Pajūrio tyrimų ir planavimo istituto mokslininkas Julius Morkūnas, pažvelgęs į Malūno tvenkinyje užfiksuoto vėžlio nuotrauką, konstatavo, jog tai tikrai nėra balinis vėžlys (Emys orbicularis), kuris yra labai retas Lietuvoje, aptinkamas Lazdijų, Alytaus rajonuose, Žemaitijos nacionaliniame parke. Balinių vėžlių rūšis yra saugoma ir įrašyta į Lietuvos raudonąją knygą.
„Malūno tvenkinio gyventojas greičiausiai yra raštuotųjų vėžlių (Trachemys scripta) rūšies atstovas.
Anksčiau šie vėžliai buvo parduodami kaip augintiniai gyvūnų parduotuvėse, tačiau kadangi gyvena apie 50 metų, retas šeimininkas jais rūpinasi visą gyvenimą. Tačiau paleisti į laisvę šiuos augintinius yra blogiausia, ką galima padaryti.
Kol šis vėžlys vienas, nieko blogo nepadarys, bet jeigu atsirastų jam pora - tai jie labai greitai pasidaugintų ir pažeistų natūralią ekosistemą“, - paaiškino J. Morkūnas.
Anot gamtininkų, didžiausia problema, kurią gali sukelti raštuotieji vėžliai - tai išstumti saugotinus vietinius balinius vėžlius. Maža to, jie platina salmoneliozės ligos sukėlėjus, kurie pavojingi ir žmonių sveikatai.
Išleisti į laisvę invaziniai raudonausiai ir geltonausiai raštuotieji vėžliai jau paplito 11-oje Europos Sąjungos šalių: Ispanijoje, Portugalijoje, Vokietijoje, Graikijoje, Latvijoje, Lenkijoje ir kt.
Pastaraisiais metais šie ropliai pastebėti ir Lietuvos vandens telkiniuose ties Druskininkais, Kaunu, o dabar ir Klaipėdoje.
2016-aisiais metais raštuotųjų vėžlių rūšis buvo įtraukta į susirūpinimą keliančių Europos Sąjungos invazinių rūšių sąrašą.
Pagal Invazinių rūšių kontrolės ir naikinimo tvarkos ir Europos Parlamento bei Tarybos reglamento (ES) Nr. 1143/2014 dėl invazinių svetimų rūšių introdukcijos ir plitimo prevencijos ir valdymo reikalavimus, Lietuvoje raštuotuosius vėžlius draudžiama laikyti, veisti, įvežti, parduoti ar kitaip naudoti. Jeigu norima šią rūšį laikyti, reikia gauti leidimą iš Aplinkos apsaugos agentūros.
Jeigu raštuotieji vėžliai buvo įsigyti prieš juos įtraukiant į Europos Sąjungos invazinių rūšių sąrašą (iki 2013 metų), gyvūnus galima auginti iki jų natūralios mirties, tačiau draudžiama juos veisti ir paleisti į vandens telkinius.
Už šio draudimo pažeidimą gresia bauda iki 800 eurų.
Lietuvos gamtininkus ramina tai, jog nemaža dalis raštuotųjų vėžlių neišgyvena mūsų žiemos šalčių, tačiau Malūno tvenkinio naujasis gyventoja pirmą kartą pastebėtas dar praėjusių metų rudenį, tad panašu, kad vieną žiemą jau išgyveno.
„Prievolės naikinti invazines rūšis nėra, tačiau būtų idealu, jeigu šis vėžlys būtų išimtas iš natūralios Malūno tvenkinio aplinkos“, - sakė J. Morkūnas.
Taip pat skaitykite
Rašyti komentarą