mažėja iki 89 centų už kubinį metrą, tai yra 10 centų pigiau nei šiuo metu.
Vidutinio vartojimo klientams, pasirinkusiems planą „Optimalus“ (nuo 301 iki 20 tūkst. kub. metrų per metus), pastovioji dalis nesikeis ir liks 3,99 euro per mėnesį, o kintamoji kaina mažės iki 65 centų už kubinį metrą.
Daugiausiai dujų suvartojantiems („Maksimalus“ planas) pastovioji dalis taip pat išliks tokia pati, o kintamoji kaina sieks 62 centus už kubinį metrą.
VERT primena, kad buitiniams vartotojams galutinę sąskaitą sudaro dvi dalys - pastovioji, mokama kas mėnesį, ir kintamoji, priklausanti nuo realaus dujų suvartojimo.
Elektra brangs
Visuomeninio elektros tiekimo kainos aktualios tiems namų ūkiams, kurie naudojasi „Ignitis“ visuomeniniu tiekimu ir nėra pasirinkę nepriklausomo elektros tiekėjo.
Geros žinios pažeidžiamiems vartotojams - jiems tarifas mažėja ir nuo sausio sieks 18 centų už kilovatvalandę su PVM. Tai apie 12 proc. arba 2,5 cento mažiau nei dabar. Pažeidžiamais laikomi gyventojai, gaunantys piniginę socialinę paramą.
Tuo metu daugumai kitų visuomeninio tiekimo klientų elektra brangs. Populiariausią vienos laiko zonos „Standartinį“ tarifą pasirinkę vartotojai mokės 22 centus už kilovatvalandę - 1,5 cento daugiau nei šiemet.
Dviejų laiko zonų „Standartinio“ plano dieninė kaina sieks 25,8 cento, naktinė - 15,6 cento už kilovatvalandę. Keturių laiko zonų plane kainos svyruos nuo 14,8 cento naktį iki 26,8 cento vakaro metu.
Daugiau elektros suvartojantiems klientams skirtame „Namai“ plane pastovioji mėnesio dedamoji nesikeis ir liks 3 eurai. Vienos laiko zonos kaina sieks 20,5 cento už kilovatvalandę, dviejų zonų - 23,9 cento dieną ir 14,7 cento naktį.
Tarifo planą „Efektyvus“ pasirinkusiems gyventojams papildomai taikomas leistinos galios mokestis - pavyzdžiui, 1 kW kainuos 1 eurą per mėnesį, 3 kW - 3 eurus. Ši suma bus pridedama prie mėnesinės sąskaitos. Elektros energijos kaina šiame plane taip pat augs visose laiko zonose.
VERT primena, kad keičiantis kainoms ir tarifams gyventojai privalo deklaruoti faktinius elektros ir dujų skaitiklių rodmenis savo tiekėjui. Sausio mėnesį dar galima deklaruoti energijos suvartojimo duomenis pagal gruodžio mėnesį galiojusias kainas. Tiekėjas ar tinklų operatorius taip pat gali inicijuoti papildomą skaitiklių patikrinimą.
NT mokestis
Nuo šių metų keisis ir nekilnojamojo turto mokestis. Neapmokestinama kartelė pagrindiniam būstui sieks 450 tūkst. eurų vienam asmeniui (jei yra bendraturčiai - 900 tūkst. eurų). Savivaldybėms leista nustatyti mokesčio tarifą nuo 0,1 iki 1 proc. Klaipėdoje ir Klaipėdos rajone pagrindiniam gyvenamajam būstui šiemet bus taikomas 0,1 proc. mokesčio tarifas. Didesnis tarifas - 0,5 proc. - bus taikomas Neringoje.
Klaipėdietiški privalumai
Nuo 2026 m. sausio 1 d. Klaipėdoje deklaravę gyvenamąją vietą senjorai, sulaukę 65 metų, su Klaipėdiečio kortele gali įsigyti metinį viešojo transporto bilietą vos už 10 eurų (96 proc. nuolaida).
Iki šiol ši 96 proc. nuolaida buvo taikoma tik 70-mečiams, o 65-69 m. senjorai gaudavo 50 proc. nuolaidą. Sulaukus 70 metų, metinį 10 eurų bilietą galima įsigyti ir be kortelės, tačiau 65-69 m. amžiaus grupei kortelė būtina.
Geros žinios klaipėdiečių laukia ir dėl atliekų surinkimo. Nors atliekų tvarkymo paslaugos daugumoje šalies savivaldybių brangsta, Klaipėdos miesto gyventojai 2026 metais kainų augimo išvengs. Netgi priešingai: individualių valdų savininkai ir verslo subjektai, kurie atliekas rūšiuos atsakingai, šiemet galės sutaupyti ir mokėti mažiau nei praėjusiais metais.
„Valstybinė energetikos reguliavimo taryba visiems Lietuvos regioniniams atliekų tvarkymo centrams, taikydama vienodą metodiką, nustatė regionines kainas. Klaipėdos mieste kainų pokyčiai, palyginti su ankstesniais metais, yra nežymūs, todėl gyventojų sektoriui didinti rinkliavos nėra būtinybės“, - teigė Klaipėdos regiono atliekų tvarkymo centro direktorius Tomas Danisevičius.
