Tikriausiai retai sutiksi žmogų, kuriam nepatinka vasara. Daugelis ją dieviname už daugybę malonumų, kuriuos ji atneša.
Jei esate iš tų, kuriems vasara pirmiausia maudynės ir vanduo, - šis žurnalas kaip tik jums. Viską nuplaunantis vanduo tiesiog liete liejasi žurnalo puslapiais.
Ar esate pajutę tą jausmą, kai įbrendi į ežerą, upę ar jūrą ir tarsi atgimsti iš naujo? Regis, vanduo išskalauja kiekvieną tavo ląstelę.
Kiekvieną vasarą gyvenantieji prie jūros įsitikina, kokia tai dovana ir privilegija. Neabejoju, daugelis kitų miestų gyventojų šiuo metų laiku mielai susikeistų su mumis vietomis.
„Geriausia, kas galėjo man nutikti - atvykti į Klaipėdą, į tokį miestą, kur gali turėti ir ramybės, ir triukšmo, ir kūrybos“, - pripažįsta šio viršelio herojė - Klaipėdos dramos teatro ir Taško teatro aktorė Samanta Pinaitytė.
Šiemet „Auksinį scenos kryžių“ pelniusi aktorė ne ką mažesnio įvertinimo, tikiu, sulauks ir už įsimintiną žurnalo viršelio herojės vaidmenį išskirtiniame fotomenininkės Viktorijos Vaišvilaitės-Skirutienės fotopasakojime. Jame viskas, kas ir telpa į žodį „vasara“.
O kokia vasara be geros knygos ir šiugždančio smėlio tarp puslapių. Viliuosi, kad skaitymas niekada neišeis iš mados.
„Nesibučiuokite su tais, kurie neskaito knygų“, - tiesiai šviesiai rėžia kita šio žurnalo herojė - žurnalistė, komunikacijos specialistė, lektorė Laura Sėlenienė.
Jai antrina ir mokytojas, knygų leidėjas Egidijus Šiaulys. Jis įsitikinęs, kad žmogus su knyga rankose niekada nebus vienišas, niekada nepasiklys, niekada nemeluos, nenuobodžiaus. Žmogus su knyga rankose niekada nekariaus...
Deja, karo temos negalime pamiršti. Ji šmėkšteli ne vieno žurnalo herojaus pokalbyje.
Šiemet taip pat „Auksinį scenos kryžių“ pelnęs Klaipėdos valstybinio muzikinio teatro baleto trupės artistas Yan Malaki atvyko iš Ukrainos - šalies, kur bet kokie džiaugsmai vis dar temdomi žiaurių Rusijos vykdomų karo nusikaltimų.
Matydami, kokie darbštūs ir talentingi šios šalies žmonės, galime tik melstis, kad kuo greičiau ir virš jų galvų šviestų taiki vasaros saulė.
Kokie mes vis dėlto esame laimingi, kad galime ja nevaržomi mėgautis.
Juk vasara - tai kelionės, nuotykiai, laužu kvepiantys drabužiai, ypatingi skoniai, kai net maža sauja žemuogių prilygsta bet kuriam restoraniniam šedevrui, tai ir smagūs pobūviai su artimaisiais, kai pokalbiai, juokas tęsiasi iki paryčių, tai ir rugiagėlės žiedas plaukuose, cukruje pamirkytas rabarbaras, svaiginantis jazminų kvapas, plazdančios burės, meldų šiurenimas, švariai paukščių nulesta trešnė, įsimylėjusių varlių kurkimas atokiame tvenkinyje, agrasto krūmo subraižytos rankos, galų gale - net įkyrus uodo zyzimas ar nuo tirpstančių ledų limpantys pirštai...
Vasara - tai net ne metų laikas, o būsena. Pasimėgaukim ja.
Taip pat skaitykite
Rašyti komentarą