Kol LRT projektuoja rūmus, Klaipėdos istorija byra
(13)Kodėl taip viskas vyksta pačiame uostamiesčio centre? Formaliai priežastis banali - pastato remontui nėra pinigų.
Tačiau apžvalgininkas Kęstutis Grinius komentare „Delfi“ pažymi, kad, kol „vargšai“ dar labiau skursta, „turtingieji“ dar labiau lobsta.
Spalio pabaigoje Nacionalinė kūrybinių ir kultūrinių industrijų asociacija (KIK Lietuva) kreipėsi į premjerę ir kitus atsakingus pareigūnus, skųsdamasi dėl, jos nuomone, neadekvataus Kultūros ministerijos finansavimo.
„Jie pažymi, kad 2026-2028 metų valstybės biudžeto projekte numatytas nuoseklus Kultūros ministerijos asignavimų mažinimas: nuo 255,7 mln. eurų 2026 m. iki 208,9 mln. eurų 2028 m. Per tuos trejus metus Kultūros ministerijos biudžetas sumažės apie 18 proc. Kultūrininkų nepasitenkinimas suprantamas, visi norėtume turėti daugiau pinigų, o ne mažiau.
Juk ne be pagrindo godumas laikomas antrąja didžiąja nuodėme. Bet nepasitenkinimas sunkiai pateisinamas. Kultūrininkai iš esmės pritarė masiniam gynybos biudžeto didinimui, tad turėjo suprasti, kad, skirtingai nuo manos, pinigai nekrenta iš dangaus, tad valstybė turės suveržti diržus kitose srityse“, - rašo K. Grinius.
Jis pažymi, kad, nors kultūrai skiriama palyginti mažai lėšų, pinigų stoka negali skųstis nacionalinis transliuotojas LRT. Jo 2024 m. biudžetas buvo maždaug 73 mln. eurų, šįmet - beveik 80 mln. eurų. Skaičiuojama, kad 2026 m. biudžetas bus beveik 88 mln. eurų, o dar po metų - apie 97 mln. eurų.
Turėdama tiek pinigų LRT planuoja atsinaujinti savo būstinę, kurios statyba jau dabar vertinama beveik 90 milijonų eurų.
Tiesa, Seimo Biudžeto ir finansų komitetas pritarė „aušriečių“ ir „valstiečių“ siūlymui trejus metus įšaldyti nacionalinio transliuotojo LRT biudžeto augimą. Tai patvirtinus nacionalinio transliuotojo biudžetas 2026, 2027 ir 2028 metais būtų po 79,6 mln. eurų.
Tiesiogiai kalbama, kad sutaupytos dešimtys milijonų galėtų būti skirti kultūrai.
Daug ištiestų rankų
Klaipėdietis Seimo Ateities komiteto pirmininkas Vytautas Grubliauskas sako, kad dar reikia palaukti galutinių sprendimų dėl LRT. Tačiau jau dabar aišku, kad jei LRT numatyti pinigai būtų skirti kultūrai, „jau dabar laukia daug ištiestų rankų“.
Ant vienos tų ištiestų rankų yra ir griūvantis Klaipėdos centrinis paštas.
Naujoji kultūros ministrė Vaida Aleknavičienė sako, kad žino pašto pastato problemą, tačiau apie jo sutvarkymą nešneka. Tiesa, ji užsimena, kad vienas iš variantų gelbėti pastatą yra jo perdavimas Klaipėdos savivaldybei.
„Taip, diskusijos vyksta. Vienas iš sprendimo būdų - kalbėti apie šio pastato perdavimą Klaipėdos miestui“, - praėjusią savaitę LR Seime per Vyriausybės valandą sakė kultūros ministrė V. Aleknavičienė, atsakydama į V. Grubliausko klausimą.
Taigi paštas neveikia jau nuo 2019 metų. Ne kartą konstatuota, kad statinio konstrukcijos, veikiamos gamtos reiškinių, byra, pastatas yra avarinės būklės ir jį būtina skubiai remontuoti. Kai pradėjo byrėti pastato plytos ir kristi žemyn, jis tik buvo uždengtas žaliu tinklu. Tragedija gal neįvyks, klaipėdiečių galvos yra apsaugotos, bet kultūrinė vertybė griūva.
Ir čia ne šiaip kokie pamatų likučiai Atgimimo aikštės duobėje, o didžiulis pastatas, kurį dar 1969 metais po Antrojo pasaulinio karo bombų paliktų sugriovimų sovietinė valdžia sugebėjo atstatyti, o dabartinė valdžia demonstruoja savo neįgalumą.
Skaudulys po langais
„Skaudu kiekvieną dieną matyti pro langą“, - taip radijo stoties „Laluna“ eteryje apie griūvančias senojo pašto pastato sienas kalbėjo Klaipėdos meras Arvydas Vaitkus.
Merui šis griūvančio pastato vaizdas sėdint mero kėdėje iškyla kiekvieną dieną nuo pat kadencijos pradžios.
