Klaipėdos uostas stiprina pozicijas: krovos augimas ir didėjanti rinkos dalis
(1)Didžiausią įtaką ženkliam krovos augimui uoste turėjo pastarųjų mėnesių krova: rugpjūčio ir rugsėjo mėnesiais krovos rezultatas viršijo 3 milijonus tonų.
„Klaipėdos uosto gebėjimas didinti krovą, net kai bendra Baltijos uostų krova mažėja, yra įrodymas, kad Klaipėda siūlo tai, ko šiandien reikalauja globalios rinkos – efektyvumą, lankstumą ir modernią infrastruktūrą.
Tai nėra trumpalaikis pasiekimas, tai yra mūsų tikslingai vykdomos strategijos vaisius. Klaipėdos uostas ir toliau siekia stiprinti savo pozicijas, pritraukdamas naujas investicijas ir krovinių srautus, nes mes nesame tik stebėtojai – mes formuojame ateitį“, – sako Klaipėdos valstybinio jūrų uosto direkcijos generalinis direktorius Algis Latakas.
Iš trijų šių metų ketvirčių sėkmingiausias šiemet – trečiasis. Krova rugpjūtį šiemet pirmą kartą perkopė 3 milijonų tonų kartelę ir siekė 3,35 mln tonų, o rugsėjis buvo dar gausesnis krovinių – jų skaičiuota 3,5 mln tonų.
Rugsėjį ženkliai augo krovinių konteineriuose krova, jų prieaugis, palyginti su praėjusių metų rugsėju, skaičiuojamas net 75 proc. arba 400 tūkst. tonų.
Daugiau rugsėjį uoste krauta iškasenų ir statybinių medžiagų, SGD dujų, grūdų. Mažiau nei pernai metų rugsėjį šiemet krauta tik naftos produktų ir metalo laužo.
Didžiausią įtaką augančiam krovos rezultatui Klaipėdos uoste šiemet darė iškasenų ir statybinių medžiagų (+91 proc. arba 651 tūkst. tonų), keltais gabenamų transporto priemonių (+18 proc. arba 703 tūkst. tonų), medienos ir miškininkystės produktų (+58 proc. arba 202 tūkst. tonų), trąšų (+22 proc. arba 230 tūkst. tonų) krova, palyginus tris šių metų ketvirčius su tuo pačiu laikotarpiu pernai. Šiemet taip pat fiksuotas didesnis laivų (+3 proc.) ir keleivių (+9 proc.) srautas.
Per 9 šių metų mėnesius, palyginti juos su pernai, Klaipėdos uoste sumenko konteinerių TEU skaičius (–2 proc. arba 14 648 TEU), naftos produktų (–13 proc. arba 431 tūkst. tonų) ir SGD dujų (–23 proc. arba 413 tūkst. tonų) krova, kuriai didžiausią įtaką padarė SGD terminalo „Independence“ išplaukimas į maždaug mėnesį trukusią apžiūrą ir remontą sausajame doke Danijoje.
Bendra Baltijos šalių uostų krova fiksuojant ją sausio–rugsėjo mėnesiais susitraukė 2 proc. arba 1,5 mln. tonų, palyginti su tuo pačiu laikotarpiu 2023 metais.
Tai lėmė krovos mažėjimas Latvijos Ventspilio ir Rygos uostuose. Tuo tarpu Klaipėdos uostas rinkos dalį augino ir, palyginti su kaimyniniais uostais, labiausiai ji paaugo 3,3 procentiniais punktais – nuo 35,4 procentų pernai iki 38,7 šiemet.
Rašyti komentarą