Brangsta akcizinės prekės
Šiemet auga alkoholinių gėrimų ir tabako gaminių kainos. Labiausiai, iki 2,25 euro, brangs elektroninės cigaretės.
Pusės litro alaus butelis brangs 6 centais. Stipresnių nei 8,5 proc. vyno ar kitų fermentuotų gėrimų kaina didės 25 centais, o pusė litro šių gėrimų, tačiau silpnesnių nei 8,5 proc., - 13 centų.
Pusė litro stipraus alkoholio šiemet pabrangsta 79 centais.
20 vienetų cigarečių brangs 28 centais, 20 vienetų cigarų ir cigarilių - 41 centu, toks pat kiekis rūkomojo ir neapdoroto tabako - 28 centais.
Litras dyzelino turėtų brangti apie 4 centus, litras benzino - apie 6 centus.
Mokesčių tarifai
Įsigalioja ir nauji gyventojų pajamų mokesčio tarifai.
Prie esamų 20 ir 32 proc. tarifų atsiras tarpinis 25 proc. GPM tarifas. Metinėms pajamoms, nesiekiančioms 36 vidutinio darbo užmokesčio (VDU) dydžio sumos (projektuojama, kad 2026 metais tai sieks vidutiniškai 6,9 tūkst. eurų per mėn.), bus taikomas 20 proc. tarifas. Metinėms pajamoms nuo 36 iki 60 VDU (vidutiniškai nuo 6,9 iki 11,5 tūkst. eurų per mėnesį) bus taikomas 25 proc. tarifas, o daliai, kuri viršija 60 VDU dydžio sumą - 32 proc.
Metinei pajamų ne iš darbo santykių ar jų esmę atitinkančių santykių daliai, neviršijančiai 12 VDU dydžio sumos, GPM tarifas sieks 15 proc. Metinei ne individualios veiklos pajamų, gautų pardavus atliekas, daliai, neviršijančiai 12 VDU dydžio sumos, bus taikomas 5 proc. tarifas.
Žemės ūkio veiklą vykdančių fizinių asmenų apmokestinamųjų pajamų dalis, neviršijanti 60 vidutinių darbo užmokesčių (VDU) dydžio sumos, bus apmokestinama taikant 15 proc. pajamų mokesčio tarifą ir pajamų mokesčio kreditą. O dalis, viršijanti 60 VDU dydžio sumą, apmokestinama taikant 20 proc. pajamų mokesčio tarifą.
Taip pat svarbu, kad nuo 2026 metų visos pajamos bus sumuojamos. Be kita ko, gyventojo gautos nekilnojamojo turto pardavimo pajamos bus apmokestinamos tik tuo atveju, jeigu šis turtas buvo įsigytas ir neišlaikius 5 metų perleistas kito asmens nuosavybėn (iki šiol buvo 10 metų).
Keičiasi mokesčiai dirbantiems pagal individualią veiklą. Individualios veiklos pajamas nuspręsta įtraukti į bendrą progresinį apmokestinimą, kartu išlaikant mažesnių pajamų apmokestinimo režimą. Efektyvusis mokesčio tarifas aukštesnėms pajamoms bus didinamas palaipsniui.
Metinėms apmokestinamosioms individualios veiklos pajamoms, kurios neviršija 42,5 tūkst. eurų sumos, bus taikomas 20 proc. mokesčio tarifas, o pajamoms, kurios neviršija 20 tūkst. eurų per metus, bus taikomas 15 proc. dydžio mokesčio tarifas (taip išlaikant 5 proc. dydžio apatinę efektyviojo GPM tarifo ribą).
Šiemet didėja pelno mokesčio tarifas: stambioms įmonėms jis sieks 17 proc., o lengvatinis smulkioms ir vidutinėms bendrovėms - 7 proc.
Nuo kitų metų 10 proc. saugumo įnašu apmokestinamos visos draudimo sutartys, išskyrus gyvybės ir privalomojo transporto priemonių, žemdirbių pasėlių ir ūkinių gyvūnų draudimą.
Nelieka šildymo lengvatos
Nebelieka PVM lengvatos šildymui. Tai reiškia, kad paslauga bus apmokestinama standartiniu 21 proc. tarifu, o ne 9 proc. lengvatiniu. Tas pats galios ir malkoms bei karštam vandeniui.
Įsigalios didesnis lengvatinis PVM tarifas apgyvendinimui, keleivių vežimo paslaugoms ir meno, kultūros įstaigų bei renginių lankymui - jis augs nuo 9 iki 12 proc. O knygoms ir neperiodiniams informaciniams leidiniams lengvatinis PVM sumažintas nuo 9 proc. iki 5 proc.
Taip pat įvedamas vadinamasis cukraus mokestis. Saldieji gėrimai, kuriuose yra daugiau nei 8 gramai cukraus 100 mililitrų (daugelis sulčių, limonadų), brangs maždaug 21 centą už litrą.
Rašyti komentarą