Pašto pastato reikalais dabartinis meras pradėjo rūpintis dar būdams Klaipėdos miesto tarybos nariu ankstesnėje kadencijoje. Buvo vienas iš iniciatorių, kurio dėka buvo pasiekta, kad statinys nebūtų parduotas iš varžytinių, o liktų valstybės nuosavybė.
Tačiau įvyko tai, kad su praėjusios kadencijos kultūros ministru Simonu Kairiu Klaipėdos valdžia pašto reikalus daugiau sprendė per diskusijas žiniasklaidoje, o ne planuodami rekonstrukciją. Dabartinę Vyriausybę drebino permainos, keitėsi kultūros ministrai, o sprendimų dėl senojo Klaipėdos pašto ir toliau nebuvo.
Pasirašyti susitarimai byra
Priminsime, kad dar 2022 metais tarp Klaipėdos savivaldybės ir Kultūros ministerijos buvo pasirašytas ketinimų protokolas dėl šio pašto komplekso įveiklinimo. Jame įtvirtinti ministerijos ketinimai skirti finansavimą komplekso sutvarkymui, o savivaldybė, ministerijai sutvarkius pašto kompleksą, turėtų pasirūpinti jo įveiklinimu.
2024 metų birželį pasirašyta bendradarbiavimo sutartis, kurioje numatyta, kad ministerijai pavaldus Kultūros infrastruktūros centras vykdys viešojo pirkimo procedūras pastato atnaujinimo projektui parengti, taip pat vykdys ir atnaujinimo rangos darbus. Savivaldybė, vadovaudamasi ministerijos užsakymu parengta galimybių studija, užsakys patikslintą F. W. Argelanderio mokslo ir meno centro koncepciją, kurios pagrindu parengs centro įrengimo techninį projektą ir įrengs centrą.
Pagal sutartį abi šalys įsipareigojo skirti finansinius įnašus savo vykdomiems projektams. Savivaldybė įsipareigojo mokslo ir meno centro įveiklinimui skirti ne mažiau kaip 1,54 mln. eurų, kurie būtų naudojami ekspozicijai įrengti ir baldams įsigyti.
Savivaldybė savo įsipareigojimų dalį pradėjo vykdyti, tačiau Kultūros ministerijos prioritetų sąrašuose Klaipėdos centrinis paštas atsidūrė sąrašo pabaigoje.
Prašo perduoti
A. Vaitkus primena, kad dar 2022 metais tuometinis kultūros ministras S. Kairys viešai sakė, kad Klaipėdos centrinio pašto pastato remontui yra rezervuoti 7,2 milijono eurų ES fondų lėšų.
Neoficialiai tuomet buvo kalbama, kad pastato sutvarkymui gali prireikti ir 10 milijonų eurų, priklausomai nuo darbų apimties.
Tačiau tai numatyti pinigai liko tik kalbomis.
Pasak A. Vaitkaus, šią vasarą Klaipėdos savivaldybė pradėjo rašyti raštus ministerijai prašydama pašto pastatą perduoti savivaldybei. Tačiau kartu siekiama, kad valstybė skirtų ir lėšų pastato remontui.
Klaipėdos meras net mato kelis finansavimo variantus. Jei nėra galimybės skirti tiesioginio finansavimo, pasak A. Vaitkaus, valstybė per turto banką miestui galėtų atiduoti Klaipėdos valstybinės kolegijos pastatą Jaunystės g., kur būtų galima įrengti mokyklą, o lėšos, kurias Savivaldybė sutaupytų naujos mokyklos statybai, galėtų būti skiriamos senojo pašto pastatui sutvarkyti.
Tačiau čia lieka neaišku, kas kompensuotų maždaug 3 milijonus eurų, kuriuos planuojama gauti pardavus pastatus. Tie pinigai turėtų būti panaudoti naujam kolegijos priestatui statyti Bijūnų gatvėje.
Dar liūdnesnės realybės vaizdas ryškėja plačiau pažvelgus į šių dienų kontekstą, susijusį su Klaipėdai svarbiais projektais. Klaipėdos savivaldybė šiuo metu inicijuoja šv. Jono bažnyčios bokšto atstatymą, taip pat jau kalbama apie visos Klaipėdos pilies atstatymą. Tai milijonų lėšų reikalaujantys projektai, kuriuos įgyvendinti savarankiškai miestas nėra pajėgus.
O štai pats Klaipėdos meras A. Vaitkus sako, kad Vyriausybė per trejus metus net „Klaipėdos keliams skyrė nulį“.
Kultūros ministerijos komentaras
Kultūros ministerija palaiko Klaipėdos miesto savivaldybės iniciatyvą perimti Klaipėdos centrinio pašto pastatų kompleksą savivaldybės nuosavybėn. Ministerija jau yra oficialiai informavusi savivaldybę, kad sutiktų perduoti turtą, jei savivaldybė įsipareigotų jį išsaugoti ir išlaikyti jo kultūrinę paskirtį.
Kultūros ministerija projekto įgyvendinimui reikalingų lėšų poreikį įtraukė į kultūros srities 2026-2028 m. valstybės biudžeto poreikius, pateikdama Finansų ministerijai, tačiau šiuo metu biudžeto projekte šios lėšos nėra numatytos. Todėl perduoti pastatą jau visiškai suremontuotą ar su užtikrintu finansavimu rekonstrukcijai šiuo metu galimybės nėra.
Tačiau, kaip informavo pastatą patikėjimo teise valdantis Kultūros infrastruktūros centras (KIC), šiuo metu imamasi neatidėliotinų veiksmų pastato fizinei būklei stabilizuoti. Siekiant sutvarkyti pažeistus fasado elementus, KIC jau organizavo du viešuosius pirkimus. Nors jie neįvyko dėl pasiūlytų per didelių rinkoje kainų, KIC numato padidinti šiems darbams skirtą finansavimą (pasitelkiant Paveldo tvarkos programos ir valdytojo lėšas) ir artimiausiu metu atlikti būtinuosius avarijos grėsmės šalinimo darbus.
Kadangi turtas valdomas KIC, Klaipėdos miesto savivaldybė informuota, kad turi pateikti reikiamus dokumentus KIC dėl turto perėmimo procedūrų pradėjimo. Kultūros ministerija ir toliau bendradarbiauja su savivaldybe siekiant tvarios šio kultūros paveldo objekto ateities.
Trečiadienį situaciją savo „Facebook“ paskyroje komentuoja Klaipėdos meras Arvydas Vaitkus
Ilga ir vingiuota Klaipėdos centrinio pašto „atgaivinimo“ istorija iš naujo. Dabartinė Kultūros ministrė pranešė, kad vykdo derybas dėl pašto perdavimo Klaipėdos miesto savivaldybei. Noriu priminti, kad būtent mes tokį pasiūlymą pateikėme Kultūros ministerijai, matydami, kad pastatas toliau nyksta, o pradėtas projektavimas, Kultūros ministerijai neskyrus finansavimo, nutrauktas.
Klaipėdos pašto pastatas – vienas svarbiausių mūsų miesto simbolių, tai mūsų miesto briliantas. Pasmerkti jį pražūčiai – tolygu nusikalstamam aplaidumui, kuris, deja, tęsėsi daugelį metų. Šioje vietoje norėčiau „padėkoti“ buvusiam Kultūros ministrui Simonas Kairys, kuris ne kartą tikino, kad biudžete yra numatyti pinigai, nors jų nebuvo ir tai įrodo, nutraukta projektavimo sutartis. Todėl pastatas toliau nyko, nyksta, o viešumoje vyko absurdiška diskusija, panašu, kad tuometiniam ministrui net nesuprantant, kad pašto pastatas priklauso būtent ministerijai, ką teko ne kartą priminti.
Ministrai keitėsi, o pašto likimas, deja, ne. Todėl matydami susidariusią situaciją, pasiūlėme pastatą atiduoti miestui. Tai nėra paprastas procesas – seniai apleistas pastatas kiekvieną dieną reikalauja vis didesnių išlaidų, todėl Kultūros ministerijai pasiūlėme perimti pastatą, skiriant finansavimą jo sutvarkymui arba perduoti pastatą savivaldybei kartu su kitais pastatais, kurie būtini atliepiant gyventojų lūkesčius bei funkcijoms, kurios užtikrintų mokslo ir ugdymo paskirtį, kaip pavyzdžiui Klaipėdos valstybinės kolegijos pastatus. Dėl kurių perdavimo jau ne kartą kalbėta su šalies valdžia.
Per kelerius metus kovojant dėl pašto parašytas ne vienas raštas į ministeriją, būta ne vieno vizito. Jei ministerija pastatu pasirūpinti negeba, tai gali padaryti miestas. Tik reikia valios priimti sprendimus.
Tikiuosi, dabartinė ministrė supras situacijos absurdiškumą ir beviltiškumą bei priims sprendimą, kuris bus teisingas Lietuvai ir mūsų miestui!
Į mero komentarą sureagavo ir buvęs ministras Simonas Kairys
Gal baikite su savo demagogija. Vyniojate uodegą, tik kad kaltės lašas neužtikštų. Baisiai nesolidu. Tamsta metus vilkinote darbus, viskas stovėjo vietoj. Gavot gerą pasiūlymą iš valstybės, viskas suruošta. Jūsų pirmtakas visus susitarimus pasirašęs. Seniai buvo susitarta, kad po investicijų projektas atitenka savivaldybei, tai nežinau, dėl ko ministrė derisi.
Negaliu pakomentuoti, dėl ko Biručio komanda nusprendė dėt šį objektą į stalčių. O kam objektas bepriklausys, neišvengsite projektavimo, rangos konkurso ir tt., kas lemia laiko sąnaudas. Dar kartą pabrėšiu, per jus asmeniškai metai buvo prarasti. Klausimas pačiam paprastas, jei šio objekto nebūtų buvę trimečiam biudžete, kaip CPVA būtų leidę skelbt paraiškų priėmimą ir kaip tada savivaldybė paraišką pateikė?
Taip kad taginkite kažką kitą, o ne mane. Jūs nemylite savo miesto, o tik saugotės, kad kaltė nenukristų. Užuojauta Klaipėdai turint tokį nerūpestingą, bailų merą. Nebandykite trinti šito komentaro.
Taip pat skaitykite
Rašyti komentarą